D.Zubrus: „Mes esame tikra komanda“

Šeštadienį lietuviai po atkaklaus mūšio 2:1 nugalėjo Korėjos rinktinę ir įsirašė pirmąją pergalę šiame divizione. Trijų pralaimėjimų seriją nutraukę lietuviai pagerino savo pozicijas kovoje dėl išlikimo ir išsaugojo galimybės pasidabinti šio diviziono bronza.

 

Prieš šį susitikimą Lietuvos rinktinėje įvyko keletas pasikeitimų komandos puolimo trejetuose. Praėjusiame mače pirmą kartą šiame čempionate ant ledo pasirodęs Tadas Kumeliauskas rungtynių pabaigoje buvo išbandytas pirmajame puolimo trejete, kuriame jį greta Arnoldo Boso ir Dainiaus Zubraus išvysime ir šiandien. Emilijus Krakauskas perkeltas į antrąjį puolimo trejetą, kuriame jis žais su Mauru Baltrukoniu ir Danieliu Bogdziuliu. Tuo tarpu Povilas Verenis šįkart užims vietą ketvirtajame komandos penketuke.

 

Rungtynių pradžioje pirmąją pavojingą progą susikūrė korėjiečiai, kurių atliktą metimą iš artimos distancijos atrėmė Mantas Armalis. Vos po poros minučių savo pavojinga kontrataka atsakė du prieš vieną gynėją pabėgę Ugnius Čižas ir Ilja Četvertakas, bet su pastarojo metimu susitvarkė didžiausia varžovų žvaigždė, vartininkas Mattas Daltonas.

 

Po šio epizodo varžovai lietuvių vartams grasino tik metimais iš toli, su kuriais lengvai susidorodavo mūsų rinktinės vartininkas, o Lietuvos rinktinė vis dažniau kėlė sumaištį prie varžovų vartų. Po Povilo Verenio metimo iš arti su keletu pakartotinių metimų ir vėl susitvarkė M. Daltonas, o kitoje atakoje sekęs Tado Kumeliausko metimas iš patogios pozicijos skriejo kiek virš vartų.

 

Dar vieną kartą pavojų prie varžovų vartų sukėlė Artūro Katulio šūvis iš toli ir nors po jo Emilijui Krakauskui nepavyko nukreipti ritulio į vartus, ilgą Lietuvos rinktinės ataką užbaigė tik Alexo Plante‘o pražanga prieš Danielių Bogdziulį.

 

Savo kiekybinį pranašumą lietuviai išnaudojo tarsi pagal vadovėlį: Dainius Zubrus laimėjo ritulio įmetimą, Arnoldas Bosas perdavė ritulį Nerijui Ališauskui, o šis iššovė iš toli. Nors jam pačiam pasižymėti nepavyko, prie vartų pagirtinai kovojęs T. Kumeliauskas sugebėjo metimą pakartoti, o po jo sustabdyti į vartus skriejusio ritulio varžovams jau nebepavyko ir Lietuvos rinktinė įsiveržė į priekį 1:0 (13:16, rez. perd. N. Ališauskas, A. Bosas).

 

Po praleisto įvarčio korėjiečiai gerokai suaktyvino savo žaidimą ir sukūrė keletą pavojingų epizodų prie Lietuvos rinktinės vartų. Didžiausias pavojus kilo varžovams perėmus ritulį netoli mūsų vartų, bet M. Armalis ir rinktinės gynyba susitvarkė su visais varžovų išpuoliais ir išsaugojo savo persvarą prieš pirmąją pertrauką.

 

Antrojo kėlinio pradžioje aktyviau žaidusiems varžovams pavyko greitai surengti išpuolį du prieš vieną, bet M. Armaliui pavyko susitvarkyti su oponentų metimu. Visgi, sužaidus tris minutes Lietuvos rinktinė pirmą kartą stojo žaisti mažumos, kai N. Ališauskui bandant išmesti ritulį iš savo zonos, šis išskriejo iš aikštės ribų.

 

Mažumoje žaidusiems lietuviams teko atremti tikrą vartų šturmą: iš pradžių mūsų vartininkui pavyko atremti itin pavojingą metimą, tačiau vėliau po rikošeto bejėgis buvo ir jis. Tiesa, teisėjams peržiūrėjus šį epizodą arbitrai užfiksavo varžovų puolėjo pražangą prieš M. Armalį ir įvartis įskaitytas nebuvo.

 

Atsilaikius mažumoje lietuviai ir vėl atsakė savo išpuoliais. Iš pradžių Pauliaus Gintauto metimas buvo neutralizuotas vartininko, o vėliau Kostas Gusevas preciziškai tiksliu perdavimu išvedė A. Bosą vieną prieš varžovų vartininką. Deja, puolėjo metimas skriejo virš varžovų vartų.

 

Dar kartą savo žaidimą mažumoje lietuviai gavo pademonstruoti prasižengus D. Zubrui ir nors šių dviejų minučių metu Lietuvos rinktinei pavyko išvengti itin pavojingų atakų, vos pasibaigus nuobaudos laikui savo meistriškumą turėjo demonstruoti M. Armalis. Oponentų puolėjui pabėgus vienas prieš vieną „Skelleftea“ vartininkas sužaidė neįtikėtinai sėkmingai su koja atrėmęs klastingą varžovų metimą.

 

Kėlinio pabaigoje dviem baudos minutėmis buvo nubausta jau Korėja, o per likusią minutę itin pastebimas buvo T. Kumeliauskas. Iš pradžių jo metimą sulaikė vartininkas, o vėliau paskutinėmis kėlinio sekundėmis po N. Ališausko galingo metimo iš toli puolėjas fantastiškai sureagavo į šią situaciją prišokdamas prie atšokusio ritulio ir krisdamas nepriekaištingai tiksliu bei galingu metimu sušaudė varžovų vartus. Visgi, rezultatyviausiam rinktinės žaidėjui pritrūko sekundės – prieš tai, kai ritulys kirto vartų liniją, baigėsi antrojo kėlinio laikas ir įvartis įskaitytas nebuvo.

 

Trečiasis kėlinys lietuviams prasidėjo nesėkmingai: po rikošeto pirmąjį nepatogų varžovų metimą M. Armalis atrėmė, bet su pakartotiniu metimu jis jau galimybių susitvarkyti neturėjo. Įvartį pelnė Sangwook Kimas (42:26, rez. perd. Kisung Kimas, Yong Jun Lee).

 

Pelnę įvartį varžovai surengė dar ne vieną pavojingą išpuolį: vienoje atakoje ritulys pataikė į virpstą, o kitoje atsidūrė Lietuvos rinktinės vartininko rankose. Kiek vėliau savo atsaką turėjo ir lietuviai: greitoje atakoje P. Gintautui pasižymėti nepavyko, tačiau jau kitoje pamainoje jis dar kartą atsidūrė atakos smaigalyje. Artūras Katulis varžovų zonoje ranka sugavo ritulį, pasimetė jį sau po kojomis ir atliko tikslų perdavimą būtent P. Gintautui, kuris nestabdydamas ritulio vienu prisilietimu galingu metimu įšovė ritulį į artimąjį vartų kampą (49:32, rez. perd. A. Katulis).

 

Vėl besivejančių vaidmenyje atsidūrę korėjiečiai vėl bandė rengti vartų šturmą, bet pavojinga kontrataka atsakė ir lietuviai. E. Krakauskas atliko tikslų perdavimą D. Bogdziuliui, kuriam nepavyko sėkmingai sukontroliuoti ritulio ir su jo atliktu metimu M. Daltonas susitvarkė.

 

Oponentai ir toliau spaudė mūsų rinktinę, bet E. Krakausko ir D. Bogdziulio duetas surengė dar vieną pavojingą ataką. Pirmasis ir vėl perdavimu surado savo kolegą, tačiau ir šįkart Korėjos vartininkas savo darbą atliko nepriekaištingai.

 

Rungtynių pabaigoje situaciją kontroliavo lietuviai: T. Kumeliauskui dar pavyko atlikti pavojingą metimą iš arti, o net varžovams pakeitus vartininką šeštuoju aikštės žaidėju, progų jiems suteikta nebuvo. Tiesa, pasinaudoti situacija ir pasiųsti ritulį į tuščius vartus nesugebėjo ir mūsų rinktinė, bet tai galutinės mačo baigties nekvietė – Lietuva iškovojo pergalę 2:1.

 

Geriausiu rungtynių žaidėju Lietuvos rinktinėje šiame mače išrinktas pergalingo įvarčio autorius P.Gintautas. Tuo tarpu Mantas Armalis šiose rungtynėse atrėmė 34 iš 35.

 

Rytoj Lietuvos rinktinė 9:30 val. stos į lemiamą akistatą su Slovėnija. Norėdami išlikti šiame divizione lietuviai privalo iškovoti taškus, o pergalė garantuotų vietą šiame divizione ir kitais metais.

 

Pergalingo rungtynių įvarčio autorius P.Gintautas po šio susitikimo kalbėjo apie protingą sužaidimą, įvartinę situaciją bei apibūdino, koks jausmas užklumpa pasižymėjus ir išgirdus įvarčio dainą.

 

„Šiandien mes tiesiog turėjome žaisti protingai, ką mes, mano nuomone, ir padarėme. Kai kuriais momentais mes juos net ir apibėgdavome, ko aš asmeniškai tikrai nesitikėjau, kad galiu padaryti. Ačiū Dievui, paėmėme tris taškus ir rytoj kovosime dėl trečiosios pozicijos“, - po šio mačo kalbėjo „Comet“ puolėjas.

 

Kalbėdamas apie minties prieš rytojaus susitikimą su slovėnais lietuvis visų pirma išskyrė poilsio svarbą prieš būsimą mačą.

 

„Šiuo metu visos mintys apie tai, kad reikia pailsėti. Šiame mače atiduota labai daug emocijų ir dabar reikia tiesiog pailsėti, išsimiegoti ir rytoj eiti į kovą. Ten jau bus kaip bus.“

 

Paprašytas prisiminti savo įvartį 23-ejų metų ledo ritulininkas norėjo pagirti tiek perdavimą atlikusį A. Katulį, tiek ir prie atakos savo judėjimu prisidėjusį U. Čižą.

 

„Ar prisimenu savo įvartį? Tiesiog atsimenu, kad Katulis perėmė ritulį ir aš atsidūriau laisvas. Sušaukiau, kad man duotų perdavimą, jį gavau ir pavyko pelnyti įvartį. Perdavimas buvo labai geras, o taip pat puikų darbą nudirbo Ugnius Čižas, kuris atsistojo prieš vartus ir uždengė vartininkui vaizdą. Gali būti, kad įvartį pelnė jis pats – nežinau ar ritulys į jį pataikė.“

 

Kalbėdamas apie emocijas po įvarčio išgirdus Lietuvos rinktinės įvarčio dainą, P. Gintautas neslepia, jog tai primena malonius prisiminimus atnešantį Kaune pernai įvykusį čempionatą.

 

„Išgirdęs įvarčio dainą pagalvoju, kad šią dainą leisdavo Kaune, kur mes laimėdavome, tad čia leidžiant ją būtent prisimenu Kauną ir čempionatą namuose. Labai malonus jausmas pelnyti įvartį ir duoti komandai šansą kovoti toliau.“

 

Lietuvos rinktinės kapitonas Dainius Zubrus kalbėdamas su žurnalistais nestokojo geros nuotaikos ir papasakojo kas lėmė pergalę šiame mače.

 

Aš jums galiu pasakyti, kad komanda pas mus buvo visada ir ji visada bus tikra komanda. Atmosfera rūbinėje, vyrų kova, atsidavimas, tai kaip jie dirba treniruotėse: galbūt jūs to nematote, bet mes visada esame tikra komanda. Galbūt praeitose rungtynėse neturėjome tiek jėgų ir jų pritrūko. Tuomet buvo tokia situacija: trečios rungtynės per keturias dienas, mažiau nei 24 valandos poilsiui ir visa tai jautėsi. Bet mes tikra komanda ir manau, kad šiandien mums pavyko tai parodyti. Aš visada tikėjau, kad mes galime ir tai labai malonu. Šiandien šiek tiek pasidžiaugsime ir ruošimės kitoms rungtynėms.

 

Mes žinojome, jog jie yra greiti, palaiko savo žaidimo sistemą, žaidžia disciplinuotai ir yra gera komanda. Jie laimėjo pirmas dvi rungtynes ir yra tikrai gera komanda, bet mes nuo jų nesame taip toli kai žaidžiame visi kartu ir padedame vienas kitam negalvodami apie įvarčius ar dar kažką ir tiesiog darome viską bei atsiduodame, kad padėtume komandai ir laimėtume rungtynes. Manau, kad tai ir yra tas rodiklis, kad mes galime žaisti su visais.

 

 Manau, kad taip. Manyčiau, kad neblogai atrodėme su favoritais, bet su jais šiek tiek pritrūko patirties, nes pirmaudami darėme klaidas, kurių daryti nereikėjo. Tačiau pasižiūrėkite į mūsų komandą – pas mus yra jauni vaikinai ir labai malonu, nes tai yra Lietuvos ledo ritulio ateitis. Labai smagu, kad jie yra čia: jie pasisems patirties ir, manau, kad įsimins šitą čempionatą visam gyvenimui. Kaip žaidėjai jie auga ir kitais metais jie bus dar geresni nei šiemet.

 

Taip, rytoj reikės žaisti dar geriau. Ar gali laimėjimas užauginti sparnus? Manau, kad pasitikėjimo savimi ji tikrai duoda. Aš tikiu, kad mes galime ir manau, kad jaunimui tai taip pat padės. Manau, kad taip: dabar svarbiausia gerai pailsėti. Treneriai labai gerai dirba ir jų prieš kiekvienas rungtynes sugalvotas planas paruošia mus labai gerai. Manau, kad jei klausysime jų, darysime tai ką galime ir žaisime kaip mokame: kovosime dėl kiekvieno ritulio kiekviename metre, kas žino kaip bus. Reikia stengtis laimėti.

 

Taip, teko stebėti jų susitikimą su Korėja. O Anže Kopitaras – aš prieš jį žaidęs labai daug rungtynių ir jis yra labai geras žaidėjas. Realiai žiūrint jis yra vienas iš geriausių žaidėjų visoje NHL lygoje: žaidžia tiek puolime, tiek ir gynyboje. Jis yra labai universalus ledo ritulininkas ir aš jį gerbiu kaip žaidėją bei jis man labai patinka. Pergalės mums rytoj reikia labiau nei jiems, tad mes ruošimės ir kariausime.

 

Atvirai kalbant aš net nežinau ko mums reikia. Stengsiuosi rungtynes laimėti per pagrindinį laiką, o jei mums neišeis, tada galvosime ko mums iš mačo reikia. Šiuo metu aš pavalgysiu ir eisiu į lovą pailsėti bei ruošiuosi kitoms rungtynėms.

 

Nežinau. Lyg ir supratau, teisėjas man kažką bandė pasakoti, bet kas jį žino, dabar jau visą tai užmiršau. Visos mintys apie pasiruošimą rytojaus rungtynėms.

*  *  *

 

Šiandien pasiekta pergalė buvo taip pat pirmoji oficiali pergalė Lietuvos rinktinės treneriui Danieliui Lacroix. Po lietuvių triumfo jis nebuvo linkęs sureikšminti šio fakto ir labiausiai džiaugėsi tuo, jog pergale gali pasidžiaugti jaunimas, kuris jos tikrai nusipelno.

  

 Manau, kad greičiu mes galime varžytis su visais varžovais, ypač tada, kai esame pailsėję. Vakar dienos poilsis vaikinams buvo labai reikalingas: tvarkaraštis buvo labai įtemptas: sužaisti du mačus per dvi dienas, neturint nei 24 valandų poilsiui, iš tavęs atima labai daug. Vakar ilsėjomės, o šiandien čiuožėme, juos pristabdėme ir visais atvejais bandėme būti kelyje tarp vartų ir ritulio. Kai tai darai, tu visada turi daugiau galimybių sėkmei.

 

 Manau, kad tokios situacijos visada keičia rungtynes. Kaskart kai tavo įvartis nėra įskaitomas, tai apsunkina žaidimą. Aš pats dar nemačiau tos situacijos pakartojimo, tad negaliu to komentuoti, bet varžovus galiu tik užjausti: kartais viską keičia tik keli centimetrai ar sekundės dalys. Pridėkite pusę sekundės antrajame kėlinyje ir mes taip pat būtume turėję įvartį, kuris galėjo viską pakeisti. Tokie dalykai ledo ritulyje neišvengiami ir kai sprendimas tau palankus, tai neabejotinai padeda tavo komandai.

 

Mes norime tinkamai pasiruošti rytojaus rungtynėms. Žaisime su komanda, kuri šiame turnyre kai kuriais epizodais žaidžia labai gerai, bet jiems, kol kas, nepavyko išlaikyti reikiamo stabilumo. Mums reikės viso geriausio ką mes turime, kad turėtume galimybių pasiekti pergalę. Norėčiau, kad visos mūsų rungtynės būtų žaidžiamos lygiomis sąlygomis ir slovėnai būtų žaidę šiandien, tad abi komandos žaistų antrą dieną iš eilės, o tai būtų sąžininga kova. Bet turnyras taip jau sudarytas ir jei mes tuo skųsimės, tai mums niekuo nepadės.

 

Mūsų tikslas yra stoti į kovą rytoj ir kontroliuoti šį susitikimą taip gerai, kaip mes galime, kad patys nuspręstume savo likimą. Jei mes laimime – rezultatai šiame turnyre geri ir mes visiems įrodome, kad čia priklausome.

 

Rungtynių planas visada parengtas tam, kad mes laimėtume. Nesvarbu, ar tai norint kautis dėl galimybės kopti aukštyn ar išlikti divizione. Kaip ir kiekvienose rungtynėse, stengsimės laimėti ir tam dėliosime mūsų planą.

 

 Tai malonus jausmas. Visgi, asmeniškai aš taip į tai nežiūriu: man tai priminė po rungtynių, tačiau aš pats to nesureikšminau. Man svarbiausia mūsų vaikinai, tie jauni žaidėjai, kuriems tai pirmas pasaulio čempionatas. Tai yra jų pirmoji pergalė ir jie jos tikrai nusipelnė, nes dėl jos dirbo neįtikėtinai sunkiai.