"Sportuoju tam, kad būčiau čempionas"

Donatą Tarolį galima drąsiai vadinti tikru Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio komandos senbuviu. 25-erių metų 203 cm ūgio sunkusis krašto puolėjas ekipoje žaidžia trečiąjį sezoną.

 

Šis sezonas gargždiškiui yra kol kas sėkmingiausias per jo karjerą. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pirmenybėse jis per 20 minučių pelno po 9,1 taško, atkovoja po 4,6 kamuolio ir renka po 11,9 naudingumo balo.

 

Radijo stoties „Pulsas“ laidoje „Lietkabelio pulsas“ apsilankęs D. Tarolis kalbėjo apie gyvenimą Panevėžyje, sunkias treniruotes, laisvalaikį, muziką ir sekmadienį „Cido“ arenoje laukiančią dvikovą su Vilniaus „Rytu“.

Super. Tie treji metai prabėgo kaip 10 minučių. Labai geras miestas, geri žmonės. Panevėžys mano antrieji namai. Susigyvenau su žmonėmis, miestu ir man viskas labai patinka.

 

Naktimis nevaikščioti po skersgatvius ir viskas bus gerai. Pats tokios patirties neturiu.

 

Mėgstamiausias žanras yra repas. Kaip ir daugumos krepšininkų, nes padeda užsivesti prieš rungtynes, suteikia emocijų. Tiek tekstas, tiek pats skambesys užveda.

 

Stengiuosi pailsėti po rungtynių ir treniruočių, nes svarbiausia, kad gerai atsistatytų kūnas. Patinka žiūrėti filmus, patinka vaikščioti. Nemėgstu būti vienas.

Su komanda praleidžiu tiek pat laiko ir per laisvas dienas lieku Panevėžyje, kur sportuoju ir prižiūriu savo kūną, jog neturėčiau traumų bei būčiau sveikas.

Sportuoju tam, kad būčiau čempionas. Nesvarbu, kokioje komandoje būsi, visada stengiesi laimėti aukso medalį.

 

Reikia daug sportuoti, kad gerintum savo visas savybes, ir daug priklauso nuo trenerio pasitikėjimo. Jeigu žaisi 10 minučių, per tą laiką nieko nespėsi nuveikti. Jeigu rungtyniauti 25 ar 30 minučių, atsiranda šansas kažką gero nuveikti. Daugiausiai lemia pasitikėjimas ir sunkus darbas, kuris atsiperka.

 

Atliktas gražus epizodas duoda adrenalino. Taip pat užvedi sirgalius ir jie duoda gerų emocijų bangą. Tęsiasi tikrai nemažai tokia atkarpa. Būna tokia energijos banga ir ji padeda tiek gynyboje, tiek puolime.

 

Sirgaliai yra labai svarbūs mūsų komandai. Jie yra šeštas žaidėjas ir tikrai duoda energijos, pasitikėjimo. Kai jie būna užsivedę, tuo pačiu ir ekipa užsiveda.

 

Jis atsirado, kai buvau visiškai mažas. Mano brolis yra trejais metais už mane vyresnis. Jam buvo 8-eri, kai pradėjo lankyti krepšinį. Mano tėvai kiekvieną dieną vežiojo jį iš Gargždų į Klaipėdą, tai ir aš kartu važinėdavau, stebėdavau treniruotes, mušinėdavau kamuolį prie šoninės linijos. Po kelių metų susidarė ir mano amžiaus grupė, todėl pradėjau sportuoti aš.

 

Jis karjerą tęs Italijos ketvirtoje lygoje, jam ten gera sekasi, dominuoja tose pirmenybėse.

 

Pralaimėjimas įvyko ne paskutinėmis sekundėmis, o nuo pat mačo pradžios reikia žaisti iš visų jėgų ir stengtis, ko mes nedarėme. Net nereikėjo leisti varžovams atitrūkti 17 taškų skirtumu. Pristigo derinių išpildymo, trenerio plano laikymosi. Mes jo nesilaikėme ir sustojome tiek puolime, tiek gynyboje, o tai leido „Neptūnui“ atitrūkti. Pradėjome sėkmingiau žaisti abiejose aikštės pusėse ir pasivijome oponentus, bet nepavyko laimėti.

Po kiekvieno susitikimo visi susirenkame į rūbinę, ateina treneris ir aptaria, ką darėme blogai, kas lėmė nesėkmę. Kai jis išeina, tada diskutuojame tarpusavyje, ką darėme blogai. Stengiamės pasimokyti iš klaidų ir nekartoti jų.

 

Bus sunkios rungtynės, nes „Rytas“ yra stipri komanda, žaidžia neblogą krepšinį. Mes darysime viską, kad pasiektume pergalę, ko mums dabar ir reikia po tokios skaudžios nesėkmės. Tikimės gausaus sirgalių palaikymo, nes mums labai svarbi jų energija.