Sprinterių kalvis rūpesčių atsikrato gamtoje

Į Kauną prieš 30 metų iš gimtojo Joniškėlio atvykęs abiturientas Aleksas Stanislovaitis per daug nesuko galvos, ką rinktis – ar sportą, kuris neblogai sekėsi, ar miškininkystę, kuri viliojo galimybe būti gamtoje, be to, pastarąjį pasirinkimą palaikė ir artimieji.
 

Būsimasis studentas sau pasakė: jei atvažiuos 18-ojo maršruto autobuso, keliausiu į Žemės ūkio akademiją mokytis Miškų ūkio specialybės, o jei 20-ojo – į tuometį Kūno kultūros institutą (dabar – Kūno kultūros akademija).
 

Atvažiavo 20-uoju numeriu pažymėtas autobusas. Jis ir nuvežė atvykėlį iš Pasvalio rajono ten, kur iki šiol veda kasdienis A.Stanislovaičio maršrutas.
 

Kartu su studijomis A.Stanislovaitis Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA) praleido 30 metų ir čia nuėjo kelią nuo studento, iki Senato vadovo ir profesoriaus, katedros vedėjo.
 

Bet svarbiausias darbas, kuris jau 25 metus yra A.Stanislovaičio gyvenimo variklis – trenerio veikla.
 

“Man daugiausia teigiamų emocijų suteikia mano auklėtinių pergalė”, - neslepia 47 metų specialistas, vadinamas sprinterių kalviu – jo auklėtiniams priklauso visi vyrų sprinto ir ne vienas moterų rungčių Lietuvos rekordai.
 

Pradžia. Kaip ir dauguma Pasvalio rajono vaikų, A.Stanislovaitis sportinį kelią pradėjo nuo tame krašte karaliavusio rankinio. Bet šiame sporte neužsibuvo – perėjo į lengvąją atletiką, nes vienoje sporto švenčių peršoko visą šuoliaduobę ir atkreipė trenerių dėmesį.
 

Atvykęs studijuoti į Kauną judrus vaikinas savo kolekcijoje jau turėjo ne vieną šuolio į tolį, trišuolio bei bėgimo medalį, iškovotą rajoninėse ir respublikinėse varžybose.
 

Tapęs studentu lengvaatletis pateko į patyrusio trenerio Valentino Butkaus rankas. Ir mokslus baigė galėdamas didžiuotis bėgimo takelyje pasiektu asmeniniu 100 m distancijos rekordu, kuris nepadarytų gėdos ir dabar – 10,7 sek.
 

Lūžis. 1985 metais, kai A.Stanislovaitis baigė studijas, ką tik iškeptų specialistų ne visąlaik klausdavo, kur jie norėtų dirbti – pasiųsdavo ten, kur nuspręsdavo aukštosios mokyklos vadovai.
 

Daugkartinis Lietuvos čempionas tikėjosi, jog gaus paskyrimą į Joniškėlį, kur tikėjosi tapti technikumo kūno kultūros dėstytoju. Bet tuometis Instituto rektorius pareiškė: “Geriausieji turi likti pas mus”. Jam pritarė ir Lengvosios atletikos katedros vedėjas profesorius Juozas Šliažas.
 

“Tą pačią dieną, kai pradėjau dirbti institute, baigiau sportininko karjerą. Gal kiek ir gailėjausi. Bet neilgai, nes man labai smagu žiūrėti, kaip varžosi mano mokiniai”, - neslėpė A.Stanislovaitis. Pirmieji jo auklėtiniai buvo šuolininkai į aukštį. Netrukus jie ėmė skinti pergales bėgimo takelyje.
 

“Jei nori sugadinti šuolininką, atiduokite Stanislovaičiui – padarys iš jo bėgiką”, - juokavo šviesaus atminimo J.Šliažas.

Netrukus į A.Stanislovaičio rankas pateko Andrius Kornikas. Po metų bendro darbo, 1986-aisiais, Taškente šis bėgikas pasiekė iki šiol gyvuojantį 200 m distancijos Lietuvos rekordą – 20,88 sek.
 

Treneris puikiai pamena ir koks buvo geriausias Kastyčio Klimo rezultatas, kai 16-metis sportininkas pasirodė A.Stanislovaičio pratybose. Po devynerių metų lengvaatletis padarė tai, ko iki šiol nepavyko nė vienam lietuviui: 100 m įveikė greičiau nei per 10 sek. Tiesa, K.Klimo rezultatas – 9,9 sek., buvo užfiksuotas rankiniu chronometru, todėl dabar nelaikomas Lietuvos rekordu.
 

Visgi šalies rekordų lentelėje iki šiol yra du K.Klimo rekordai, abu pasiekti uždaroje arenoje – 60 m (6,62 sek.) ir 200 m (21,27 sek.) distancijų. O šio sprinterio 1992 metais Vilniuje pasiektą  Lietuvos 100 m bėgimo rekordą (10,33 sek.) pernai pagerino A.Stanislovaičio sprinto kalvę perėjęs sportininkas – Rytis Sakalauskas (10,24 sek.).
 

“Smagu, kad mokinio rekordą pagerina mokinys”, - neslėpė treneris, pastaruoju metu sprinterius treniruojantis su žmona, buvusia bėgike Jūrate Stanislovaitiene.
 

Auklėtinė. Praėjusiais metais A.Stanislovaičio auklėtinių gretas papildė tituluočiausia šių metu Lietuvos lengvaatletė, septynkovės olimpinė vicečempionė Austra Skujytė. Po nesėkmingai jai susiklosčiusios Pekino olimpiados sportininkė daugiakovę buvo iškeitusi į vieną rungtį – rutulio stūmimą. Pernai suprato, kad be reikalo pasuko iš kelio.
 
Tapusi A.Stanislovaičio auklėtine A.Skujytė tapo greitesnė, šoklesnė. “Labai tobulėja jos greičio rodikliai. Tai rodo, kad šis aruodas nebuvo išsemtas. Ir šuoliuosi anksčiau ji rėmėsi jėga, o dabar – greičiu. Viskas buvo daroma per didžiulius krūvius, tuo tarpu mes treniruojamės tik keturis kartus per savaitę, bet rezultatai gerėja. Neabejoju, kad Austra netrukus pagerins visus asmeninius rekordus”, - tikino patyręs specialistas, daugiakovininkę treniruojantis drauge su kitais treneriais.
 

Metodika. “Kai tapau treneriu, mane labai kritikavo, sakė, kad nemoku dirbti su sprinteriais, nes darau ne taip, kaip kiti. Bet pasipylė rekordai ir skeptikams teko nutilti. Mano metodika formavosi ne iš vieno mokslininko darbų. Labai didelę įtaką turėjo profesoriaus Alberto Skurvydo nuolat atliekami tyrimai.
 

Mano metodika skirta ne vienam žmogui, o visiems. Mes stebime visas energetines sistemą, visą raumenyną. Pagal testų rezultatus nustatome kiekvieno stipriąsias puses ir jas labiausiai tobuliname, kad negaišti laiko ten, kur nereikia”, - aiškino A.Stanislovaitis.
 

Treneris jau daug metų stebi visų sporto šakų – ir asmeninių, ir komandinių – lyderius, mėgina gilintis į jų pasirengimo varžyboms specifiką ir taip tobulina treniruočių metodiką.
 

Sporto specialistas įsitikinęs, jog labai didelę žalą sportui padarė sovietinė ir Rytų Vokietijos sistema, beprotiškai išpūtusi krūvius: “Tada buvo sporto mokslo ir anabolinių steroidų amžius. Tie preparatai leido atlaikyti milžiniškus krūvius. Kai kurie treneriai iki šiol negali atsisakyti krūvių. O juk rezultatą lemia ne kiekybė, o kokybė.”
 

Kūno kultūros institute dėstytojo specialybę įgijęs A.Stanislovaitis netruko pajusti, jog kai kurių žinių darbe jam pritrūksta siekiant maksimalaus rezultato. Todėl tuometėje Medicinos akademijoje baigė doktorantūrą ir apgynė biomedicinos mokslų disertaciją apie krūvių poveikį.
 
“Ir dabar kruopščiai seku visas naujoves. Kai kurios tokios paprastos, bet tokios veiksmingos, kad sunku nesižavėti jomis. Visąlaik sakau savo studentams – imkime viską, kas šiuolaikiška. Žmonės atlieka mokslinius tyrimus, už tai gauna Nobelio premiją. Kodėl nekreipti į tai dėmesio?
 

Eidamas skaityti paskaitą į auditoriją nesinešu užrašų, kalbu gyvai. O savo mokslines tiesas visada galiu pagrįsti praktiniais pavyzdžiais. Tai žmonėms labiausiai patinka, nes lengva įsisąmoninti žinias”, - aiškino A.Stanislovaitis. 
 


Galimybės. Lietuvoje ne kartą kalbėta, jog ugdyti sprinterių neverta, nes jie pasaulinėse varžybose vis tiek neprilygs bėgimui tarsi sutvertiems tamsiaodžiams atletams. A.Stanislovaitis tam nepritaria.
 

“Lina Grinčikaitė 2009 metais juk tapo Europos jaunimo ir universiados čempione. Ji net bėgo Pekino olimpiados pusfinalyje. Dar anksčiau, 2007-aisiais pasaulinės universiados 100 m finale bėgo net dvi lietuvės – Audra Dagelytė ir Edita Lingytė. Audra tada iškovojo bronzą.
 

Europos jaunimo čempionate užpernai R.Sakalauskas buvo ketvirtas, universiadoje – penktas. Visur gerino asmeninius rekordus.
 

Dar labai svarbu – universiadoje penktąją vietą su įspūdingu Lietuvos rekordu (39,81 sek.) – penktąją vietą užėmė mūsų vyrų estafetės komanda. Pirmąkart šalies istorijoje jie 4x100 m nubėgo greičiau nei per 40 sek.”, - vardijo treneris.
 

Sąlygos.  A.Stanislovaitis neabejoja, kad jei treniruočių sąlygos pagerėtų, Lietuvos sprinteriai pasiektų įspūdingų rezultatų.
 

Treneris pateikė pavyzdį, kad net tokiomis sąlygomis talentai sugeba daug -- sausio pradžioje Panevėžyje vykusiose varžybose Domantas Žalga per penkias minutes net du kartus pagerino du šalies 17-mečių rekordus – 200 m (22,26 sek.) ir 300 m (34,88 sek.) distancijose.
 

“Domantas parodė, kad auga dar vienas puikus sprinteris. O jų yra ir daugiau. Todėl galime suburti ir labai stiprią estafetės komandą. Juk turime Rytį Sakalauską, Žilviną Adomavičių, Paulių Ibianską, Aivarą Pranckevičių savo talentą įrodė ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidento Eimanto Skrabulio sūnūs Martas ir Kostas. Su jais visais galėtume kalnus nuversti”, - kalbėjo A.Stanislovaitis.
 
Nuoskauda. Vardydamas pajėgiausius Lietuvos sprinterius A.Stanislovaitis nepamiršta ir šiuo metu JAV gyvenančio ir besitreniruojančio Martyno Jurgilo. Už Atlanto jis prieš metus iškeliavo nieko nepasakęs treneriui.
 

“Tai vienintelis atvejis, kai pasijutau lyg gavęs peiliu į nugarą. Kai atėjo pas mane į treniruotes, jam buvo toli iki Amerikos ir olimpiados. Per trejus metus bendro darbo jis tapo tarptautinės klasės sporto meistru.
 

Tikiu, kad šis jaunas žmogus supras, ką padarė. Linkiu jam sėkmės. Beje, manau, kad ir toliau prisidedu prie jo rezultatų, nes jam reikia įrodyti, ką gali. Tai savotiškas variklis”, - kalbėjo ilgametis sprinterių treneris.
 

Perbėgėliai. M.Jurgilas į lengvąją atletiką atėjo iš krepšinio. R.Sakalauskas ir Ž.Adomavičius ilgai žaidė futbolą.
 

“Nė vieno pats neperviliojau. Arba pasiprašė patys, arba rekomendavo jų treneriai. Štai A.Pranckevičius sustabdė mane ir sako: “Laba diena, aš – Pranckevičius”. Atsakiau, kad girdėjau apie tokį. Jis tęsia: “Įstojau į akademiją, labai norėčiau pas jus treniruotis, bet žinau, kad nepriimsite, nes per didelė grupė”. Nuraminau jį, kad priimsiu vien dėl to, jog jis pats mane susirado”, - prisiminė treneris.
 

Posūkiai. A.Stanislovaitis yra treniravęs ne tik lengvaatlečius. Jis dirbo Kauno NECA krepšinio ir Kauno “Inkaro-Grifo futbolo komandos fizinio rengimo treneriu, su pastarąja ekipa šventė pergalę Lietuvos čempionate, taurės ir supertaurės varžybose.
 

A.Stanislovaičio patarimų yra klausę ledo šokėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas, dabartinis vyrų krepšinio rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra ir šios komandos masažuotojas Aidas Buzelis, bušido ir kitų dvikovinių sporto šakų atstovai.
 

Įkandin žengia ir nemažai buvusių jo auklėtinių sprinterių. Dainius Šerpytis, Evaldas Kandratavičius, Ričardas Reimeris, Vaidas Verbickas, Donatas Januševičius, Sigitas Kavaliauskas, R.Sakalauskas dirba įvairių Lietuvos krepšinio rinktinių, šalies ir užsienio klubų fizinio rengimo treneriais.
 

Mokslo srityje būrys A.Stanislovaičio auklėtinių gali didžiuotis habilituotų daktarų arba daktarų laipsniais.
 
Šeima. LKKA baigė ir J.Stanislovaitienė, buvusi daugkartinė Lietuvos 400 m bėgimo čempionė. Dabar ji ne tik padeda vyrui treniruoti lengvaatlečius, bet ir yra Individualių sporto šakų katedros docentė.
 

“Man pasisekė, kad turiu žmogų, kuris mane supranta net iš žvilgsnio. Labai ilgai laukiau, bet vertėjo. Ji pamato, ko aš nepastebiu ir atvirkščiai. Ir taip tobulėjame”, - prisipažino prieš porą metų tada Kudirkaitės pavarde prisistatinėjusią  sportininkę vedęs treneris.
 

Jam teko patirti ir daugybę netekčių. Iš šešių vaikų, augusių Stanislovaičių šeimoje Joniškėlyje, liko tik Aleksas su seserimi dvyne Rima. Beje, jos dukra Inga Garbašauskaitė mokosi LKKA, yra šuolininkė į tolį.
 

Pareigos. A.Stanislovaičiui nelengva išvardyti visas jo užimamas pareigas. 11 metų jis buvo Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris. Pasitraukė po Pekino olimpiados.
 

Dvi kadencijas iš eilės treneris renkamas LKKA Senato pirmininku, buvo Lengvosios atletikos, dabar – Individualių sporto šakų katedros vedėjas. 2008 metais tapo profesoriumi. Be to, jis yra S.Dariaus ir S.Girėno sporto komplekso valdybos pirmininkas, Kauno mero visuomeninis patarėjas sporto klausimais.
 
Paklaustas, ar ateityje neketina siekti LKKA rektoriaus kėdės, A.Stanislovaitis neslėpė: “Nesiveržiu į šias pareigas. Bet jei matysiu, kad valdžią bando perimti žmonės, kuriems rūpi ne akademija, jos progresas, o tik akademijai priklausantys pastatai ir galimybės pasipelnyti, kovosiu dėl šio posto”.
 

Laisvalaikis. Sprinterių treneris su 16 metų jaunesne žmona nuo rūpesčių pabėga į nuosavą sodybą netoli Kauno.
 

Ten jiems svarbūs visai kiti įvykiai, nei mieste. “Į lesyklą atskrenda vis kiti paukšteliai. Žmona padarė unikalų kadrą – nufotografavo prie pat mūsų namo apsigyvenusį labai reta paukštį juodąjį genį. Jis toje pačioje drevėje peri tik vienerius metus, o vėliau ją palieką. Tai užvakar Jūratė toje drevėje nufotografavo voveraitę.
 

Prie pat namo ateina stirnos, strazdai obuolius kapoja. Neseniai sužinojau, kad yra toks paukštis bukutis. Aš trupinu duoną, o jis man ant peties nutupia. Į medį įkėlėme inkilą, zylės išperėjo. Vasarą pasilenki – žemuogė, gervuogė, mėlynė. Jūratė pernai už namo rado net devynis baravykus. Tvenkinyje yra galybė karosų. Reikės keletą lydekų įleisti”, - nesustodamas bėrė A.Stanislovaitis.
 
Treneris su žmona augina ir du šunis – spanielį Nojų, keliaujantį su šeimininkais net į treniruotes, ir vokiečių aviganę Tigrę. “Jie labai protingi”, - gyrė augintinius A.Stanislovaitis.