Reitinginiai badmintono turnyrai grįš į Lietuvą?

SITUACIJA. Badmintonas šiandien atsidūręs dviprasmiškoje situacijoje – sporto šakos populiarumas ir žinomumas po Pekino olimpinių žaidynių smarkiai išaugęs, tačiau tuo pasinaudoti trukdo ekonominis sunkmetis.

"Jei badmintonas būtų populiarus kaip dabar, o ekonomikos padėtis - kaip prieš trejus metus, būtų visai kita sporto šakos situacija“, - sako federacijos prezidentas Vilmantas Liorančas.

Pasak jo, Kęstučio Navicko ir Akvilės Stapušaitytės pasirodymas olimpinėse žaidynėse gerokai palengvino badmintono rėmėjų  paieškas: "Anksčiau badmintonas visiems siejosi su žaidimais paplūdimyje. Pamatę badmintoną olimpiadoje žmonės suprato, kad tai rimta sporto šaka. Taigi iš moralinės pusės verslininkų požiūris į badmintoną dabar labai teigiamas, tačiau viską stabdo ekonominis sunkmetis“.
 

MASIŠKUMAS. Augančio badmintono populiarumo pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Šiemet Šakiuose vykusiame 48-ajame Lietuvos asmeniniame čempionate dalyvavo 74 žaidėjai, kai pernai – 45.

Federacija šiemet pirmą kartą įvedė atranką ir limitus klubams, mat baimintasi, kad dėl dalyvių gausos nebus išsitekta į dvi dienas. Šiemet licencijas įsigijo rekordiškai daug - per 450 - badmintono žaidėjų. Licencijuotų žaidėjų skaičius šalyje kasmet padidėja 10-20 procentų.
 

Žaidėjų antplūdžio sulaukė ir sausį vykusios Žemaitijos taurės varžybos. Lietuvių aktyvumas buvo toks didelis, kad organizatoriai buvo priversti atsakyti į turnyrą norėjusiems atvykti Latvijos ir Suomijos badmintonininkams.
 

"Tarptautinės varžybos skatintų turizmą, be to, mūsų žaidėjams naudinga pasitikrinti savo lygį su kitų šalių atstovais. Vis dėlto užsieniečių negalime priimti, nes tai turėtume daryti savo žaidėjų sąskaita. To nenorime“, - kalbėjo V.Liorančas.
 

BAZĖ. Be abejo, daug problemų išspręstų specializuotos badmintono bazės atsiradimas. Planai įrengti badmintono centrą Tauragėje kol kas sklando idėjiniu lygiu, tačiau, pasak V.Liorančo, nėra utopiniai. Susitarimas su rajono savivaldybe tėra žodinis, tačiau apie planus statyti bazę spaudoje kalba pats meras, o tai, pasak LBF prezidento, liudija ketinimų rimtumą. Projekto idėją V.Liorančas yra pristatęs Tauragės apskrities verslininkų asociacijai. 
 

„Tai būtų bendras badmintono ir teniso centras, kuriame galėtų vykti tarptautinės varžybos, rengiamos treniruočių stovyklos. Planuojama įrengti 8-12 badmintono aikštelių“, - tvirtino V.Liorančas.
 

TURNYRAI. Per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje įvyko 7 pasaulio reitingo turnyrai, paskutinis – 2006-aisiais Tauragėje. Nustota juos organizuoti, kai tarptautinė federacija sugriežtino tvarką ir reikalavimus, taip turnyrų organizavimo sąnaudas padidindama 3-4 kartais.
 

Nepaisant sunkmečio, LBF pasiryžusi grąžinti reitinginius turnyrus į Lietuvą. Pasak federacijos prezidento, artimiausias metas, kai tai galėtų įvykti, – 2011 m.

“Kalbama apie vienos žvaigždutės turnyrą, nes didesniems reikalingas prizinis fondas, o kol kas svarbiausia tiesiog pradėti juos rengti“, - teigė V.Liorančas. 


 

Lietuvos badmintono rinktinės treneris Juozas Špelveris pripažįsta, kad vienos žvaigždutės turnyrai nebūna ypač aukšto lygio, tačiau įdomių žaidėjų sulaukti galima: "Vienas kitas pirmojo šimtuko žaidėjas vis tiek atvažiuoja. Kai kuriems reikia lengvų reitingo taškų arba žino, kad bus pajėgus šeimininkų žaidėjas. Arba būna netoli važiuoti. Vis dėlto pirmojo 30-tuko žvaigždės, kaip taisyklė, dalyvauja tik 4-6 žvaigždučių turnyruose“.
 

Pasaulio reitingo turnyro grįžimo į Lietuvą V.Liorančas nesieja su bazės Tauragėje atsiradimu. "Reitinginius turnyrus vis dėlto norėtųsi daryti didesniuose miestuose – Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, kur susisiekimas būtų patogesnis, oro uostas - arčiau“, - teigė LBF prezidentas.
 

Vienos žvaigždutės turnyrui reikalingos bent 6 aikštelės su specialia kilimine danga. Standartinės sporto salės per mažos – reikėtų bent dvigubai didesnės. Pasak LBF prezidento, tai sudėtinga problema, nes Lietuvos didmiesčiuose yra arba mažos, pavyzdžiui, mokyklų salės, arba milžiniškos arenos, kurias nuomotis būtų pernelyg didelė prabanga.
 

J.Špelverio skaičiavimais, paprasčiausiam reitinginiam turnyrui suorganizuoti reikalingas maždaug 100 tūkst. litų biudžetas. Apie 30 tūkst. litų kainuotų nauja kiliminė danga, beveik 4 tūkst. litų reikėtų sumokėti už teisę rengti turnyrą.