„Mums svarbi ne tik finansinė parama“

2019 m. kovo 29 d. suėjo dveji metai, kai Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentu išrinktas Mindaugas Bilius. 2016-ųjų Rio de Žaneiro paralimpinis čempionas interviu Paralympics.lt papasakojo apie tikslus, pasiektus per dvejus metus. Taip pat apie vykstančius darbus: Lietuvos neįgaliųjų komandos prekės ženklo projektą, Lietuvos neįgaliųjų sporto strategiją, paralimpinėse žaidynėse atstovaujamų sporto šakų ir sportininkų skaičiaus didinimą, realiausius pretendentus į 2020 m. Lietuvos paralimpinę rinktinę.

Norėtųsi, kad darbai vyktų greičiau. Ypač valstybės institucijose. Užtruko diskusijos dėl Kūno kultūros ir sporto įstatymo, kuris galiausiai buvo priimtas 2018 m. rudenį. Čia mums svarbiausi du aspektai – papildomos rentos paralimpiniams vicečempionams ir Sporto rėmimo fondo nuostata, numatanti 10 procentų pinigų skirti neįgaliųjų sportui.

 

Džiugu, kad pavyko pagerinti treniruočių sąlygas didelio meistriškumo sportininkams. Pernai paralimpinės rinktinės kandidatai apsilankė Japonijoje, šiemet ten įvyks bent dvi treniruočių stovyklos. Balandžio pabaigoje Lietuvos golbolo rinktinė vyks į Tojohašį, o gegužę lengvaatlečiai stovyklaus Hiracukoje. Anksčiau tokių galimybių tikrai nebuvo.

 

Vienas svarbiausių projektų, numatytų strategijoje – paralimpinės komandos prekės ženklo sukūrimas. Darbas vyksta ir jau rudenį tikimės prisistatyti visuomenei. Komanda vienys įvairių sporto šakų atletus. Tikimės, kad šis projektas suteiks postūmį neįgaliųjų sporto matomumui, kuris reikalingas visiems: ir mums, neįgaliesiems, ir visuomenei.

 

Svarbu, kad judesys vyksta ne tik tarp aktyviai sportuojančių, bet ir tarp mūsų veteranų. Atskleisiu, kad jų iniciatyva neseniai įsikūrė Paralimpiečių asociacija. Jie mato prasmę tame, ką darau aš ir nori prisidėti prie švietimo, paralimpinių idėjų skleidimo. Svarbu, kad šie žmonės jaustųsi reikalingi, būtų atstovaujami ir galėtų dalintis patirtimi. Mes šią idėją labai palaikome ir stengsimės prisidėti prie Paralimpiečių asociacijos veiklos.

 

Visuomenės požiūris keičiasi į gerąją pusę. Tiesa, negaliu teigti, kad požiūris anksčiau buvo kažkoks ypatingai blogas. Manau, kad iniciatyvos trūko ne tiek iš visuomenės kiek iš neįgaliųjų sporto vadovų. Per tuos dvejus metus aš pats įsitikinau, kad palaikymo sulaukiame tiek, kiek užsitarnaujame patys. Čia kalbu ir apie verslą, ir apie politikus. Niekas prieš nosį neužtrenkė durų. Visi geranoriški, visi kalbasi ir prisideda, kiek gali. Mūsų partnerių, rėmėjų ratas tai įrodo. Mums svarbi ne tik finansinė parama, bet ir socialinė partnerystė su kitomis institucijomis. Pavyzdžiui, švietimo.

 

Tikimės ir darome viską, kad tai pavyktų. Iki paralimpinių žaidynių liko pusantrų metų, kurie ir bus svarbiausi. Kalbant apie naujas sporto šakas, tai viena jų yra sunkioji atletika (powerlifting – red.), kuria užsiima JAV gyvenanti Karolina Lingytė. Ernestas Česonis atkakliai siekia paralimpinio kelialapio triatlone. Taip pat šaulė Raimeda Bučinskytė ir šaudymo iš lanko atstovas Rolandas Baranauskas. Jiems padedame kiek galime ir viliamės juos išvysti Tokijuje.

 

Kaip visada, daugiausiai žaidynėse turėsime lengvaatlečių. Manome, kad gausime 4–6 kelialapius. Be abejo, daug tikimės iš paralimpiečio Osvaldo Bareikio, kuris jau apšilo kojas Rio de Žaneire. Taip pat irkluotojas Augustas Navickas siekia antro paralimpinio kelialapio su nauju treneriu Zigmantu Gudausku. Neabejoju, kad Tokijuje matysime plaukiką Edgarą Mataką, bet norėtųsi dar vieno šios sporto šakos atstovo. Čia realiausi Mindaugo Dvylaičio šansai. Du šansus patekti į Tokiją šiemet turės golbolo rinktinė, kuri vasarą dalyvaus atrankos turnyre JAV ir rudenį Europos čempionate Vokietijoje.

Tikrai negąsdina. Ankstesnis treneris Šarūnas Jukna irgi neturėjo patirties golbole, bet jo vadovaujama komanda 2017 m. tapo Europos čempione. Komanda padėjo įsivažiuoti Šarūnui, padės ir naujam treneriui. Valdas Gecevičius atsinešė didelę komandinio sporto patirtį, turi autoritetą. Manau, kad naujam treneriui perprasti golbolo subtilybes nebus sudėtinga. Tikiu, kad per keletą mėnesių iki lemiamų kovų viskas susitvarkys ir turėsime stiprią komandą, kuri iškovos vietą Tokijo paralimpinėse žaidynėse.

 

Ši situacija apnuogina nemažą problemą – Lietuvoje nėra ruošiami golbolo treneriai. Čia bėdą turi ne tik golbolas, bet ir visas neįgaliųjų sportas. Daug vilčių dedame į socialinę partnerystę su Lietuvos sporto universitetu ir Vilniaus kolegija. Neseniai pasirašėme su šiomis aukštosiomis mokyklomis bendradarbiavimo sutartis ir kartu sieksime, kad būtų rengiami treneriai darbui su negalią turinčiais sportininkais.

 

Mums reikia ne tik trenerių, bet ir teisėjų, be kurių negalime vykdyti tarptautinių varžybų. Sisteminiams pokyčiams reikalingi pamatai, o jais turėtų tapti Lietuvos neįgaliųjų sporto strategija. Strategijos sukūrimas bus pagrindinė bendradarbiavimo su LSU užduotis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija surengė mokymus, kuriuose dalyvavo mūsų klubai. Paraiškas teikė tikrai aktyviai. Tačiau ne mažiau svarbus ir sveikųjų organizacijų dalyvavimas teikiant paraiškas, kuriose numatytas neįgaliųjų įtraukimas į veiklas, taip pat infrastruktūros pritaikymas neįgaliesiems. Tai labai sveikintina. Tikiuosi, kad lėšos bus panaudotos tikslingai ir išjudins negalią turinčius žmones, o gal net paskatins siekti didelio meistriškumo, atstovauti Lietuvai tarptautinėje arenoje. Pirmieji metai parodys, kaip veikia sistema. Manau, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atidžiai pažvelgs į lėšų panaudojimą ir užtikrins kryptingą jų panaudojimą.

 

Klubus turime skatinti, nes jie – neįgaliųjų sporto piramidės pagrindas. 2018-aisiais finansiškai skatinome dešimt sėkmingiausiai veikusių klubų. Parama pasieks ir 2019-ųjų geriausiuosius.

Kartais apie tai pagalvoju. Gal ir norėtųsi, juolab, kad Tokijuje tikriausiai dar galėčiau pretenduoti į aukštą vietą, galbūt net prizinę. Bet reikia suprasti, kad atėjo laikas užleisti vietą jaunimui. Mano klasėje yra Donatas Dundzys, kuris jau turi pasaulio ir Europos čempionatų medalius. Jis turi visas galimybes kovoti dėl apdovanojimų Tokijuje. Be to, sunku būtų suderinti dabartinę veiklą su profesionaliu sportu. Manau, savo misiją kaip sportininkas jau atlikau. Dabar esu išsikėlęs kitus tikslus, kurių siekiu.