Klajūnas šeimos lizdą suka gimtajame mieste

“Arūnas neabejotinai yra geriausias visų laikų šalies ledo ritulio vartininkas”, - taip ilgametį bendražygį Arūną Aleinikovą vertina Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) ir Elektrėnų “Energijos-Orakulo” klubo vadovas Petras Nausėda.
 

Dabar šie žinomi ledo ritulininkai vėl tapo komandos draugais – 32-ejų A.Aleinikovas po šešerių metų pertraukos apsivilko “Energijos” aprangą ir šeštadienį jau stos į gimtojo miesto komandos vartus per Latvijos atvirojo čempionato rungtynes.
 

LLRF vadovas tikisi, kad A.Aleinikovas netrukus grįš ir į Lietuvos  rinktinę, kurioje nerungtyniavo, nes, priėmęs Baltarusijos pilietybę, neteko lietuviško paso.
 

Pastarąjį kartą Lietuvos nacionalinei komandai oficialiose varžybose A.Aleinikovas atstovavo  2007 metais pasaulio čempionato 1-osios grupės varžybose Slovėnijoje. Dar prieš metus – 2006-aisiais – Estijoje vykusiose analogiškose pirmenybėse elektrėniškis buvo išrinktas geriausiu varžybų vartininku.
 

2008 metais A.Aleinikovui buvo užkirstas kelias į rinktinę, nes šalies Prezidentas Valdas Adamkus nepatenkino LLRF prašymo suteikti vartininkui Lietuvos pilietybę išimties tvarka.
 

Dabar, kai sportininkas nutarė atsisakyti Baltarusijos paso, neturėtų atsirasti kliūčių vėl tapti Lietuvos piliečiu.
 

A.Aleinikovo karjeros maršrutai driekėsi ne tik Europoje. Karjeros pradžioje, jau pažaidęs Elektrėnų “Energijoje”, kartu su kitu Lietuvos ledo ritulininku Andriumi Kaminsku jis išvyko į Kanadą, kur žaidė šios šalies jaunių lygoje.
 
Vėliau vartininkas buvo pakviestas į AHL – antrosios pagal pajėgumą Šiaurės Amerikos lygos (po NHL) – klubo “Hamilton Bulldogs” peržiūrą.
 

Nors šioje ekipoje A.Aleinikovas neįsitvirtino, Hamiltonas, kuriame yra gausi lietuvių bendruomenė, paliko neišdildomą žymę sportininko gyvenime.
 

Hamiltono lietuvių bažnyčioje A.Aleinikovas buvo pakrikštytas. Jo krikšto mama tapo žinoma Kanados lietuvių bendruomenės veikėja Regina Choromanskis.
 

Iš Kanados talentingasis vartininkas persikėlė į JAV ir metus rungtyniavo jaunių lygoje Floridos valstijoje.
 

“Po to grįžau, pažaidžiau “Energijoje”, o 2001 metais išvažiavau į Gardiną”, - prisiminė vartininkas, kuriam šis Baltarusijos miestas taip pat tapo neatskiriama gyvenimo dalimi. Būtent Gardine A.Aleinikovas sutiko žolės riedulininkę Liudmilą, vėliau tapusia jo žmona. Pora augina dabar jau penkerių metų dukterį Viktoriją.
 

Pažaidęs Baltarusijoje vartų sargas 2003-2004 m.sezoną išmėgino jėgas Rusijos aukščiausiosios lygos klube Orsko “Južny Ural”. Bet ten neužsibuvo. “Pradėjo mažinti algas, nebemokėjo premijų, todėl grįžau į Lietuvą”, - paaiškino A.Aleinikovas.
 

Iš Lietuvos jis vėl iškeliavo į Gardiną, po to mėnesį pažaidė Vitebsko klube, o 2004-2005 m. sezoną baigė Liepojos “Metalurgs” ekipoje Latvijoje. Kitas sezonas vėl prasidėjo ginant Gardino “Neman” vartus, o baigėsi “Solihull Barons” klube Anglijoje.
 

2006-aisiais A.Aleinikovas dar kartą tapo “Neman” vartininku, vėliau pusantro sezono gynė Žlobino “Metalurg” garbę, o šį sezoną pradėjo Vitebsko komandoje, kuriai neseniai tapo nereikalingas.
 

Kodėl nelikai Vitebsko klube?

Klubo vadovai nutarė, kad komanda nepateks į atkrintamąsias varžybas, todėl nutarė pataupyti.
 

Pardavė rezultatyviausią puolėją, geriausią gynėją, o dėl manęs nusprendė, kad esu per brangus. Todėl į vartus pastatė jauną vartininką, trenerio sūnų. Aš praleisdavau 2-3 įvarčius per rungtynes. O dabar mažiau penkių įvarčių komanda nepraleidžia.
 

Tad nutariau grįžti į Lietuvą. Nelabai buvo kitų variantų, nes sezonas jau eina pabaigos link.
 

Gal buvo galimybė likti Baltarusijoje, tik kitame klube?

Nebent silpnose komandose, kurių finansinė padėtis prasta. Jos irgi nepatektų į atkrintamąsias varžybas, todėl nuo kovo 1 dienos būčiau vėl laisvas.

O čia žaisiu ir reguliarųjį sezoną, ir atkrintamąsias varžybas. Nesvarbu, kad žaidimo laiką teks dalintis su Nerijumi Dauksevičiumi.
 

“Energijos” biudžetas labai menkas. Ar Elektrėnų klubas tau mokės atlyginimą?

Gausiu maistpinigius. Man svarbiausia – žaisti, kad neprarasčiau sportinės formos.
 

Ar Baltarusijoje užsidirbai pakankamai, kad iki kito sezono galėtum žaisti tik už maistpinigius?

Panašiau ir uždirbau, kad galėčiau normaliai pragyventi iki kito sezono. Nes paskutinius du mėnesius pradėjo “pjauti” algas, todėl nebuvo prasmės likti – čia gausiu beveik tiek pat ir dar namie žaisiu.
 

Šis klubas jau ne pirmus metus nesąžiningai elgiasi su žaidėjais. Bet krizė jaučiasi ir kitose komandose. Yra gal tik keturi stabilūs klubai, visi kiti vos gyvuoja.
 

Esi žaidęs Didžiojoje Britanijoje. Ar nesižvalgei klubo ten?

Su baltarusišku pasu negaliu ten žaisti.
 

Bandysi susigrąžinti Lietuvos pilietybę?

Be abejo. Nes Baltarusijoje kasmet lygis vis prastėja. Be to, pavargau ir nuo tenykščių krūvių – daug treniruočių, daug rungtynių. Mieliau pažaisčiau šalyje, kur ne toks perkrautas tvarkaraštis. Noriu dar parungtyniauti ir Lietuvos rinktinėje.
 

Ar nesigaili tapęs Baltarusijos piliečiu?

Ne. Baltarusijoje dar prieš trejus metus algos buvo tikrai geros. Galėjai užsidirbti daugiau, nei kitose šalyse. Bet tik su baltarusišku pasu.
 

Į lietuvius elitinių lygų klubai nesižvalgo. O iš žemesnio lygio čempionatų Baltarusija – turbūt geriausias variantas. Šioje šalyje mane visi žinojo daugybę metų, nes “Energija” žaidė Rytų Europos ledo ritulio lygoje. O kitur būtų reikėję visko siekti nuo nulio.
 

Gavęs baltarusišką pasą, netekai lietuviško. Gimtinėje buvai net vadinamas išdaviku. Ar buvo labai skaudu?

Išdaviku vadino tie, kurie nežinojo situacijos.
 

Man dar anksčiau baltarusiai siūlė keisti pilietybę, sakė, kad duos butą, bet atsisakiau, nes norėjau žaisti rinktinėje. Bet vėliau pasidomėjau ir sužinojau, kad galiu tapti Baltarusijos piliečiu, o po to atgauti ir Lietuvos pasą.
 

Tačiau kai jau baigiau tvarkyti dokumentus, kilo skandalas dėl Rolando Pakso ir Konstitucinis teismas pateikė man nepalankų dvigubos pilietybės išaiškinimą. Jei būčiau nusprendęs tapti Baltarusijos piliečiu metais anksčiau, viskas būtų buvę gerai.
 

Taip jau susiklostė aplinkybės, tikrai nenorėjau pabėgti iš Lietuvos.
 

Kokiais pinigais Baltarusijoje gaudavai atlyginimą?

Baltarusijos rubliais. Kontrakte buvo nurodoma suma eurais arba doleriais, o išmokėdavo rubliais pagal tos dienos kursą. Tai gaudavau milijonus.


 

Ar baltarusių klubai duoda žaidėjams butą, mašiną, maitina juos?
Maitina tris kartus per dieną. O butai – susitarimo reikalas. Vienose komandose už nuomą moka žaidėjas, kitose – klubas. Mašinų niekas neduoda.
 

Baltarusijoje žaidei Gardino, Žlobino ir Vitebsko klubuose. Neatsibodo kraustytis iš vieno miesto į kitą?

Tai juk ne kas mėnesį reikia kraustytis. Gardine buvau labai ilgai, Žlobine irgi praleidau pusantrų metų. Vitebske – tik pusmetį.
 

O dukrai nebūdavo sunku dažnai keisti vaikų darželį?

Ne. Ji labai lengvai bendraujanti, greitai susiranda draugų.
 

Ką veikia tavo žmona?

Iki gimdymo ji žaidė žolės riedulį, atstovavo Baltarusijos jaunių ir nacionalinėms rinktinėms, Gardino klubui. O dabar yra šios sporto šakos Tarptautinės kategorijos teisėja. Dažnai važinėja į varžybas ne tik Baltarusijoje, bet ir kitose šalyse. Siūlėme jos paslaugas ir Lietuvos žolės riedulio federacijai, bet kol kas nesulaukėme atsakymo. Jiems tikriausiai neblogai būtų čia turėti neutralią teisėją.
 

Mūsų gyvenimas visąlaik buvo panašus – nuolat reikia sėdėti ant lagaminų. Tai padeda geriau suprasti vienas kitą. Nemėgstame ilgai sėdėti namie.
 

Gal sportuoja ir jūsų dukra?

Jai dar tik penkeri, ankstoka. Aišku, galėtų kokį dailųjį čiuožimą pamėginti. Nors nežinau, ar norėčiau, kad ji būtų sportininkė. Juk sakoma: “Nori auginti sveiką vaiką, neleisk jam sportuoti”. Čiuožt ji moka. Žmona irgi pačiuožinėja.
 

Baltarusijoje ledo ritulys labai populiarus?

Taip. Ir čiuožyklos ten dygsta viena po kitos. Iki 2014 metų šalyje turi veikti 48 čiuožyklos. Galima paskaičiuoti: Baltarusija už Lietuvą didesnė pusketvirto karto. Tai pas mus turėtų būti bent 12 normalių ledo arenų. O yra tik trys.
 

Tiesa, į Baltarusijos ledo ritulio čempionato rungtynes žiūrovai renkasi skirtingai. Yra miestų, kur ateina keli tūkstančiai. O Vitebske šį sezoną būdavo apie 700 sirgalių. Daug kas priklauso nuo komandos žaidimo.
 

Stipriausias Baltarusijos klubas – Minsko “Dinamo” – žaidžia Žemyninėje lygoje (KHL). Į šią lygą iš šalies čempionato išėjo stipriausi žaidėjai. Tad, pavyzdžiui, dešimt aukštos klasės žaidėjų, perėjusių į KHL, Baltarusijos čempionate pakeičiami jaunais ledo ritulininkais. Tai labai jaučiasi. Bet daug ukrainiečių, rusų tampa Baltarusijos piliečiais.Jei ne jie, aukšto lygio vietos žaidėjų tikrai nepakaktų.
 

Baltarusijoje yra dar dvi komandos, rungtyniaujančios Rusijos jaunimo lygoje (MHL), kur žaidžia ritulininkai iki 21 metų. Ten surenkami geriausi jauni žaidėjai.
 

Be to, baltarusiai planuoja suburti dar vieną KHL ekipą. Jei taip nutiks, kitų komandų lygis dar labiau smuks. Nes naujam klubui reikės surasti ne tik žaidėjų, bet ir pinigų. Gali būti, kad juos surinks iš Baltarusijos lygos komandų. Čempionate liktų tik jaunimas arba veteranai. Nors kalbama apie galimybę nustatyti amžiau limitą, kad klubuose liktų ne daugiau keturių ar penkių veteranų. Taip bus sudarytos sąlygos augti vietiniam jaunimui.
 

Apie galimybę žaisti Baltarusijos čempionate ne kartą yra kalbėję ir Elektrėnų klubo vadovai. Ar “Energijai” nebūtų per aukštas varžybų lygis?

Jeigu grįžtų visi stipriausi lietuviai ir prisijungtų kokie penki legionieriai, galima būtų žaisti. Aišku, tarp dešimties komandų “Energija” būtų tarp trijų-keturių silpniausių.
 

Mes, žaidėjai, pasikalbame tarpusavyje apie tokią galimybę. Tai visi sako – grįžtume, jei gautume atlyginimą, net ir kiek mažesnį, nei užsienyje.
 

Ar neteko ant ledo sutikti Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos? Juk jis labai mėgsta pažaisti ledo ritulį?

Buvo galimybė – man siūlė pažaisti toje lygoje, kurioje žaidžia ir A.Lukašenkos komanda. Bet atsisakiau – kam žaisti, jei vis tiek privalėsi pralaimėti.
 

Anksčiau esi patyręs skausmingų traumų, teko atlaikyti ne vieną operaciją. Ar dabar esi sveikas?

Jau gal trejus metus – viskas gerai. Nes gerai pasiruošiu sezonui. Daugiau nei mėnesį treniruotės vyksta ant žemės, po to – ir ant žemės, ir ant ledo. Kai du mėnesius ruošiesi sezonui, kūnas gerai parengiamas ir nėra jokių traumų. Anksčiau, kai prieš sezoną kelis kartu per savaitę pažaisdavome futbolą, o po to iškart eidavome ant ledo, tai ir pasipildavo traumos, nes raumenys būdavo neparuošti.
 

Kur įsikūrei Elektėnuose?

Kol kas – su tėvais jų bute. Bet statausi namą. Liko tik vidaus apdaila. Neplanavau taip greitai grįžti, todėl namo ir neskubėjau įsirenginėti, po truputį stačiau.
 

Nežinau, kada pavyks baigti statybas, nes neaišku, kaip bus su pinigais. Beveik visas medžiagas esu nupirkęs, liko tik sumokėti už darbus. Po to reikės nupirkti baldus ir galima gyventi.
 

Žmona su dukra penktadienį irgi atvažiavo į Elektrėnus. O šeštadienį Liudmila jau iškeliavo į Minską teisėjauti žolės riedulio turnyre. Sausio 21 dieną ji išskrenda į Škotiją – ten vyks Europos jaunių čempionatas.
 

Turbūt ne kiekvienas lietuvis iš ledo ritulio gali pasistatyti namą?

Už savus tikriausiai – tik Dainius Zubrus ir Darius Kasparaitis. Man teko ir kreditą imti. Užsienyje uždirbamų pinigų Lietuvos ledo ritulininkams pakanka, kad mokėti kredito įmokas ir normaliai gyventi. Bet ne daugiau.
 

Su žmona susipažinote per sportą?

Mano komandos draugas Gardine vedęs žolės riedulininkę, kuri “Ritm” klube žaidė kartu su Liudmila. Žinojome vienas apie kitą. Bet ne jie mus suvedė, o netyčia susitikome čiuožykloje. Susitikimas buvo lemtingas.
 

Ar žmona ir dukra kalba lietuviškai?

Žmona viską supranta, tik pati dar gėdijasi kalbėt. O dukra laisvai kalba ir lietuviškai, kiti rusiškai.
 

Mokeisi vienoje klasėje su D.Zubrumi. Ar dabar dažnai pabendraujate?

Anksčiau, kai vasarą atvažiuodavo, susitikdavome. O pastaraisiais metais vis rečiau, nes aš būdavau Baltarusijoje, jau rengdavausi sezonui.
 

Lietuviai Baltarusiją įsivaizduoja kaip diktatoriaus valdomą atsilikusią valstybę. Kaip yra išties?

Tikrai neatsilikusi. Taip mano tik ten nebuvę. Ir daugelis mano draugų, kurie buvo atvažiavę pas mane, pakeitė nuomonę.
 

Negali tu 12 milijonų žmonių laikyti prispaudęs. Ir nenuvarė su lazda 80 procentų žmonių balsuoti už A.Lukašenką.
 

Aš ten jaučiausi tikrai gerai. Smarkiai sumažintas nusikalstamumas, gatvės tvarkingos, jokių šiukšlių, sniegas nukastas, viskas išvežta. Parduotuvėse visko yra. Tik kainos jau dabar didesnės, nei Lietuvoje. Pigesni – tik vietiniai maisto produktai. Dabar baltarusiai važiuoja apsipirkti į Lietuvą.
 

Tavo karjera jau eina į pabaigą – planuoji pažaisti dar kelerius metus. Ar jau galvojau, ką veiksi po to?

Turiu Kūno kultūros akademijos diplomą. Tad bent jau kūno kultūros mokytoju arba treneriu galėčiau dirbti.
 

Kol kas per daug nesuku galvos. Bet ateitį sieju su ledo rituliu. Gal atsiras daugiau čiuožyklų, galėčiau mokyti ledo ritulio vartininkus.  Nes dabar mėgėjų komandų vartininkai važiuoja pasitobulinti į kaimynines šalis, arba moka vartininkų treneriams, kad jie čia atvažiuotų. O aš galėčiau išmokyti to paties būdamas vietoje. Konkrečių planų dar nekuriu, nes noriu žaisti.