Stadiono statybų vizijos keičiasi it kaleidoskope

Prieš mėnesį viešai prabilę apie ketinimus statyti futbolui skirtą stadioną Naujininkuose idėjos iniciatoriai jau atsižadėjo šių minčių ir dabar kurpia planus apie nusenusio Vingio parko stadiono rekonstrukciją. Tačiau naujos 10-12 tūkst. vietų futbolo arenos vizija nežavi lengvaatlečių, kuriems Vingio parkas yra virtęs paskutiniąją užuovėja sostinėje.

Naujininkuose sustabdė trukdžiai

Pasak Vilniaus miesto vicemero Gintauto Babravičiaus, stadiono Naujininkų mikrorajone idėjos įgyvendinimas atsitrenkė į kliūtis, kurių pašalinimas pareikalautų pernelyg daug laiko ir finansinių kaštų.

Statant areną Žirnių gatvėje, prireiktų nemažai investuoti į vietos infrastruktūrą – nutiesti naują kelią, pastatyti papildomą viaduką. Be to, reikėtų išpirkti tris gyventojams priklausančius sklypus, įsiterpusius į numatomą stadiono teritoriją.

Dėl to suabejota, ar įmanoma užbaigti statybas iki planuojamo termino – 2013 metų gegužės.

„Komplikacijos, kurios gali iškilti toje vietoje, apsunkina situaciją, bet stadionas Naujininkuose tebuvo vienas iš kelių nagrinėjamų variantų. Mūsų tikslas – 2013 metais turėti Vilniuje nedidelį, modernų, reikalavimus atitinkantį futbolo stadioną“, – DELFI teigė G. Babravičius, kuris yra ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) viceprezidentas.

Futbolininkų sumanymas – galvos skausmas lengvaatlečiams

Iki 80 mln. litų galinčio kainuoti stadiono viziją jos iniciatoriai perkėlė į Vingio parko stadioną, kurį patikėjimo teise valdo Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) įstaiga Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC).

Anot G. Babravičiaus, jau pradėta tartis su KKSD atstovais dėl kapitalinės stadiono rekonstrukcijos, kuriai, taupant laiką, būtų pritaikytas vieno iš jau pastatytų stadionų Europoje projektas.
Vis dėlto LOSC direktorius Linas Tubelis DELFI tvirtino pirmą kartą girdintis apie tokius užmojus.

„Kol kas niekas į mus nesikreipė. O jeigu išties yra tokių ketinimų, pirmiausia iškiltų klausimas, kur tuomet sportuoti lengvaatlečiams“, – sakė L. Tubelis.

Po planuojamos rekonstrukcijos Vingio parko stadione nebeliktų bėgimo takų ir kitų lengvosios atletikos sektorių. Didžiausiame sostinės parke įsikūręs stadionas yra pagrindinė sostinės lengvaatlečių vasaros sezono bazė.

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva neslėpė skeptiškai vertinanti G. Babravičiaus propaguojamą idėją ir abejojo jos realumu.

„Tie planai kol kas yra tik planai – žiūrint realiai, nemanau, kad šiandien įmanoma juos realizuoti. Tai būtų visiškai nelogiškas sprendimas.

Įgyvendinus jį, reikėtų pastatyti ir naują stadioną, pritaikytą lengvajai atletikai. Kai Lietuvos sostinė neturi normalaus stadiono, nematau prasmės sunaikinti ir paskutinį likusį. Nemanau, kad futbolas Lietuvoje yra tokio aukšto lygio, jog mums reikėtų vien futbolui skirto stadiono. Nesame tokie turtingi ir dideli, kad galėtume leisti sau tokią prabangą. Mano nuomone, sporto bazės mūsų šalyje turėtų būti daugiafunkcinės“, – kalbėjo N. Medvedeva.



Pateiktas alternatyvas išjuokė

Anot G. Babravičiaus, lengvaatlečiams siūloma persikraustyti iš Vingio parko į naujas bazes, kurias esą ketinama sutvarkyti – Gerosios Vilties vidurinės mokyklos stadioną ir metikams skirtą bazę prie Vilnelės.

„Yra dvi alternatyvos. Netoli lengvosios atletikos maniežo yra tinkama vieta: įrengus mokyklos stadioną, treniruočių sąlygos atitiktų visus reikalingus parametrus. Be to, dar yra užšaldytas specializuoto, metikams skirto stadiono projektas. Įgyvendinus jį, būtų sudarytos XXI amžiaus sąlygos“, – dėstė sostinės vicemeras.

Tačiau LLAF pateikti pasiūlymai netenkina.

„Tai yra visiškai nelygiavertės alternatyvos. Apie tai net negalima diskutuoti. Mums pasiūlytas mokyklos lygio stadionas – juk ten net varžybų nebūtų galima organizuoti“, – piktinosi N. Medvedeva.

Pagalių Vingio parko stadiono rekonstrukcijai į ratus gali prikišti ir šalimais įsikūrusioje aikštėje sportuojantys regbininkai, su kuriais G. Babravičius prisipažino dar neaptaręs naujojo stadiono idėjos. Vis tik politikas vylėsi, kad rasti bendrą kalbą su Lietuvos regbio federacija nebūsią sunku.

„Šiuolaikinės technologijos leidžia įrengti universalias aikštes, tinkamas tiek regbiui, tiek futbolui. Dabartinė regbio aikštė šalia stadiono išliktų kaip treniruočių aikštė, ir regbininkams būtų tik geriau“, – tikino G. Babravičius.

Prašys Vyriausybės paramos

Naujo futbolo stadiono Vilniuje idėją palaiko LFF, kuri tikisi 2013 metais sostinėje priimti Europos jaunių (iki 19 metų) čempionato finalinio etapo dalyvius, ir VMFD „Žalgirio“ klubas, ketinantis naujojoje arenoje žaisti namų rungtynes. Stadiono statybų startas planuojamas 2012 metų pradžioje.

G. Babravičiaus teigimu, arenos statybos galėtų būti finansuojamos iš valstybės biudžeto, LFF ir Vilniaus savivaldybės lėšų. Esą LFF šiam tikslui gautų maždaug 10 mln. litų dotaciją iš Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA), o Vyriausybė sutiktų prisidėti prie projekto įgyvendinimo iki 50 mln. litų.

DELFI nepavyko sužinoti, kaip pasikeitusius futbolo stadiono statybų rėmėjų planus vertina ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis – penktadienį jis neatsiliepė į telefono skambučius.

Primename, kad jau ne vienerius metus iš vietos negali pajudėti dar keletas Vilniuje planuotų naujų stadionų projektų.

Šeškinėje kilusio Nacionalinio stadiono statybos 2009 metais sustojo nutrūkus valstybiniam finansavimui, o ambicingą projektą primena tik dūlantys griaučiai, į kuriuos buvo investuota beveik 120 mln. litų.

Iš mirties taško niekaip neišsivaduoja ir bendras LFF bei sostinės savivaldybės aikštyno Naujojoje Vilnioje, kuriame turėjo įsikurti Nacionalinė futbolo akademija bei įvairių amžiaus grupių šalies rinktinių treniruočių centras, projektas.

Ne ką geriau sekasi ir kurti naują areną užsimojusiems privatiems investuotojams. Legendinį „Žalgirio“ stadioną valdančios „Ūkio banko investicinės grupės“ ketinimai senojo stadiono vietoje pastatyti modernią areną tebėra deklaratyvaus pobūdžio.