Forumas pažvelgs į ateitį

Pilna salė 2015, 2016, 2017 ir 2018 metais. Tikėtina, pilna ir 2019-ais. Kovo 21 dieną Kauno „Žalgirio arenoje“ jau penktą kartą vyks „Olimpinio švietimo forumas“ – vienos dienos renginys, skirtas olimpizmo naujovėms aptarti.

 

Šių metų forumo tema – „Sportas + švietimas = 21 amžiaus galimybės“. Renginį organizuojantis Lietuvos tautinis olimpinis komitetas užsibrėžė tikslą pažvelgti į ateitį: išsiaiškinti, kokios yra naujausios ugdymo per sportą tendencijos, kaip 21 amžiaus kompetencijos gali būti ugdomos per sportą ir fizinį aktyvumą, kaip sportas gali padėti jauno žmogaus, nebūtinai aktyviai sportuojančio, ugdymo procesui.

 

Apie „Olimpinio švietimo forumo“ sėkmę, jo novatoriškumą, pagrindines olimpines vertybes, renginio lektorius ir „imantiems“ informaciją atsiveriančias galimybes pasikalbėjome su LTOK prezidente, olimpine čempione Daina Gudzinevičiūte.

 

Kokia Olimpinio švietimo forumo populiarumo Lietuvoje paslaptis? Pastaraisiais metais į forumą netilpdavo visi norintys, o šiemet, dar net nepaskelbus programos, jau rezervuotos 250 iš 450 vietų?
„Olimpinio švietimo forumas“ yra unikalus renginys, vyksiantis jau penktus metus, o dalyvių skaičius kasmet auga. Tai šiuolaikiškas renginys apie švietimą ir sportą, kokių Lietuvoje nėra daug.
Kasmet gvildename skirtingas temas, problematikas ir iššūkius, kviečiame kompetetingus pranešėjus iš Lietuvos ir užsienio, kurie pristato būdus kaip tuos iššūkius įveikti pasitelkus olimpines vertybes, kurie įkvepia pedagogus atrasti, susipažinti ir pritaikyti savo darbuose naujas, kitokias, inovatyvias ugdymo priemones. Šiuo renginiu norime įkvėpti pedagogus atrasti sporto atveriamas galimybes ugdyme ir jomis patikėti.

„Olimpinio švietimo forumo“ tikslas – supažindinti pedagogus su kitokiomis ugdymo galimybėmis, įkvėpti, padėti plėsti akiratį, ištraukti ugdytojus iš monotonijos, padėti atrasti savo profsiją ar veiklą iš naujo. Kaip ir visi kiti LTOK organizuojami renginiai, taip ir šis, yra nemokamas, todėl finansai nei vienam norinčiam durų neužtrenkia.

Kasmet keičiame formatą, įvertiname, kaip jis tinka ir patinka dalyviams, darome išvadas ir sudarome kitų metų programą. Tai yra kitoks renginys, gal todėl net atvykstantys penktą kartą sako, kad čia paauga. Buriame bendruomenę, būrį žmonių ir entuziastų, kurie sporte ir olimpiniame judėjime įžvelgia vertę. Ir džiaugiamės, kad mums tai daryti sekasi.
 

Nišos atradimas – viena iš mūsų veiklos pergalių. Stengiamės burti bendruomenę, ieškome žmonių, kuriems olimpizmas, olimpinės vertybės svarbu ir įdomu. Fizinis aktyvumas ir jo propagavimas nėra privalomas dalykas, tačiau jis turėtų būti svarbus absoliučiai kiekvienam pedagogui, kiekvienam žmogui, ne tik kūno kultūros mokytojui. Todėl į olimpinio švietimo projektus kviečiame įsitraukti visų dėstomų dalykų pedagogus, ikimokyklinio ugdymo pedagogus, savivaldybių specialistus – kiekvienas norintis gali surasti kaip integruoti olimpinį ugdymą į savo veiklas.
Stengiamės atrasti naujų būdų, kaip dirbti su pedagogais, kaip jiems padėti skleisti idėjas ir fizinį aktyvumą. Veiklų kitoniškumas ir inovatyvumas traukia žmones. Kai turime skirtingą spektrą projektų ir veiklų, lengviau atrasti ir pritraukti žmones, kuriuos olimpinis švietimas natūraliai domina. Tuo labiau, kad olimpinis švietimas rūpinasi ne tik fizinio aktyvumo ir sporto sklaida – tai universalios olimpinės vertybės, principai, 21 amžiaus įgūdžiai ir kompetencijos. Olimpizmas – lyg gyvenimo būdas, tinkamas kiekvienam.

Kad olimpinis švietimas tampa artimu, suprantamu ir mėgstamu jaučiame iš grįžtamojo ryšio. Dalyviai, kurie dalyvauja LTOK olimpinio švietimo veiklose, noriai grįžta atgal į naujus projektus ir įtraukia kitus. Įtraukiame ne tik pedagogus, bet ir moksleivius, kurie toliau projektus tęsia savo bendruomenėse. Jie tampa savotiškais ambasadoriais. Tokiu būdu suprantame ir net suskaičiuojame, apčiuopiame, kad tai, ką darome, yra svarbu ir naudinga.

LTOK organizuojamą olimpinio švietimo veiklą vertina ne tik Lietuvoje. Mūsų praktika, mūsų veiklos aptariamos pasaulyje, Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) vertina mūsų darbą kaip įdomų, kitokį, integruojantį žmones ir rodo kitoms valstybėms kaip pavyzdį kitų šalių olimpiniams komitetams.

 

Olimpinis švietimas keičia požiūrį į sportą, leidžia įtraukti ne tik natūraliai fiziškai aktyvius ar aktyviai sportuojančius žmones, bet ir tuos, kuriems sportas dėl įvairiausių priežasčių yra tolimas. „Olimpinio švietimo forumu“ ir kitais panašiais projektais sportą ir fizinį aktyvumą darome prieinamą, „patogų“ ir „tinkamą“ kiekvienam. Tuo parodome, kad sportas žmogui gali teikti visapusišką naudą, t.y. suteikia įrankius visapusiškam žmogaus ugdymui. Per įvairias programas atskleidžiame, kaip ne tik būti fiziškai aktyviems, bet ir kaip per sportą ugdyti bendražmogiškas vertybes, kompetencijas, gebėjimus. Sportas yra universali priemonė, kuri yra naudojama auginti žmogų-asmenybę. Tai priemonė, kuri pirmiausia ugdo žmogų, tik po to – sportininką. Sporto pagalba atrandame tokių dalykų, kurie padeda gyvenime – tai komandinis darbas, pagarba varžovui ir aplinkai, kilnaus elgesio suvokimas, galiausiai – greitas reagavimas, gebėjimai priimti sprendimus čia ir dabar, mokėti imtis iniciatyvos.
 

Sportas savaime negali išugdyti žmogaus, vertybių ar kompetencijų, tam yra svarbus kito žmogaus – ugdytojo - įsikišimas. Vaikui tiesiog paduotas kamuolys ir leidimas žaisti nebūtinai ugdys lyderystę ar kitus įgūdžius. Bet jei kompetentingas pedagogas su tam tikru tikslu duoda fizinio aktyvumo užduotis, nukreipia reikiama kryptimi, motyvuoja, stengiasi atrasti linksmumą ar malonumą sportuojant, moko laimėti ir nenuleisti rankų pralaimėjus, jei supranta, ką gali ugdyti arba ugdo tam tikra sporto šaka, žaidimas ar fizinis aktyvumas – tik tada vyksta ugdymo procesas. Sportas savaime žmogaus negali išugdyti, bet jei su sportu, kaip su įrankiu, dirba specialistai, tuomet ši veikla turi neįtikėtiną galią. Ko gero – efektyviausią lyginant su kitomis ugdymui pasitelkiamomis priemonėmis.

Dėka LTOK olimpinio švietimo direkcijos, tokiomis priemonėmis Lietuvos mokytojai jau naudojasi. Ir naudoja nebūtinai kūno kultūros, bet ir lietuvių kalbos, matematikos, fizikos pamokose, pradinių klasių pedagogai fizinio aktyvumo veiklas įtraukia net per pertraukas tarp pamokų. Gerąją praktiką realybėje užtikrina kita, jau 17 metų LTOK vykdoma programa „Olimpinė karta“, skirta ir moksleiviams, ir pedagogams. Ji taip pat paremta naujų priemonių ir skirtingų kampų paieška, kaip olimpizmą ir olimpines vertybes integruoti į kasdieninį darbą.

 

Visų lektorių pavardės bus atskleistos visai netrukus. Aš įvardinsiu kelis. Iš Didžiosios Britanijos atvyksta Viv Holt, kurios „arkliukas“ -  jaunimo lyderystės ugdymas pasitelkus sportą. Verta pasiklausyti šios moters, programos „Youth Sport Trust International“ tarptautinės programos vadovės, minčių, sukauptos ilgametės tarptautinės patirties, galiausiai, palyginti, kaip yra ten ir čia.

Apie savo patirtį dirbant su Lietuvos futbolo federacija ir kompetencijų ugdymu bei 21 amžiaus švietimo projektais kalbės Andrius Guginis.  

LSU daktarė Brigita Miežienė, kuri vykdo tyrimus tarptautiniu mastu, kalbės apie socialinį kapitalą ir jo reikšmę fizinio aktyvumo ir sporto motyvacijai, apžvelgs kokias priemones pasirinkti, kaip įtraukti ir motyvuoti vaikus būti fiziškai aktyviais. 

 

„Olimpinio švietimo forumas“ – kovo 21 dieną, nuo 9:30 val., Kauno „Žalgirio arenoje“.