Švelnumu galima nugalėti jėgą ir pyktį

1979-aisiais, baigęs tuometį Vilniaus pedagoginį universitetą, į gimtąjį Alytų sugrįžo dirbti Zenius Vencevičius. Jis tada buvo vienintelis dziudo treneris Dzūkijos krašte. „Tada Vilniuje ir Kaune dirbdavo po 20-30 trenerių, o man norėjosi būti geresniu už juos“, - prisiminė Alytaus sporto ir rekreacijos centro specialistas..
  

Dziudo salėje, kurioje dabar treniruojasi Z.Vencevičiaus auklėtiniai, kabo plakatas, ant kurio parašyta, jog tik švelnumu ir gerumu galima nugalėti jėgą ir pyktį.

Atėję į pratybas mokiniai su treneriu sveikinasi pagal dziudo tradicijas, nusilenkę ir sudėję ant krūtines  rankas. 
 

Alytuje dziudo - viena populiariausių sporto šakų. Per pasaulio ir Europos suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių čempionatus alytiškiai pelnė 13 medalių. Pasižymėjo Aldas Baranauskas ir Alius Bračiulis, kurie jau yra šviesaus atminimo, Marius Paškevičius, Rokas Nenartavičius, kiti. 

1994-1996–aisiais ukmergiškiai paprašė Z. Vencevičiaus priimti treniruoti Marių Paškevičių. 1997–aisiais šis atletas tapo Europos jaunimo dziudo sidabriniu prizininku, 2000-aisiais ir 2012 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse, 2009-aisiais per pasaulio čempionatą pelnė bronzos medalį, o 2012 m. ir 2014 m. tapo Europos čempionato bronziniu prizininku.

 

Dziudo imtynininkus ugdai jau 40 metų. Ką gali psakyti apie savo darbą šiandien? 
Patirtį sukaupiau tikrai nemažą, ją rinkau po kruopelytę. Trenerio specialybė yra pati geriausia ir įdomiausia.  Tik mes patys užsikeliame sau kartelę ir ją turime įveikti.

Su kolegomis Arūnu  Valioniu, Ramune Aleknavičiene, Dainiumi ir Egesta Cimbolais dabar ugdome jaunimą, nes savo geriausius sportininkus, baigusius mokyklas, išdaliname Lietuvos universitetams. 

Pratybas lanko apie 250 jaunųjų alytiškių. Dirbu su trimis grupėmis, jose – 60-70 antrokų ir vyresnių sportininkų. 

Turiu puikias treniruočių sąlygas Likiškėlių progimnazijos sporto salėje. Treniruojamės ir buvusioje Sporto mokyklos salėje miesto centre. Ją pertvėrus, pasidaro trys salės ir vienu metu gali dirbti trys treneriai. 

Tačiau netekome ankstesnių patalpų Sporto rūmuose, kurios po renovacijos atiteko šauliams.   

Mums vėl norisi padaryti bangą, kaip ankstesniais metais, kada alytiškiai iš pasaulio ir Europos suaugusiųjų, jaunimo bei jaunių čempionatų parveždavo medalių.

Labai gerai su pačiais jauniausiais, pradinukais ir darželinukais dirba treneriai Dainius ir Egesta Cimbolai, kurie išugdė daug Lietuvos vaikų čempionų.  Jie, kaip ir aš, įkūrėme savo dziudo klubus, įgyvendiname įvairias programas. Veikia ir veteranų klubas „Dručkis“, kuris vienija vyresnio amžiaus sportininkus. Jų atstovas Algimantas Norkeliūnas parveža medalių iš pasaulio ir Europos dziudo bei sambo veteranų čempionatų. 

Manau, kad be dziudo negalėčiau gyventi nė vienos dienos. Man patinka jaunimą lavinti, ruošti jį gyvenimui. 
 

Savo mokiniams skiepiju ne tiktai meilę sportui, bet ir gėriui, švelnumui, stengiuosi,  kad jaunimas nebūtų piktas - visas jėgas ir energiją skirtų geriems ir doriems darbams. 

Vaikus nuo mažens mokau gerbti kitus. Ypač didelį dėmesį skiriu darbui su tėvais, su jais nuolat susitinku ir artimai bendrauju. Darbui man niekada negaila savo jėgų, gerbiu kiekvieną talentą ir jį stengiuosi išpuoselėti. Sukaupiau nemažą patyrimą, žinau, kaip reikia rūpintis sportininku ir jo sveikata. Mokiniams stengiuosi įskiepyti pasitikėjimą savo jėgomis, į jų  dienoraščius įrašau naudingų patarimų, kuriuos jie, pritrūkdami gyvenimo išminties, atsiverčia. 

Jau dabar apie tai galvojame, nes tai tikrai gražus jubiliejus. Alytaus dziudo pradininkai - dabartinis miesto dziudo federacijos prezidentas Rimantas Liegus ir tuometis bendrovės „Astra“ generalinis direktorius Semionas Bondarevas. Jie ir dabar yra dideli entuziastai, pagrindiniai mūsų pagalbininkai ir rėmėjai, be jų pagalbos mums būtų labai sunku.  

Šiemet Daugų technologijos ir verslo mokykloje ji bus surengta jau 30-ą kartą.  Paprastai suvažiuoja 10-12 valstybių sportininkai – iš Rumunijos, Moldovos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos, Belgijos, Azerbaidžano, Airijos, kitų šalių. 
 

Susirenka 300-400 sportininkų. Surengti treniruočių stovyklas pagal parengtas programas mums padeda miesto ir rajono savivaldybės. Kai tos šalys rengia panašias treniruočių stovyklas, pakviečia ir mus. 

Nenutrūko mūsų draugystė su japonais, tačiau su jais ir toliau susirašinėjame, laukiame savo draugų atvažiuojančių į Alytų. 

Japonijoje vienerius metus mokosi ir treniruojasi mano auklėtinis Rokas Nenartavičius, kuris balandžio 8 d. patobulėjęs grįš namo ir toliau studijuos Lietuvos sporto universitete.  

Tokio žmogaus vis dar ieškau, mano didžiausia svajonė ir yra jį surasti. Ant tatamio kasdien vis kažką kuriu, analizuoju kovas, atrandu daug ką naujo. 

Kol tokio žmogaus nesurasiu, jam neperduosiu savo sukauptos patirties, manau, tolesnis mano darbas nebus prasmingas.