"Gėlių ceremonijoje teko tramdyti ašaras"

Maža to, į šias Europos pirmenybės sugužėjo kaip niekada daug biatlono elito atstovų: už mūsiškio nugaros liko 2014-2015 metų sezono planetos taurės mažąjį gaublį asmeninėse lenktynėse iškovojęs ukrainietis Sergejus Semionovas, olimpiniai čempionai rusas Dmitrijus Malyško ir švedas Sebastianas Samuelssonas bei dukart Europos čempionas latvis Andrejus Rastorgujevas.
 

„Gėlių ceremonijos metu reikėjo tramdyti ašaras“, – prisipažino K.Dombrovskis, kuriam šeštoji pozicija Europos čempionate tapo svarbiausiu karjeros pasiekimu.
 

Šį sezoną Lietuvos biatlonininkas iškovojo ir pirmus pasaulio taurės varžybų įskaitinius taškus, kada Slovėnijoje vykusiose asmeninėse lenktynėse užėmė 25 vietą.
 

Prieš čempionatą negalvojau apie jokias vietas, nors jaučiausi kaip niekada gerai fiziškai. Įtampos nebuvo, nes pasiruošimas Austrijoje praėjo puikiai – turėjau išsikėlęs daug užduočių ir beveik su visomis pavyko susitvarkyti. Į čempionatą atvykau žinodamas, kad esu gerai pasiruošęs, tiesiog norėjau viską perkelti į varžybas.
 

Iki ketvirto šaudymo viskas pavyko beveik idealiai, nors sąlygos buvo tikrai sudėtingos. Pliusinė temperatūra, tad trasa minkšta, šlapia, nors ir greita. Pakilimai buvo minkšti, todėl vietomis reikėjo kelti kojas. Džiaugiuosi, kad pirmus tris šaudymus atlikau be klaidų, o dėl paskutinio atsakymo neturiu.
 

Minčių apie medalį tikrai nebuvo. Paskutiniame rate buvau užsirūgštinęs ir negalvojau apie jokį rezultatą, tik apie šliuožimą. Nežinau, kodėl buvau šimtu procentu įsitikinęs, kad ketvirtame šaudyme viskas bus gerai... Nepataikiau tikrai ne dėl to, kad būčiau galvojęs apie medalį, bet kažkas atsitiko. Galbūt buvau pernelyg atsipalaidavęs.


 

Finišavau ketvirtas ir labai pykau ant savęs dėl paskutinio šaudymo. Žinojau, kad galėjau būti labai aukštai ir tikrai nesitikėjau, kad per 40-50 minučių mane aplenks tik du dalyviai ir išliksiu tarp šešių stipriausių. Po varžybų nuėjau prasivažinėti ir labai nestebėjau, kaip viskas klostosi. Kai grįžau, buvo likę tik apie 15 dalyvių, iš kurių tik vienas norvegas dar galėjo teoriškai mane nustumti. 
 

Kai sužinojau, kad likau šeštas, be galo apsidžiaugiau. Per gėlių ceremoniją net buvo momentų, kada turėjau tramdyti ašaras – jausmas buvo tikrai išskirtinis.
 

Tie, kas vyko į Ameriką, praleido asmenines varžybas. Nesiųsti manęs už Atlanto buvo trenerių sprendimas, bet giliai širdyje ir pats to norėjau. Bet jei būtų siuntę ir mane, nebūčiau priešinęsis ir vykčiau. Kadangi nevykau, galėjau susikoncentruoti ties pasiruošimu Europos čempionatui ir tai turėjo įtakos geram rezultatui. Jei būčiau vykęs į Ameriką, nebūčiau startavęs asmeninėse varžybose, o tada nebūtų ir šios vietos.
 

Apie pasaulio čempionatą dar negalvoju, bet asmeninė rungtis, nors ji ir labai sunki, yra mano rungtis. Pasaulio čempionate bandysiu parodyti maksimumą, ką moku geriausiai, bet kol kas norėčiau baigti Europos čempionatą ir sėkmingai pasirodyti čia.