Iš tribūnos skambėjo ir smarkūs žodžiai

Vulniuje vykusi LTOK Generalinės asamblėjos eilinė sesija iš ankstesnių išsiskyrė itin gausiomis diskusijų dalyvių gretomis. Tai nestebino, nes dar gerokai prieš sesiją  Lietuvos lengvosios atletikos, biatlono, karatė ir irklavimo federacijų prezidentai, susibūrę į Lietuvos olimpinių federacijų asociaciją (LOFA), ėmė priekaištauti dėl netinkamo pagrindinio LTOK lėšų šaltinio – bendrovės „Olifėja“ – verslo modelio. 

Likus valandai iki Generalinės asamblėjos sesijos pradžios LOFA surengė spaudos konferenciją, kurioje išsakė savo nuomonę apie olimpinio judėjimo finansavimą. Vėliau naujosios asociacijos atstovai savo mintis pakartojo ir iš Generalinės asamblejos sesijos tribūnos. Tačiau palaikymo nesulaukė. Sesijos džiaugėsi planuojamu LTOK biudžeto augimu, nors vienas iš opozicijos atstovų ir teigė, jog pinigai – tai ne pagrindinis tikslas, o tik priemonė pasiekti dar geresnių rezultatų. 

Dauguma kalbėjusiųjų teigė, kad pirmiausia reikia susitvarkyti savo kiemą, viską spręsti prie apvalaus stalo ir abiem pusėms siūlė taikytis, vienyti jėgas ir dirbti išvien, nes vieša nesantaika kenkia Lietuvos sporto įvaizdžiui. 

 

Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius teigė, kad, artėjant kitąmet įvyksiančioms olimpinėms žaidynėms, jis nelabai supranta atsirandančių nesutarimų ir pykčių. 

„Įvairių sporto šakų sportininkai draugiškai bendrauja, kalbasi ir noriai atstovauja Lietuvai. Galėtume visi draugiškai pasistengti dėl tų sportininkų, kad daugiau būtų kalbėjimosi tarpusavyje ir mažiau to pykčio. Olimpiniai metai yra svarbūs. Neįgalieji sportininkai stengsis kuo garbingiau atstovauti Lietuvai, kad kuo dažniau kiltų mūsų šalies vėliava ir skambėtų Lietuvos himnas“, - kalbėjo M. Bilius. 

Lietuvos kerlingo federacijos prezidentas Vytautas Zimnickas sakė: „Labai skaudu, kai mes pradedame viešai kalbėti ar rašyti į ten, kur galėtume apsisvarstyti čia ar LTOK būstinėje Olimpiečių gatvėje.  Mūsų šeima tikrai yra didelė, turime nuomonių ir pasiūlymų. LTOK visada durys yra atviros diskusijoms. Tačiau mes mėgstame šnekėti labai plačiai ir garsiai, su pikantiškais skandalais ir t. t. Ar tai prideda mūsų šeimai solidumo? Kažin“, - kalbėjo V. Zimnickas. Jis dėkojo Seimui ir vyriausybei už dėmesį sportui, didėjangį finansavimą, priimtą naują Sporto įstatymą, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsiradimą.

„Mes šiandien kalbame apie pinigus. Tačiau įžvelgiu kitą dalyką - likus pusantrų metų iki LTOK prezidento rinkimų metų prasideda ikirinkiminė kampanija ir jau šiandien pradedame ieškoti sąjungininkų. 

Tačiau ne tie principai ir ne tie argumentai opozicijai pridės sąjungininkų. Argumentai turėtų būti kitokie. Jie turėtų būti konkretūs, su gerais pasiūlymais“,- teigė V. Zimnickas.        

Lietuvos kerlingo federacijos prezidentas akcentavo, kad iš oponuojančios pusės negirdi, kaip rengiamasi Tokijo olimpinėms žaidynėms, kaip reikėtų panaudoti turimą sporto infrastruktūrą, išryškinti jos skaudulius. 

Jis klausė, argi blogai, kad Daina Gudzinevičiūtė išrinkta Tarptautinio olimpinio komiteto nare?  "Juk tai – didelis džiaugsmas mažai valstybei, Baltijos šalims. Mes tuo turime tik džiaugtis, o nelieti pykčio. Tai mums nepriduoda solidumo, neduos rezultatų“, - sakė V. Zimnickas. 

LTOK metų ataskaita, augančiu biudžetu ir pinigų skirstymu džiaugėsi Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas. 

„80 proc. LTOK biudžeto pinigų dabar yra išskirstoma sportui. Norėtųsi palinkėti, kad kitais metais skaidrė, kurią šiandien matėme, atsirastų ir projekte, kaip kitų metų biudžetas atrodys pagal sporto šakas. Tada nebūtų klaidinama, kas kiek gauna ir kas kiek gaus. Planuoti galite, sugebate ir mokate. Mūsų pagrindinis tikslas – kad būtų daugiau pinigų ir mažiau ginčų. Nereikia žiūrėti į kito kišenę, kiek kas gavo. Mes visada džiaugėmės ir džiaugsimės, bet kurios sporto šakos atstovų pelnytais medaliais“, - kalbėjo M. Špokas. 

Lietuvos krepšinio federacijos vadovas pasidžiaugė, kad gerėja LTOK ir Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) santykiai, kad sporto šeima vienijasi ir pageidavo, jog tokių diskusijų būtų dažniau, nes LTOK asamblėja vyksta tik kartą per metus.  

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis pripažino, kad siūlymas sporto šeimai būti vieningai yra labai aiškus ir suprantamas, nes jau 30 metų sporto bendruomenė yra šeima ir per tą laiką Lietuvos olimpiečiai iškovojo daug įspūdingų pergalių.  

„Mes puikiai suprantame, kiek daug yra pasiekta, tačiau reikia būti ir savikritiškiems bei galvoti, ar negalėjo būti dar geriau.  Nebijokime išsakyti kritikos, kuri geriau tegul būna čia, asamblėjos metu ar darbinėje aplinkoje ir nereikia sakyti, jog kritikai yra arba maištininkai, arba priešininkai“, - kalbėjo E. Skrabulis.     
 

LLAF vadovas pabrėžė, jog būtų daug sveikiau atitinkamus klausimus, kurių negalima nematyti, aptarti savo šeimoje. „Tegul tai būna ginčiai, daug nuomonių, tačiau turime prieiti prie optimalaus sprendimo, kuris užtikrintų vieną iš LTOK prioritetų – skaidrumą“, - kalbėjo E. Skrabulis. 

LLAF prezidentas stebėjosi, kad nuo 1992-ųjų, kai įsteigta „Olifėja“, vienintelis realus jos valdymo organas – generalinis direktorius, o nėra nei valdybos, nei stebėtojų tarybos. E.Skrabulis siūlė, kad LTOK pats inicijuotų išsamų vidinį savo veiklos ir bendrovės „Olifėja“ tyrimą. 

Jį palaikantis Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas pasidžiaugė, kad nuo 2018-ųjų pradžios KKSD federacijoms atidavė visus svertus  savarankiškai plėtoti savo sporto šakas ir pagal rezultatus, aiškius kriterijus gauti biudžetinį finansavimą. 

A.Daugirdas teigė, kad LTOK biudžeto pristatymas jam kelia pagrįstų klausimų ir norėtų, kad federacijos su biudžetu galėtų susipažinti iš anksto ir tada būtų galima diskutuoti, kiek, kam ir kodėl yra skiriama lėšų.     Lietuvos biatlono federacijos prezidentas pristatė su kolegomis parengtą alternatyvų,biudžetą.

„Yra trys pagrindinės galios: pirma - maksimaliai išnaudoti pajamų šaltinius, antra - svarbu visuotinai aptarti ir nuspręsti, ar kiekvienais metais olimpiečiams rengti yra skiriama pinigų suma.  Jei paaiškėtų, jog kokybiškam pasirengimui lėšų trūksta, siūlome didesnę biudžeto dalį sukoncentruoti į svarbiausią tikslą, o mažinti antrines svarbos išlaidas, jas iš LTOK perkeliant į Olimpinio fondo finansuojamą programų sąrašą. Trečia – vasaros ir žiemos programoms lėšos turi būti paskirstytos pagal visiems taikomus vienodus, aiškius ir skaidrius kriterijus“, - kalbėjo A. Daugirdas. 
 

LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė paklausė kalbėjusiojo, ką jis vadina antrinėmis  svarbos išlaidomis. Atsakymas buvo toks: tai – visos programos, susijusios su olimpiniu švietimu. Tada LTOK vadovė paklausė, ar jis skaitė Olimpinę chartiją ir atkreipė dėmesį į parašytą  pirmą punktą. „Tai – olimpinis švietimas, kuris yra privalomas, o sportininkų rengimas nėra privalomas“, - sakė D. Gudzinevičiūtė.  

Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Bronislavas Vasiliauskas dėkojo LTOK už išsamią ataskaitą, aiškią kitų metų veiklą ir programas. 

„Tačiau nesuprantu, kodėl šiandieną atsitiko taip, kad mes vieni kitiems turime kažką aiškintis, kalbėtis prie apskritojo stalo, ištiesti rankas. Visai nedaug trūko, kad būtume ištiesę ir kojas.  Nesuprantu, kaip galima taip gražiai teikti pasiūlymus per kitas kambario duris, kad LTOK netektų lėšų, kad kokia mistinė kontora ar firma mums objektyviai paskirstytų pinigus. Kas kam nepatinka? Ogi nepatinka tiems, kurie mažiausiai dirba. Štai sėdi viena federacija, kuri, galbūt, neturėtų teisės sėdėti tarp mūsų, nes neturi nė vieno klubo, tik biudžetines organizacijas. Nepatinka kriterijai? O ko jie yra blogi, kodėl nebuvo galima jų aptarti? Ir tai kelia liūdesį. LTOK paskelbtas karas ir tuos iniciatorius žinome ir matome“, - kalbėjo B. Vasiliauskas. Kalbėdamas apie klubų neturinčią federaciją jis turėjo galvoje Lietuvos biatlono federaciją.
 

Kalbėdamas apie lėšų skaidrumą, B. Vasiliauskas siūlė LTOK pagalvoti apie išsamių ataskaitų pristatymą. Tai – ir pasiekimai, rezervas, trenerių kvalifikacija, jų gebėjimai, infrastruktūra.   Kaip pavyzdį jis pateikė Jungtinę Karalystę. Vienais metais valstybė badmintonui skyrė 6 mln. svarų, o kitais – nė vieno. Priežastis viena – nebuvo pamainos. 

Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis pabrėžė, kad, jeigu būtų buvę daugiau diskutuojama, o ne iškart keliamos problemos viešai, tikrai būtų galima daugiau pasiekti. 

„Mes tapome kažkiek susiskaldę, o tas susiskaldymas prie gero neprivedė – mūsų federacijai pasidarė sunkiau su rėmėjais.  Sportas praranda savo įvaizdį ir pozicijas. Sėdime viename laive ir kokiu greičiu bei  kryptimi jis plauks, priklausys tik nuo mūsų pačių. Visas problemas pradžioje turime bandyti spręsti  viduje“, - teigė N. Nasvytis.
     

Diskusijose taip pat kalbėjo Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas Darius Čerka, Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas, Lietuvos beisbolo federacijos prezidentas Virmidas Neverauskas, Lietuvos golfo federacijos prezidentas Česlavas Okinčicas, Lietuvos karatė federacijos prezidentas Romas  Vitkauskas, Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Genadijus Makuševas.