Į sales riedulio nenori įsileisti

Panevėžietis Darius Preidis pripažintas geriausiu 2010 metų Lietuvos žolės riedulio žaidėju. Jungtinės Panevėžio ir Vilniaus komandos „Ardas“ riedulininkas tradiciniuose federacijos organizuojamuose rinkimuose triumfavo trečius metus iš eilės.
 

Dariau, toks pripažinimas nebuvo netikėtas?, - paklausėme žolės riedulininko.
Tiesą sakant, maniau, kad šįkart geriausiu bus išrinktas jaunesnis žaidėją. Bet jei išrinko mane – malonu.
 

Kam būtumėt atidavęs savo balsą?
Giedriui Adomavičiui, kuris buvo pripažintas geriausiu jaunimo iki 21 metų kategorijoje. Galbūt tik dėl to, kad Giedrius dar patenka į šia grupę, jam ir nebuvo skirtas apskritai geriausio žaidėjo prizas, nors, manau, jau dabar jis gali būti vadinamas geriausiu Lietuvoje. Ir tai ne tik vieno mano nuomonė. Tai jaunas, veržlus, labai kovingas ir techniškas riedulininkas, Širvintų komandos dvasia ir lyderis, paskui save vedantis visą komandą.
 

Kas jums yra žolės riedulys šiame gyvenimo periode?
Mes, keturi-penki buvę kažkada Lietuvoje neįveikiamos Panevėžio komandos žaidėjai, esame išlikę dideli šios sporto šakos fanatai, vis dar galintys sportuoti ir džiaugtis žaidimu, todėl ir neapleidžiame žolės riedulio. Lietuvoje žolės riedulys nėra labai masiška sporto šaka, tad, kiek galime, prisidedame prie jos gyvavimo.
 

Nėra apmaudu, kad moterų žolės riedulys Lietuvoje užima tvirtesnes pozicijas?
Tai lemia gilesnės tradicijos. Nuo senų laikų buvo stipri moterų komanda, kuri dar dalyvaudavo SSRS čempionatuose. Finansavimo atžvilgiu moterų žolės rieduliui visuomet buvo lengviau. Yra kaip yra. Sunku mums kažką pakeisti. Mūsų sporto šaka nėra profesionali, viskas vyksta mėgėjiškame lygyje. Rėmėjų, susidomėjusių šia sporto šaka, daug nėra. Nėra nė vieno profesionalaus vyrų riedulio klubo, todėl ir varžybų lygis nėra labai aukštas.
 

Vis dėlto kalbama apie vyrų žolės riedulio atgimimą Lietuvoje. Manote, tai įmanoma?
Sunku pasakyti. Viskas nuo jaunimo priklauso. Jei treneriai sugebėtų sudominti jaunimą, būtų turnyrų, atsirastų finansų, masiškumas galbūt ir galėtų padidėti. Bet yra ir kitų problemų. Pavyzdžiui, trūksta bazių. Ne tik vasaros, bet ir žiemos sezonui. Nors salių, atrodo, yra nemažai, įsileisti žolės riedulį į jas, baimindamiesi, kad lazdomis kažkiek gadinamos grindys, mažai kas nori. Tai stabdo sporto šakos vystymąsi, populiarumo augimą.

Nemanau, kad turime galimybių lygiuotis su moterų rieduliu ir dėl to, jog vyrų žolės riedulys Europoje yra labai aukšto lygio, ir kažką pasiekti mūsų komandoms yra labai sudėtinga. Vyrų rieduly ir pinigai didesni, ir konkurencija. Pastaraisiais metais europinio lygio klubinės varžybos yra itin sustiprėję, visi geriausi pasaulio žaidėjai suvažiuoja būtent į Europos klubus, ir tai dar labiau apsunkina Lietuvos klubų galimybę konkuroti tarptautiniu mastu.
 

Ar Lietuvos čempionatuose atsiranda naujų vėjų?
Nors, kaip sakiau, varžybų lygis Lietuvoje nėra aukštas, manau, paskutiniu metu jis aukštesnis nei buvo anksčiau. Jaunimas pasitempė, ir tai jaučiasi. Galbūt masiškumas nedidėja, bet konkurencija kyla. Net ir vis dažnesni žaidėjų perėjimai iš vienos komandos į kitą, manau, tai rodo. Dabar yra trys komandos, galinčios pakovoti dėl pirmos vietos, kai anksčiau pagrindinė kova vykdavo tik tarp dviejų klubų. Čempionatas tapo įdomesnis.
 

Ar per savo sportinę karjerą turėjote galimybę išvažiuoti į užsienio klubą ir pragyvenimui užsidirbti būtent iš žolės riedulio?
Besimokydamas turėjau tokių pasiūlymų. Esu žaidęs SSRS jaunimo rinktinėje, turėjau galimybę važiuoti ir į pasaulio čempionatą, tačiau įvyko politinės permainos. Tuomet buvo pasiūlymų atstovauti Lenkijos ir Rusijos klubams. Tai nebuvo ypatingai rimti pasiūlymai, didelio noro išvykti nerodžiau ir aš, nes žinojau, kad dididelių pinigų iš žolės riedulio vis tiek neuždirbsiu.


 

Jums arčiau širdies lauko ar uždarų patalpų riedulys?
Mes, buvusi Panevėžio komanda, labiau specializavomės salės rieduly, todėl aš ko gero geriau jaučiuosi uždarų patalpų varžybose. Vis dėlto pakankamai komfortiškai jaučiuosi ir žaisdamas lauke, ypač pastaruoju metu, kai „Ardo“ komanda yra išties sustiprėjusi, turime keletą žaidėjų iš Baltarusijos.
 

Kaip sporto šaką besirenkančiam jaunuoliui paaiškintumėte, kuo įdomus žolės riedulys?
Tai nėra grubi sporto šaka, nes taisyklės to neleidžia. Labai dinamiška sporto šaka. Tiesa, nėra lengva, nes intensyvumas ir krūvis kūnui yra pakankamai didelis. Taip pat reikalinga galvosena, gebėjimas priimti greitus sprendimus. Yra daug smulkių detalių, kurios pabandžius, manau, daugelį užkabintų pasilikti žolės riedulyje.
 

Kuo užsiimate be žolės riedulio?
Turiu smulkų verslą.
 

Treneriu nedirbate?
Anksčiau dirbau. Turėjau grupę Panevėžyje, bet viskas nutrūko. Trūko finansavimo, be to, ir dauguma jaunimo nerodė didelio entuziazmo. Šiais laikais išlaikyti entuziazmą tapo labai sunku.  Galimybės sugrįžti į trenerio darbą kol kas nesvarstau, bet jos neatmetu. Ateityje visko gali būti.
 

*  *  *
 

Virginijus KULIŠAUSKAS, pirmasis D.Preidžio treneris:
 

„Tai išskirtinis vaikinas. Nuo pat vaikystės Darius buvo labai darbštus, valingas ir imlus. Daug treniravosi, tuomet netrūko varžybų, todėl pasiekė neblogą lygį. Labai techniškas žaidėjas. Šiuo atžvilgiu jam ir Valentinui Jankevičiui neprilygsta niekas Lietuvoje. Yra fiziškai stiprus, taip pat mąstantis žaidėjas. Pasižymi sprogstamuoju greičiu, kuris žolės rieduly, kai dažnai reikia spurtuoti, yra itin svarbus.

Jo karta žolės rieduly galėjo pasiekti kur kas daugiau, bet tuomet, kai šiems vaikinams buvo 19-20 metų, jie nebuvo niekam reikalingi. Nebuvo įmanoma jų išlaikyti, vyrai kabinosi į gyvenimą ir rimtas žaidimas baigėsi. Vis dėlto, to įdirbio užteko. Dešimt metų rimtai nesportuoja, bet visa galva yra aukštesnis už kitus.

Visa tuometinė Panevėžio komanda buvo peraugusi Lietuvos lygį. Mušdavome po 15-20 įvarčių per rungtynes. Tereikėjo finansavimo, varžybų, rūpesčio ir būtume nuėję labai toli. Visas dėmesys buvo skirtas moterų rieduliui. Tik dabar pradėta kalbėti, kad reikalingas ir vyrų riedulio atgimimas. Bet nelabai tikiu, kad tą lygį, kurį turėjome pasiekę Panevėžy, kas nors per artimiausius dešimt metų pasieks“.