Po čempionato - susidomėjimas imtynėmis

Apie Andrių Stočkų lengva rašyti. Jame įsikūniję keli personažai, todėl įvardinant Andrių galima pasitelkti gausią įvaizdžių paletę. Treneris, mokslų daktaras, psichologas, sporto gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, Lietuvos imtynių federacijos viceprezidentas - dviem žodžiais, viskas viename. Kaip geras šampūnas. 
 

Šiandien dviejų vaikų - trimečio Jokūbo Henriko ir šešiamečio Juozo Aleksandro - tėvas švenčia keistą gimtadienį. Jo metai pasiklydo tarp dviejų skaičių - 30 ir 40. Nei jubiliejus, nei ką, todėl patapšnojom per petį, palinkėjom gerų metų, paspaudėm dešinę ir pasinaudoję proga, prisiminėme tik ką Šiauliuose vykusį Lietuvos imtynių čempionatą. 

Nenorėčiau kalbėti apie techninę varžybų pusę, be abejo, ne viskas buvo tobula, dirbsime, taisysime klaidas. Mane asmeniškai domina ne techninės smulkmenos, o rezonansas, kurį paliko šie renginiai. Ypač po Lietuvos čempionato pastebėjome susidomėjimą imtynėmis - į pratybas plūstelėjo vaikai. 


 

Kol kas daugiau dairosi į graikų-romėnų imtynes, bet skambina ir teiraujasi apie galimybę treniruotis moterų ir laisvąsias imtynes. Ateina ne tik naujokai, bet ir tie vaikai, kurie jau buvo lankę, bet dėl kažkokių aplinkybių pamiršo kelią į salę. Tai Lietuvos čempionatas atnaujino jų failus ir vėl grąžino ant imtynių kilimo.
 

Šis čempionatas susilaukė daug komplimentų. Miestas nedidelis, todėl sklaida iš lūpų į lūpas padarė savo darbą. Ypač renginį gyrė veteranai, kurie savo gyvenime matė šimtus čempionatų ir turnyrų, ir jų nuomonė yra vertinama. Manau, kad varžybos patiko ir Šiaulių sporto gimnazijos personalui, kurie savo akimis gyvai pamatė neeilinį imtynių sambrūzdį ir pasidžiaugė gimnazijos savanoriais, kurie atliko gal nematomą, tačiau labai reikšmingą darbą. 

Po poros savaičių, vasario 8-9 dienomis toje pačioje salėje vyks Lietuvos jaunimo imtynių čempionatas. Saulės mieste rungsis tie atletai, kurie, tikiuosi, po kelių metų garsiai belsis į suaugusių rinktinės duris.