Marytė Marcinkevičiūtė | 2010 m. kovo 17 d. 11:06 | Siųsti nuorodą | Spausdinti | Komentarai |
Dviratininkams sunku, bet rankų nenuleidžia
Dviračių sporto federacijai 2009-ieji buvo puikūs. Šie metai gali būti ne tokie dosnūs, bet dviratininkai pasirengę ištverti sunkumus
Panevėžyje vykusio Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) eilinio ataskaitinio suvažiavimo darbotvarkėje – 2009 m. Vykdomojo ir Revizijos komitetų ataskaitos, 2010 m. federacijos veiklos ir biudžeto tvirtinimas bei Lietuvos rinktinių vyr. trenerių 2010 m. programų pristatymas.
Suvažiavimas prasidėjo malonia procedūra – buvo iškilmingai pasveikinti jubiliejus šventę dviračių sporto treneriai alytiškis Napoleonas Buinauskas ir pasvalietis Antanas Daubaras (abiem sukako po 70 metų) bei skuodiškis Alfonsas Lenkis (50 metų). Savo pirmajam treneriui N. Buinauskui malonią staigmeną pateikė Lietuvos dviračių treko rinktinės vyr. treneris panevėžietis Antanas Jakimavičius – jis jam asmeniškai padovanojo 1 000 litų.
LDSF generalinis sekretorius Antanas Taučius 2009-uosius pavadino gerais. Ypač džiugino dviračių treko meistrės ir jų lyderė Simona Krupeckaitė, kuri tapo pasaulio ir Europos čempione bei planetos rekordininke. Buvo atkurta federacijos trenerių taryba, kuriai vadovauti pradėjo kvėdarniškis Kęstutis Česaitis, o naujuoju teisėjų kolegijos pirmininku tapo panevėžietis Vasilijus Semčišinas.
Visi mūsų teisėjai per varžybas buvo papuošti naujais vienodais sportiniais marškinėliais. Pranešėjas A. Taučius pabrėžė, kad naujajame Panevėžio dviračio treke buvo gražiai surengtas Lietuvos čempionatas, kad vis populiaresnės tampa klaipėdiečių rengiamos „Auksinės kopos“ jaunųjų dviratininkų daugiadienės lenktynės, kurioms daug širdies atiduoda Vaclovas Šiugždinis.
Gražią iniciatyvą parodė uteniškiai, rengiantys šviesaus atminimo savo trenerio Mykolo Veršylos taurės varžybas. Daug gražių žodžių buvo skirta Lietuvos mokinių ir studentų sporto centrui, plėtojančiam dviračių sportą. LDSF aktyviai dalyvauja Europos dviračių sporto federacijos veikloje, patirties per jos posėdžius semiasi mūsų federacijos prezidentas verslininkas Romualdas Bakutis, kuris iki šiol visas kelionės išlaidas padengdavo pats, taip pat generalinis sekretorius A. Taučius.
„Lietuvos dviračių sporto prestižas pastaraisiais metais labai pakilo. Ačiū jums. Nors ir daug sunkumų, pernykščiai metai buvo tikrai puikūs. Tačiau niekada nežinome, koks bus finansavimas, kaip planuoti savo veiklą. Mūsų finansavimas pesimistinis, bet dviračių sportas – olimpinė sporto šaka, ir tikimės, kad dar šiemet finansavimas dviratininkams bus padidintas. Metai bus nelengvi, reikės optimaliai išnaudoti turimas lėšas. Džiaugiuosi, kad pavyko išlaikyti rėmėjų lėšas. Federacijos dokumentai gerai sutvarkyti, žmonėms galime žiūrėti į akis“, – kalbėjo suvažiavimui pirmininkavęs LDSF prezidentas R. Bakutis.
Jis pagarsino žinią, kad pateikta paraiška ir yra galimybių 2012 m. gauti teisę rengti Europos dviračių treko elito čempionatą, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje reikėtų rengti daugiau varžybų, sudominti mūsų žmones šia gražia ir patrauklia sporto šaka.
RIZIKA. Įdomios Lietuvos rinktinių vyr. trenerių Valerijaus Konovalovo ir Antano Jakimavičiaus pateiktos 2010 m. programos. „Man siaubingai trūksta pinigų, kaip rinktinės vyr. treneris visą laiką rizikuoju – tai už bilietus esu skolingas solidžią pinigų sumelę, tai dar už ką nors. Jeigu nebūčiau rizikavęs, nebūtų buvę ir rezultatų. O čia dar federacijos viduje netinkamai paskirstyti pinigai. Lietuvos moterų plento rinktinei šiemet skirta 74 tūkst. litų, o treko – 56 tūkst. litų. Viduje reikėtų gražiai, be jokių piktumų susitarti: treko rinktinė pinigų tikrai nusipelno daugiau nei plento. Susitaikėme su V. Konovalovu, tad nenoriu, kad ir vėl taptume priešais, šią problemą reikia spręsti draugiškai“, – kalbėjo A. Jakimavičius.
Lietuvos dviračių rinktinės vyr. trenerio nuomonei pritarė dukart olimpinis čempionas, LDSF viceprezidentas Gintautas Umaras. Jis teigė, kad trekininkių rezultatai labai geri, todėl tuos dalykus reikėtų spręsti patiems tarpusavyje. „Ir jeigu yra kokio nors rezervo, bet koks šeimininkas tuos pinigus skirtų trekininkėms“, – įsitikinęs G. Umaras. 2010 m. biudžetas buvo patvirtintas, tačiau atsižvelgta į pasiūlymą, kad dar kartą būtų peržiūrėtas Lietuvos moterų plento ir treko rinktinių finansavimas.
Lietuvos plento rinktinės vyr. treneris V. Konovalovas klausė salėje susirinkusiųjų: „Iš kur atsirado Pučinskaitė, Žiliūtė, Leleivytė? Ar kada nors Lietuvos jaunių rinktinei kas nors davė pinigų? Kiek pinigų skiriama jaunimui dviračiams ir transportui įsigyti? Nulis. Kiek nupirkta specialios dviratininkų aprangos, kiek atsiranda pinigų rezervui? Reikia paminklus statyti tiems, kurie ugdo jaunuosius dviratininkus“, – kalbėjo V. Konovalovas.
Rinktinės treneris pasiskundė, kad jo „Fortūnos“ klubui labai sunku išlaikyti beveik 1 000 kv. m patalpas, vien šildymas per mėnesį kainuoja apie 1 000 litų. Visa tai niekam nerūpi, pinigų turi susirasti pats klubas. Niekas kitas pagalbos rankos neištiesia, nors šiame klube treniruojasi ir klubo viešbutyje gyvena talentingas jaunimas, suburtas iš visos Lietuvos.
„Šiemet pasaulio čempionatas vyks Australijoje, Džilongo mieste, mūsų dviratininkės paprastai gauna šešias vietas, tačiau dėl finansinių sunkumų mums tikrai nepavyks jų visų nuvežti į šių metų čempionatą. Būčiau laimingas, jeigu sukrapštytume pinigėlių keturioms ar penkioms dviratininkėms – Rasai Leleivytei, Editai Pučinskaitei, Ingai Čilvinaitei, kitoms“, – sakė V. Konovalovas.