Lenkas skleidžia žinias apie Baltijos futbolą

Kai lietuvis susieja žodžius lenkai ir futbolas, dažnai jam iškyla agresyvaus ir nemėgstančio lietuvių Lenkijos futbolo fano paveikslas. Tai užsilikę nuo 2007-ųjų Varšuvos „Legia“ apsilankymo Vilniuje, kai svečių fanai suniokojo tuometinės Vilniaus „Vėtros“ stasdioną, draugiškų Lietuvos ir Lenkijos rinktinių susitikimo Kaune, kur tarp lenkų ir Lietuvos policijos užvirė tikras mūšis, vietos fanų audeklo, iškelto Poznanės stadione per vietos „Lech“ rungtynes su „Žalgiriu“.
 

21 metų Varšuvos „Polonia“ aistruolis Rafalas Kobza turi daug sentimentų Lietuvai ir Latvijai. Anot šalia Varšuvos gyvenančio jauno lenko, tai susiję su jo baltistikos studijomis Rygoje Latvijos universitete.
 

Dėmesys Baltijos šalims ir meilė futbolui paskatino Rafalą sukurti interneto svetainę baltyckifutbol.pl ir Facebooko puslapį facebook.com/Baltycki.futbol/, kur rašoma apie Lietuvos ir Latvijos futbolą lenkų kalba ir bandoma juo sudominti Lenkijos skaitytoją.
 

Futbolu domėjausi nuo tada, nuo kada save atsimenu. Aš studijavau baltistiką, mokiausi lietuvių ir latvių kalbų. Tad galiausiai turėjau susidomėti futbolu Baltijos šalyse.

Pirmiausiai sudominti lenkus. Bet pastebėjau, kad svetainę stebi tap pat ir lietuviai bei latviai. Todėl kartais svetainėje arba Facebooke kažkiek rašau lietuviškai arba latviškai.

Lenkijoje. Bet kaip jau sakiau, turiu gerbėjų iš Lietuvos ir Latvijos. Dabar svetainė turi beveik 270 Facebook fanų, kelios dešimtys jų - iš Baltijos šalių. O interneto svetainėje batyckifutbol.pl nuo jos sukūrimo gruodį apsilankė per 40 žmonių iš Lietuvos ir Latvijos.

Iš interneto. Stebiu Lietuvos ir Latvijos klubų paskyras Facebooke, skaitau lietuviškus ir latviškus internetinius futbolo portalus, Facebooko paskyras. Rungtynes internetu žiūriu retai, įprastai neturiu laiko, bet esu žiūrėjęs Marijampolės „Sūduvos“, Jūrmalos „Spartak“ kovas Europoje. Sykį ir A lygą žiūrėjau, „Palangos“ ir „Stumbro“ susitikimą, jei gerai pamenu. Šiemet tikiuosi pamatyti daugiau Baltijos šalių komandų rungtynių.

Tik Latvijoje. Buvau Rygos FC ir „Liepaja“, Latvijos ir Andoros rinktinių, Rygos „Metta“ ir „Progress/AFA Olaine“ susitikimuose. Keisčiausias buvo Latvijos – Andoros mačas. Buvau su mergina ir patyrėme kruopščiausią patikrinimą gyvenime. Apsaugininkai apžiūrėjo viską: gobtuvą, kepurę, net mano merginos šaliką. Apčiupinėjo nuo galvos iki kojų, gal išskyrus batus. Lenkijoje niekada nemačiau tokios kontrolės.
 

Kartu su savo mergina, Klaudia, keturis mėnesius gyvenome Rygoje. O Lietuvoje buvome tik vieną sykį - Kaune. Nežinau ar tai galima pavadinti dažnai, bet truputį šių šalių mačiau.

Taip, Varšuvos "Polonia". Tai Tomo Žvirgždausko, Gražvydo Mikulėno, Donato Nakrošiaus buvęs klubas. Dabar jis žaidžia ketvirtoje Lenkijos lygoje, patyręs rimtų finansių problemų 2013-aisiais. Rinktinę, aišku, palaikau, bet ne stadione. Bilietai yra brangūs, o tribūnose dominuoja "janušai" - Lenkijoje mes vadiname taip tokius fanus, kurie komandos neskatina, ateina į stadioną tik išgerti alaus, suvalgyti dešrelę, nusifotografuoti instagramui arba facebookui. Pamaivos. Kažkiek tikrų fanų taip pat būna. Juos galima pažinti iš per rungtynes naudojamų klubų vėliavų.

Su D. Nakrošiumi. Jis kalba lenkiškai, tad mes lenkiškai ir kalbėjomės.. Neseniai bendravau su Titu Milašiumi, jis FCB „Escola Varsovia“ ir Lietuvos U21 rinktinės žaidėjas. Padariau interviu su juo lietuvių kalba. Tą video galite pamatyti mano svetainėje.

Atvirai kalbant – manau, kad futbolas niekad nebus sportas nr. 1 Lietuvoje, ir tai yra didžioji problema. O ateitis yra jaunųjų futbolininkų rankose. Jiems reikia duoti progą, pasitikėti ir leisti į aikštę. Puikus pavyzdys - Justinas Marazas. „Trakuose“ jis gavo savo progą, dabar žaidžia Plocko "Wisla" ir jeigu viskas eisis gerai, po keleto metų jis žaidės kurioje nors stiprioje Europos lygoje. Lietuvai reikia pagerinti darbą su jaunimu, apmokymus, trenerių kompetencijas. Ir ieškoti futbolui rėmėjų. 2018-ais metais Lietuvos klubai labai gerai žaidė Europoj, geriau negu Lenkijos. Aš manau, kad čia reikia ieškot galimybių.
 

Tai aišku. Nors pats krepšiniu nesidomiu, šiek tiek apie jį žinau. Jeigu jūsų šalies sostinėje krepšiniui yra pastatytas paminklas, reiškia, kad jūs - lietuviai labai mylite šį sportą. Jūsų krepšinio komanda yra viena geriausių pasaulyje, jūsų rezultatai - puikūs, tad lengva suprasti, kodėl krepšinis yra sportas nr. 1 Lietuvoje.