Imtynės grįžta į Šiaulius

Graikų-romėnų imtynininkai šiame mieste vykusiame čempionate galynėjosi daugiau nei prieš 30 metų (1988), kuomet sporto šaka dar vadinosi klasikinėmis imtynėmis. Paskutinis laisvūnų apsilankymas mieste vyko 2002-aisiais. Merginos pasirodymus savų žiūrovų akivaizdoje baigė metais vėliau.

 

Skaičiuojant nuo pirmojo, 1925 metais Kaune vykusio šalies imtynių čempionato, Šiauliuose dėl nugalėtojų titulo klasikai varžėsi 11 kartų. Klasikinių imtynių čempionatas mieste debiutavo 1955 metais.

 

Pirmasis Lietuvos laisvųjų imtynių čempionatas vyko kiek vėliau, 1958 metais, ir iki šiol buvo surengta 13 turnyrų.

 

Iki Sidnėjaus olimpinių žaidynių (2004) šiauliečiai vykdė 24 čempionatus. Tiesa, tuomet klasikai ir laisvūnai rungėsi atskirai. Pasikeitus taisyklėms varžybos vykdavo kartu, tačiau beveik visuomet tik sostinėje (du kartus Kaune, po kartą Anykščiuose ir Panevėžyje).

 

Statistika byloja, kad pirmas Šiaulių atstovas, tapęs Lietuvos klasikinių imtynių čempionu, yra Vladas Labanauskas (1950). „Atstovas“ todėl, kad Vlado tikroji gimtinė – Liolių kaimas Raseinių apskrityje. Tačiau gyvenimo mėtytas sunkiasvoris stipruolis po karo negandų buvo „nusėdęs“ Šiauliuose ir savo sportinės karjeros saulėlydyje dar spėjo pasidabinti šalies čempionato auksu.

 

Ryškų pėdsaką šalies imtynių sporte yra palikę Saulės miestui atstovavę klasikai Stasys Songaila, Stasys Rimkus, Aleksandras Ipolitovas, Olegas Rybakovas, Edmundas Skrickus, Vidmantas Žibutis, Virginijus Švambaris, Remigijus Gustas, Mindaugas Ežerskis.

 

Laisvųjų imtynių stiliuje vos ne ketvirtį amžiaus – nuo 1959 iki 1982 metų – ant imtynių kilimo karaliavo sunkiasvoris Algis Ladieta. 20 šalies čempionatų aukso medalių – unikalus pasiekimas ir kažin ar kam pavyks jį pakoreguoti.

 

Moderniais laikais puikiais pasiekimais džiugino ir džiugina pajėgiausia šalies imtynininkė Danutė Domikaitytė.
 

 

Imtynės Šiauliuose gimė 1953 metais, kai po studijų Kūno kultūros institute darbo ėmėsi Vilius Variakojis ir jo talkininkas J.Murnikovas. Dar po kelių metų prie trenerių kolektyvo trumpam prisijungė SSSR sporto meistras laisvūnas, nuolatinis A.Ladietos varžovas M.Zaremba.

 

„Pirmos treniruotės vyko Šiaulių Švento Ignaco Lojolos bažnyčioje, kurios patalpose buvo įsikūręs „Statybininko“ futbolo sporto klubas. Kuomet futbolininkai leisdavo, sumesdavome storus ir sunkius oda aptemptus čiužinius ir risdavomės. Po treniruotės kilimą vėl išardydavome, – prisiminimais dalijasi Lietuvos čempionatų prizininkas Juozas Kunkulis. – Po kelių metų persikraustėme į Kultūros namų antrame aukšte esančią salę Aušros alėjoje“.

 

Kalbėdamas apie imtynių užuomazgas Šiauliuose, imtynių veteranas negailėjo gerų žodžių pirmiesiems treneriams. „Vladas Labanauskas, laimėjęs čempionatą 1950 metais, su savo žinių apie imtynes bagažu ir patirtimi, atkeliavo iš smetoniškų laikų. O jauni treneriai savo darbo vaisius raškė jau po kelių metų, kuomet čempionais tapo I.Larinas ir A.Bagdžiūnas, – vartydamas savo archyvus pasakojo J.Kunkulis. – Tais laikais imtynės buvo naujovė, vaikinai nedrąsiai ėjo į sporto salę, todėl tie, kas treniruodavosi, dalyvavo ir klasikų, ir laisvūnų varžybose. Visgi, klasikinės imtynės buvo kiek populiaresnės. Gal todėl ir pirmasis klasikų čempionatas vyko anksčiau – 1955 metais. Laisvūnai savo svarbiausias šalies varžybas surengė po trijų metų.“.

 

Moterų imtynės šalies sporto padangėje pasirodė jau besileidžiant praeito amžiaus uždangai, o į Šiaulius užklydo ir prie vyriškos draugijos kukliai prisišliejo 2001 metais.

 

Kaip minėta, moterų imtynės į pirmąkart mieste vykusį čempionatą įžengė kukliai, kai kuriose svoriuose galynėjosi vos po dvi dalyves. Tąkart, namų aplinkoje, aukso medaliais pasidabino Iveta Taškūnaitė, Roberta Jarušaitė ir Justina Zubkaitė. Visgi, ilgainiui merginos užsiaugino sparnus ir moterų imtynės Aivaro Kaselio dėka fundamentaliai apsigyveno Šiauliuose. Po dešimtmečio kantraus darbo tarptautinėje padangėje sužibo D.Domikaitytė ir Giedrė Blekaitytė.

 

*  *  *

 

Čempionato vieta – Šiaulių sporto gimnazijos sporto salė, Vilniaus g. 297

 

Šeštadienis, sausio 19 diena

 

10.00 – 15.00 – preliminarios kovos

16.00 – 16.30 – čempionato atidarymo ceremonija

16.30 – 18.00 – kovos dėl trečios vietos

18.00 – 20.00 – finalai