Treneris pamatė, kam išties rūpi rinktinė

Lietuvos vyrų rankinio rinktinei sėkmingiausias metų laikas – žiema. Sausį mūsų šalies nacionalinė komanda Turkijoje įveikė 2011-ųjų pasaulio čempionato atrankos varžybų pirmąjį barjerą, o praėjusią savaitę šventė pergalę kontroliniame turnyre Rygoje.
 

Latvijos sostinėje lietuviai, kurių gretose buvo tik vienas užsienyje rungtyniaujantis žaidėjas – Aidenas Malašinskas, įveikė visus tris varžovus: estus – 27:26, ukrainiečius – 35:24, latvius – 29:26.
 

Geriausiais Lietuvos komandos žaidėjais Rygoje pripažinti A.Malašinskas, Karolis Stropus ir vartininkas Aistis Pažemeckas.
 

Šiemet oficialiose varžybose prie rinktinės vairo debiutavusiam Gintarui Savukynui kiek apkarto metų vidurys. Pasaulio čempionato atrankos atkrintamuosiuose mačuose lietuviai ir svečiuose (19:27), ir namuose (21:24) nusileido norvegams.
 

2012 metų Europos čempionato atrankos turnyre burtai mūsų šalies ekipai lėmė itin grėsmingus varžovus – Ispanijos, Kroatijos ir Rumunijos rinktines. Spalį Lietuvos rinktine svečiuose 17:33 nusileido ispanams,o namuose ilgai pirmavo, bet 19:21 pralaimėjo kroatams. Atrankos varžybos tęsis kitų metų pavasarį.
 

Kovo 3 dieną (namuose) ir kovo 13-ąją išvykoje Lietuvos rankininkai žais su rumunais, o 2-osios grupės turnyrą mūsų šalies komanda birželį baigs mačais su ispanais (namie) ir kroatais (svečiuose).
 

Kuo naudingas rinktinei buvo turnyras Rygoje?, - paklausėme G.Savukyno.

Galėjome išmėginti žaidėjus, kurie gerai rungtyniauja Lietuvos čempionate, bet neturėjo galimybės pasirodyti rinktinių varžybose. Pasižiūrėjome, kaip jie jaučiasi, kaip atrodo.
 

Ar šiemet atradote žaidėjų, kurių anksčiau nepastebėdavote?

Lietuvoje per mažai žmonių, kad kažką atrasti. Daugiau ar mažiau, matome visus.
 

Sėkmingai Rygoje žaidė vartininkai Vilius Rašimas ir A.Pažemeckas, kurie ir anksčiau būdavo kviečiami į rinktinės stovyklas.
 

Šis turnyras jiems pridėjo pasitikėjimo savimi ir ateityje per rinktinės stovyklas vartininkai turėtų jaustis dar tvirčiau.
 

Labai patikimai gindamasis žaidė K.Stropus, kuris jau buvo rungtyniavęs rinktinėje. Rygoje neblogai pasirodė dar vienas dvidešimtmetis Klaipėdos “Žemaitijos dragūno” atstovas Tadas Stankevičius.
 

Po ilgamečio rinktinės linijos žaidėjo Andriaus Stelmoko pasitraukimo iš komandos T.Stankevičius tvirtai pretenduoja užimti jo vietą. 
 

 

Kokie buvo 2010-ieji Lietuvos rinktinei?

Permainingi. Pradžia buvo labai smagi. Pirmajame atrankos etape sužaidėme lygiosiomis su Makedonija, įveikėme Turkiją ir patekome į atkrintamąsias varžybas.
 

Vasarą tikėjomės rimtai kovoti su norvegais dėl kelialapio į pasaulio čempionatą, bet tos dvejos rungtynės parodė, kad šiuo metu Norvegijos rinktinės lygis yra aukštesnis ir ji pelnytai pateko į pasaulio čempionatą.
 

Artėjant rudeniui, kai sužinojome Europos čempionato atrankos grupės varžovus, visi suprato, jog tokioje grupėje nereikia turėti labai didelių iliuzijų.
 

Bet rungtynės su kroatais Vilniuje nuteikia optimistiškai ir parodo, jog rinktinė, susikaupusi ir pasitreniravusi kartu bei palankiai susiklosčius aplinkybėms, gali įkąsti ir stiprioms komandoms.
 

Kokios pagrindinės varžybos laukia kitais metais?

Tęsime Europos čempionato atranką. Antroje metų pusėje jokių konkretesnių planų kol kas neturime.
 

Ar iki rungtynių su rumunais dar bus kokių nors repeticijų?

Prieš rungtynes su Rumunija mėginsime sužaisti kontrolinį mačą. Kalbėjomės apie tai su Estijos rinktinės vadovais ir treneriais.  Pirmasis mačas su rumunais vyks ketvirtadienį, tad sekmadienį būtų gerai sužaisti kontrolines rungtynes. Labai gerai būtų pasižiūrėti, ko dar trūksta, ką galime pakeisti.
 

Kuo šie metais jus labiausiai nudžiugino?

Pirmiausia – sėkmingu žaidimu atrankos turnyre Turkijoje.
 

Be to, šiemet aiškiai pasimatė tie žmonės, kurie tikrai nori žaisti rinktinėje bet kokiomis sąlygomis. Nes kai kuriems žaidimas rinktinėje atrodė lyg laisvalaikis, o ne rimtas ir sunkus darbas.
 

Pamačiau tikrąjį žaidėjų veidą. Ir šiuo metu rinktinės kandidatų sąraše yra tie, kurie noriai atvažiuoja, kuriais galima pasitikėti. Tai labai svarbu. Žinoma, tai turėtų būti natūralu, nes žaidimas savo šalies rinktinėje – pareiga. Bet ne visi vienodai tą pareigą supranta.