"Aukso medalis nepamaišytų"

34–erių metų „Trakų“ kapitonas Valdemaras Borovskis ir 2019–aisiais gins klubo garbę. Gynėjui su riteriais tai bus trečias sezonas – pirmais dviem jis tapo bronziniu laimėtoju.

 

„Kai į „Trakus“ atvykau prieš dvejus metus, dėl vietos aikštėje turėjau kovot tuomet dar pačiame jėgų žydėjime (šypsosi) esančiu Deividu Česnauskiu. Pradžia buvo sunki, tačiau laikui bėgant įsivažiavome ir Europai buvome pasiruošę gerai. Antrus metus pradėjome dar sunkiau, tačiau pergalinga pabaiga atpirko tą sunkią pradžią“, – pokalbį su oficialia klubo svetaine pradėjo V.Borovskis.

 

Mes susižaidę turime būti pirmoms sezono rungtynėms, o ne tada ieškoti savo žaidimo. Aš taip galvoju. Kita vertus, tai klausimas ne man, o treneriui. Labai džiaugiuosi, kad dar iki Naujųjų sužinojome, kas juo tapo. Tiek mums žaidėjams, tiek treneriui tai yra privalumas.

Daugelis komandos žaidėjų turi tą pačią nuomonę – turėsime tikrą profesionalą, su kuriuo galime toli eiti.

 

Nežinau. Be to, reikia atskirti tas dvi trečias vietas. Pirmu atveju, mes iki pat pabaigos kovojom dėl čempiono titulo, o šiemet, likus keliems turams, dar galėjome likti net penkti. Sakyčiau taip, rezultatas neblogas, tačiau iki gero reikėjo daugiau.

Mano nuomone, komandą palikus keliems stipriems žaidėjams, naujieji ne taip greitai įsiliejo į komandos žaidimą. Mes per ilgai ieškojome to susižaidimo ir per daug praradome taškų.

 

Vienareikšmiškai, trenerio Kibu Vicunos atvykimas. Savo profesionalumu ir sugebėjimu prieiti prie kiekvieno žaidėjo jis iš mūsų išspaudė tai, ko mes patys nesugebėjome iš savęs išspausti sezono pradžioje. Manau, galiu kalbėti už visus „Trakų“ žaidėjus – tarp mūsų ir trenerio buvo neįtikėtina abipusė pagarba.

 

Gal skamba ir banaliai, tačiau man tai buvo didžiulė garbė. Tikrai nesitikėjau.

O aš galvojau, kad treji metai tai tik pradžia (šypsosi). Jei rimtai, tai puikiai suprantu, kad karjera artėja pabaigos link, nors savijauta tokia, kad atrodo, jog dar dvi širdutės laksto.

 

Norėčiau pamatyti visus „Trakų“ šeimos narius, su kuriais užbaigėme praėjusį sezoną. Buvome tapę stipria jėga..

 

Planuoju būti pasiruošęs maksimaliai (šypsosi). Neleidžiu sau per ilgai ilsėtis, kasdien bėgu krosus, nes jei paleisi save, po to bus labai sunku.

 

Tokių būtų ne vienas (šypsosi).

 

Kol kas per anksti kalbėti. Žinant lietuviškų klubų virtuvę, reikia suprasti, kad tie namų darbai bus atliekami iki pat sezono pradžios.

 

Man jau yra nutikę daug dalykų, dėl kurių aš esu laimingas. Turiu šeimą, kurią beprotiškai myliu, vis dar žaidžiu mėgstamą žaidimą puikiame kolektyve ir panašiai. Aišku, aukso medalis nepamaišytų (šypsosi).