Lina Motužytė | 2010 m. gruodžio 29 d. 20:49 |
![]() ![]() |
Žilvinas Šilgalis: "Situacija nemaloni"
"Galime sulaukti dienos, kai mūsų sportininkai ne tik Rusijai, bet ir Latvijai atstovaus", - būtinybę gerinti treniruočių sąlygas pabrėžia Ž.Šilgalis.
![]() |
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Žilvinas Šilgalis apie geriausios Lietuvos penkiakovininkės Donatos Rimšaitės apsisprendimą atstovauti Rusijai: "Jei visi sportininkai žiūrėtų, kas jiems geriau, ir nuo to priklausytų atstovavimas šaliai, tai tokia valstybė kaip Lietuva turėtų dar daugiau problemų, nes pas mus nėra ir ko gero niekada nebus tokių galimybių paruošti sportininkus kaip Rusijoje". Tačiau kalbėdamas apie būtinybę gerinti treniruočių sąlygas, Ž.Šilgalis perspėja: "Galime sulaukti dienos, kai mūsų sportininkai ne tik Rusijai, bet ir Latvijai atstovaus'.
Kaip vertinate Donatos sprendimą atstovauti Rusijai?, - paklausėme Ž.Šilgalio.
Šis sprendimas buvo netikėtas. Sportininkė rengta Lietuvoje, mūsų trenerių, į ją buvo dėta daug vilčių, nemažai investuota, bet kaip sakoma: žmogus kaip žuvis – plauks kur geriau. Rusai pasiūlė geresnes sąlygas ir didesnes perspektyvas, todėl iš žmogiškosios pusės galiu ją suprasti.
Antra vertus, jei visi sportininkai žiūrėtų, kas jiems geriau, ir nuo to priklausytų atstovavimas šaliai, tai tokia valstybė kaip Lietuva turėtų dar daugiau problemų, nes pas mus nėra ir ko gero niekada nebus tokių galimybių paruošti sportininkus kaip Rusijoje, bet tai, ką Donata pasiekė labai aiškiai parodė, kad ir Lietuvoje sportuojant galima pasiekti gerų rezultatų.
Donatos pasitraukimas Lietuvos sportui plačiąja prasme atsilieps minimaliai, bet penkiakovė nukentės, nes neteko vienos stipriausių sportininkių. Tie rezultatai, kuriuos ji galėjo pasiekti kovodama už Lietuvą, bus pasiekti kovojant už kitą valstybę. Situacijos nedramatizuoju, bet ji nėra maloni.
Ar verta bandyti penkiakovininkę perkalbėti?
Aš nežinau visų smulkmenų ir aplinkybių, kodėl visa tai įvyko. Nežinau, ar sprendimas brendo pamažu, ar čia spontaniškas žingsnis. Žinoma, reikia kalbėtis, galbūt dar pavyktų ją sulaikyti nuo šio žingsnio, nes žengti lengva, tačiau nežinau, ar ji pati gerai jaučiasi taip pasielgusi.
Turėtų kalbėtis treneriai, federacijos atstovai, kūno kultūros ir sporto departamento vadovai, bent jau priežastis reikia išsiaiškinti, pažiūrėti ko jai čia trūko, kur ji matė problemas, kas trukdė rengtis varžyboms.
Ar nemanote, kad tokių atvejų bus daugiau?
Tokie dalykai turi pasekmes, ir jei ir kiti sportininkai eis tuo keliu, tai Lietuvoje liūdna bus. Į sportininkus reikia investuoti, juos rengti varžyboms. Didelėms valstybėms problemų nėra, ten yra didelė konkurencija, daug atletų, o Lietuvoje kiekvienas, kuris turi potencialą ir paskui dingsta yra didelė netektis.
Pagrindinė sportininkų problema – treniruočių bazės. Ne kartą esu sakęs, kad Lietuva turi investuoti į sporto objektus, į naujas sporto bazes, nes mes beviltiškai atsiliekame ne tik nuo Rusijos, bet ir nuo kaimynų latvių ir estų. Galime sulaukti dienos, kai mūsų sportininkai ne tik Rusijai, bet ir Latvijai atstovaus. Dėmesys sportui tose šalyse kur kas didesnis.
Ar Donatos pavyzdys paskatins valdžią imtis priemonių, kad panaši situacija nebesikartotų?
Nereikia nei šio atvejo, seniai aišku, kad valdžia turi keisti požiūrį į sportą. Sportas Lietuvoje dar nesulaukia tiek dėmesio, kiek yra nusipelnęs. Jei dabar mes dar iškovojame medalius, tai su tokiu požiūriu ir finansavimu greitai jų neliks. Kol kas, mano nuomone, dar nėra vėlu, bet pakaks kalbėti, reikia imtis konkrečių veiksmų. Turi būti patvirtinta kūno kultūros ir sporto strategija, kurioje numatyta daugelis tikslų, konkrečių programų pakeitimų, visą tai turi sekti normalus finansavimas. Jei to nebus ir čia vėl bus eilinis dokumentas „dėl pliuso“ tai mes į priekį nepasistūmėsime. Yra problemų, jas galime išspręsti, bet kol nebus normalaus požiūrio, tol mes buksuosime.