Krepšinio mokykla išmoko disciplinos

Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) auklėtinius aplankė Kėdainių „Nevėžio“ vidurio puolėjas Gabrielius Maldūnas. Su Pauliaus Kamarausko treniruojamais pirmokais, kurie rungtyniauja „SKM-VitirON KIDS“ čempionate, „centras“ kalbėjosi apie savo vaikystę, studijas NCAA, krepšinį Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Ispanijoje ir sugrįžimą į Lietuvą.

 

Šį sezoną 204 cm ūgio krepšininkas Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe–LKL“) vidutiniškai per 23 min. pelno po 9 taškus, atkovoja po 6 kamuolius ir fiksuoja 12 naudingumo balų vidurkį (antras rezultatas komandoje).

 

Susitikimo pabaigoje aukštaūgis jaunuosius sportininkus apdovanojo 2019-ųjų „Nevėžio“ klubo kalendoriais ir atsakė ir į SKM.LT svetainės klausimus.

Aš gimiau ir užaugau Panevėžyje, tai man teko lankyti Panevėžio krepšinio mokyklą. Krepšinio mokyklą pradėjau lankyti 2-oje klasėje, kai man buvo 7-eri. Nežinau kodėl, tačiau iš pradžių man nelabai patiko krepšinis, nenorėjau lankyti krepšinio (juokiasi). Bet tėvai paskatino ir labai džiaugiuosi, kad tėvai mane pastūmėjo lankyti šią sporto šaką.

 

Krepšinio mokykloje buvo daug įvairių ir įsimintinų momentų. Bet yra vienas, kuris padarė man didžiausią įspūdį ir liko mano atmintyje. Būdamas 9-erių su komanda išvykau į Suomiją. Tai buvo pirmoji išvyka su komanda į užsienį, o tame turnyre pavyko iškovoti pirmąją vietą.

 

Nuo 10-os klasės pradėjau mokytis Amerikoje, todėl man nesunku palyginti infrastruktūros ir visų bazių skirtumus su Lietuva. Dėl jų dydžio ir geros kokybės dalis jaunųjų Lietuvos ir užsienio žaidėjų pasirenka keliauti, mokytis ir žaisti krepšinį Amerikoje. Ten yra sudarytos puikios sąlygos tiek sportuoti, tiek mokytis, todėl džiaugiuosi, kad man teko mokytis ir studijuoti Amerikoje. Man labiausiai patiko tai, kad mokymosi įstaigos turi vos ne kiekvienos sporto šakos komandą – futbolas, krepšinis, tenisas ir taip toliau. Tai yra didelis pliusas, nes sportininkams nereikia toli važinėti ir nereikia atskirų krepšinio mokyklų. Kurioje mokyklą mokaisi, tai mokyklai ir atstovauji žaisdamas krepšinį.

Kai grįžau į Lietuvą, sužinojau apie SKM ganėtinai daug. Man labai patinka, kaip ši organizacija tobulėja ne tik sportiniais rezultatais, tačiau rengia įvairius renginius, yra aktyvūs ir populiarėja socialiniuose tinkluose. Nors pats nelabai daug žinau apie kitas krepšinio mokyklas, tačiau SKM išsiskiria įvairiomis akcijomis, renginiais, aktyvumu socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“. Be to, per palyginti trumpą laiką, mokykla subūrė didelį kiekį vaikų, kurie sportuoja,  rodo norą tobulėti ir žaisti krepšinį. Taip pat girdėjau, jog SKM svajonė ir artimiausias planas – statyti sporto bazę, o tas ir yra svarbiausia, jog yra vizija, noras tai daryti.

 

Grįžęs iš Amerikos porą metų žaidžiau antrojoje Ispanijos lygoje, kur man nelabai patiko, nelabai sekėsi ir dėl to norėjau grįžti gyventi į Lietuvą. Negalvojau, jog gausiu jokių pasiūlymų iš „Betsafe–LKL“ komandų, o buvau gavęs pasiūlymą dirbti „Nordea“ banke Vilniuje.  Paskui netikėtai gavau „Nevėžio“ pasiūlymą, kuris mane nudžiugino. Manau, kad jaunimui nereikėtų mesti krepšinio, bent kol mokaisi mokykloje. Reikia lankyti, džiaugtis ir ieškoti įvairiausių sprendimų, kurie padėtų suprasti, jog reikia likti krepšinyje. Mano dauguma draugų yra iš krepšinio mokyklos, nors iš Lietuvos išvažiavau būdamas 15 metų. Be to, manau, jog disciplina yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos tu gali išmokti žaisdamas krepšinio mokykloje.

 

Nenorėjau labai ilgai laukti, o „Nevėžis“ man pasiūlė geras sąlygas. Pačiame mieste žinau daugmaž viską ir žinojau, kad grįžtu ten, kur pažįstu patį trenerį, jo schemas.

Žmogus, kuris rūbinėje labiausiai mėgsta pajuokauti – Regimantas Miniotas. Tas, kuris rimčiau elgiasi, bando visus surinkti į vieną kumštį – Valdas Vasylius. Jis veteranas, patyręs žaidėjas  ir bando sudrausminti mūsų jaunimą (šypsosi).

Pradžia buvo sunki, bet pati „Betsafe–LKL“ lyga nuo praėjusių metų yra sustiprėjusi. Visos komandos kovoja, turi gerus žaidėjus, bet, tikiuosi, jog mes susižaisime. Dabar pas mus atvyko pora naujų žaidėjų, tad tikiuosi, jog jie padės mūsų komandai ir kartu pasieksime daugiau pergalių.

 

Kai tai sužinojau, iškart paskambinau jam ir pasakiau, jog džiaugiuosi, kad jis atvyksta. Pernai jis buvo vienas iš geriausių mano draugų, todėl labai džiaugiausi. Kai jis grįžo į Kėdainius, kartu nuvykome pavakarieniauti. Man labai patiko praėjusį sezoną žaisti su Gintautu, nes jis yra tikras kovotojas, turi kovotojo dvasią, moka užvesti komandą. Tikiuosi, kad jis į mūsų komandą tai įneš ir dabar.

Palinkėčiau dirbti kiekvieną dieną,  nusiteikti, turėti daug noro tobulėti ir jeigu kažkas nepatinka, nesiseka – nenuleisti rankų, dirbti, siekti geresnių rezultatų. Būna geresnių, būna ir blogesnių dienų, po kurių nereikia nusiminti.