Prienus pasirinko dėl Lavrinovičių

Įgavęs patirties aukščiausiame lygyje, į Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) Molėtų „Ežerūno“ ekipą sugrįžo jau praėjusį sezoną solidžiai pirmenybėse atrodęs 25-erių metų 202 cm ūgio Ignas Lukošius.

 

Praėjusį sezoną NKL debiutavęs krepšininkas vidutiniškai pelnydavo po 10,3 taško, atkovodavo po 8,3 kamuolio, blokuodavo po 2,9 metimo ir surinkdavo po 18,2 naudingumo balo.

 

Po tokio sezono centras buvo sulaukęs Lietuvos krepšinio lygos „Šiaulių“ ekipos dėmesio, tačiau vasarą nusprendė priimti kvietimą vykti į aukščiausios Italijos lygos klubo Brindizio „Happy Casa“ treniruočių stovyklą.

 

„Tie pusantro mėnesio buvo gerai investuoti“, – dabar džiaugiasi krepšininkas, pamatęs, kaip atrodo aukščiausio lygio klubas.

 

Grįžęs į Lietuvą, vidurio puolėjas gavo pasiūlymą atvykti į Prienų „Skycop“ ekipą ir nedvejodamas jį priėmė. Kaip sako I. Lukošius, jis negalėjo atsisakyti progos žaisti kartu su broliais Lavrinovičiais. „Norėjau iš jų semtis patirties“, – sako atletas.

 

Galiausiai viską nugalėjo noras žaisti. LKL aukštaūgis per ketverias rungtynes aikštėje praleisdavo tik po 4 minutes, o tai jo netenkino. Dėl to jis nusprendė persikelti į „Ežerūną“, tačiau neatmeta galimybės sezono pabaigoje grįžti ir į aukščiausią lygį.

 

Žaidimo laiko I. Lukošius „Ežerūne“ turėtų gauti į valias. Ypač pirmosiomis savaitėmis, kadangi kitas komandos vidurio puolėjas Raimondas Ambrulaitis yra patyręs traumą.

 

Krepšininko sugrįžimas į NKL – jau šiandien 18 val. kovoje su Jonavos „Sintek-Jonava“, o šį mačą tiesiogiai transliuos BTV televizija.

Apie jūsų išsiskyrimą su Prienų ekipa buvo paskelbta lapkričio pabaigoje. Ar iškart sėdote prie derybų su „Ežerūnu“? – „nklyga.lt“ paklausė Igno Lukošiaus.

Tuomet Prienuose buvau rytinėje treniruotėje, o vakarinėse pratybose – jau Molėtų komandoje. Prieš dvi savaites jau turėjau žaisti „Ežerūno“ komandoje, kai Raimondas Ambrulaitis negalėjo padėti ekipai. Jau tada sportavau treniruotėse, bet ketvirtadienį po vakarinių pratybų stipriai susirgau ir pusantros savaitės gulėjau lovoje.

Tai labai jautėsi. Dėl nuovargio pabėgiojus 15 minučių jau dūrė krūtinę. Bandau sugrįžti į ritmą.

Sekiau rezultatus. Pradžia buvo sunki, bet pasistiprino žaidėjais ir dabar turime geresnę situaciją, daugiau pajėgių krepšininkų. Komanda pasiekė pergalių seriją ir dabar man reikia jos nesugadinti. Mano ir trenerio Tomo Purlio filosofijos sutampa, deriniai man yra patogūs. Žiūrėsime, kaip bus rungtynėse. 

 

Italijos komanda parodė, kaip atrodo aukščiausio lygio krepšinis. Profesionalumas, masažai, jeigu tik reikia – ir prieš treniruotę, ir po jos. Visada yra tiek aptarnaujančių žmonių, kiek reikia. Brindizio mieste krepšinis yra labai populiarus, žmonės atpažįsta, sveikinasi. Nedidelis miestas ir visi viską žino. Treniruočių lygis labai aukštas, taip pat ir komandos draugų. Tie 1,5 mėnesio buvo gerai investuoti.

 

O Prienuose įgavau patirties. Vienas pagrindinių dalykų, kodėl susigundžiau gavęs pasiūlymą važiuoti į „Skycop“, buvo broliai Lavrinovičiai. Norėjau iš jų semtis patirties. Daug su jais kovota, taip pat pamatyta komandos rūbinė, susipažinome su žaidėjais. Viskas naudinga, tik jau norėjosi daugiau žaisti, todėl pasirinkau išvykti į „Ežerūną“, o ne sėdėti ant suolo.

Ne tik patarimų. Labai naudinga žaisti su jais vienas prieš vieną. Darjušas, gavęs kamuolį po krepšiu, iškart parodo judesių, turi bandyti gintis ir po to viską bandai pasiimti sau, kad kažką pakartotum.

Gal netikau trenerio schemoms. Jie norėjo tvirtesnio centro, o aš esu labiau žaidžiantis du prieš du. Iš pradžių buvau peržiūroje, bet po jos likau komandoje. Visgi negavau žaidimo laiko ir pasiprašiau, jog mane išleistų. Taip ir išsiskyrėme.

Buvo iš užsienio susidomėjimas, bet šiuo metu noriu kuo daugiau žaisti. Jau gruodžio mėnuo, arti Kalėdos, įsibėgėjo sezonas. Kažkur važiuoti, eiti į komandą, kurioje dar reikės mėnesio įsivažiuoti, o gal dar nepatiks… Mano noras buvo grįžti į „Ežerūną“ ir užbaigti sezoną. NKL sezonas baigiasi anksti, galbūt tada kažko dar sulauksiu.