"Sportas turi ne imti, o padėti"

Nuo 2000-ųjų vyriausiojo Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo pareigas einantis Dalius Barkauskas laikomas ypatingu specialistu. 53-ejų kaunietis žmogaus sveikatos pagrindu laiko natūralų judesį, o ne dabartinį fizinės veiklos modelį, vyraujantį sporto klubuose.

 

Drauge su kitais sporto medikais ir treneriais D. Barkauskas gruodžio 12-13 dienomis dalyvaus vieninteliame Baltijos šalyse seminare „Kaip teniruoti ir gydyti nugalėtojus”. Jį ves vienas garsiausių pasaulio sporto medikų Dr. Dr. Homayunas Gharavi, šiuo metu besirūpinantis Europos čempione Airine Palšyte.

 

D. Barkauskas ir H. Gharavi turi bendrų dalykų – abu yra lydėję rinktines į ne vienerias olimpines žaidynes, abu akcentuoja judesio svarbą.

 

Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo filosofija – tai daugiau nei tik judesys. Tai – visas kompleksas gyvybiškai svarbių dalykų, leidžiančių vieniems žmonėms likti sveikiems, kitiems – dar ir siekti pergalių didžiajame sporte.

 

Apie tai – pokalbis su D. Barkausku, atskleidžiantis, kaip svarbu judėti ir kam kiek judėjimo reikia.

 

Yra kelios priežastys. Viena pagrindinių – kad mūsų judesys palaiko smegenų veiklą. Jos universalios dėl to, kad judame. Jei imsime stuburą, judesio ašį, tai ši kūno dalis sukurta judesiui. Stuburo tarpslanksteliniai diskai neturi kraujotakos, kada mes esame 12-14 metų, tai vyksta dėl įvairių priežasčių, tačiau svarbu suprasti, kad vėliau stuburo struktūros maitinamos ir atsistato tik judesio metu. Jei mes nejudame – paradoksas – stuburas pasmerktas sudilti.

 

Esu jau sakęs, kad mūsų kūną evoliucija sutvėrė taip, kad jei nustojame judėti, atsiradę pakitimai neigiamai veikia mūsų sveikatą.

 

Kiekvienas mūsų yra kitoks. Vieniems žmonėms judėti reikia daugiau, kitiems mažiau. Neintensyvaus nuolatinio judesio reikia visą dieną – tai yra idealu. Intensyvaus judesio neturi būti daug. Daugiausia 30-40 minučių per dieną pakanka sveikatos palaikymui.

 

Daug įvairių judesių. Mūsų kūnas yra kaip daugybę funkcijų turintis šveicariškas peiliukas, turime judėti visaip.

 

Sveikatai gal to ir nereikia. Sportas tai yra daugiau savirealizacija arba savęs išmaitinimo tikslas. Sportas turi visai kitus tikslus, sveikatingumo aspektas yra antrinis. Yra kontaktinio sporto rūšys, tokios kaip futbolas, krepšinis, kovos menai ir t.t. Ten traumos tikimybės yra didesnės. Techninėse sporto šakose, tokiose kaip kalnų slidinėjimas, traumos galimybė yra didesnė nei bėgime. Jei kalbame apie sportą, kaip pasirinkti asmeniškai, reikia žiūrėti pagal savo darbo ir gyvenimo būdą.

 

Sportas turi iš žmogaus ne imti, o padėti įgyvendinti tikslus, kuriuos esi užsibrėžęs, teikti emocinį pasitenkinimą. Tai labai svarbu.

 

Tuo, kaip žmogaus kūnas funkcionuoja. Prioritetas – kvėpavimas, nes ateiname į Žemę ir pirmas dalykas yra įkvėpti. Vėliau eina visi kiti dalykai.

 

Išvardyti veiksniai yra tai, kas mums būtina siekiant gyventi ilgai ir laimingai. Reikia ne tik turėti raumenis, jie turi laiku atsipalaiduoti. Tam reikia gebėjimo atsipalaiduoti. Ši savybė tiesiogiai susijusi su kvėpavimu. Jei nemoki racionaliai kvėpuoti, nemokėsi atsipalaiduoti.

 

Kvėpavimas, judesys ir atsipalaidavimas daro mus funkcionalius, aktyvius. Tai padeda mums reguliuoti emocinę sferą, kuri susijusi su visais šiais dalykais. Juk žmogus yra vienintelis žinduolis, kuris sugeba įsikalbėti ligą.

 

Dažnai treniruotėje naudojamas „kultūristinis” modelis, treniruojame atskirus raumenis. O efektyviam judesiui ir sveikatai reikia raumenų grandinės, raumenų sąveikos, kurią apibrėžia judesio šablonai. Vienas šablonų – eisena, kai susijungia, pavyzdžiui, kairys petys su dešiniu klubu. Tie šablonai yra tam tikra raumenų sąveika, garantuojanti galingiausią judesį. Šablonai leidžia mums išvengti traumų.

 

Todėl, kad žmogaus kūnas dažniausiai kompensuoja. Smegenys mąsto judesio atlikimo logika, o ne raumens traukimo logika. Jei raumuo neatlieka funkcijos, judesys daromas kitų raumenų sąskaita. Raumenys, kurie dirba ne savo darbą, būna įsitempę. Dėl pėdos gali skaudėti nugarą. Silpniausia grandis paveda ir ją skauda, o priežastis yra kitur.

 

Visi svarbūs. Treniruotės efektas atsiranda ne tada, kai treniruojamės, o kada ilsimės. Tai tarsi tos pačios monetos skirtingos pusės.

 

Visų pirma sporto medicinai toliau reikia manualinės technikos – rankų darbo. Esminis dalykas – kad bet kuris sporto medicinos specialistas turi suprasti kūno judesio principus. Šalia to yra aukštos technologijos, tačiau vienas neneigia kito. Tai unikalu. Kitose medicinos srityse technologijos ima viršų.