Ministerija nutarė: KKSD veiks ir 2019 m.

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas pristatė ministerijos valdymo struktūros pokyčius nuo 2019 m. sausio 1 d., ateities planus ir vykdomas reformas sporto srityje.

Kancleris pažymėjo, kad šiuo metu ministerijoje yra vykdoma funkcijų analizė. Vienų funkcijų bus siekiama atsisakyti, kitas – optimizuoti. Sporto klausimus ministerijoje kuruos sporto departamentas.

Tačiau ar jis vadinsis sporto departamentu, ar sporto grupe, kol kas dar diskutuojama. Preliminariais skaičiavimais, sporto klausimais ministerijoje turėtų dirbti apie 10–13 žmonių. Anot T. Daukanto, jau yra apsispręsta, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas 2019 metais dar veiks. Priimtas Sporto įstatymas neįpareigoja, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. departamentas būtų likviduotas. Jis turi būti reorganizuotas per 2019 metus. Daliai departamento darbuotojų bus pasiūlyta pereiti dirbti į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.

Ministerijos kancleris taip pat pažymėjo, kad bus sudaryta Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba. Tai bus kolegiali institucija, patarianti Seimui, Vyriausybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai valstybės politikos sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimais. Veiks tokios institucijos, kaip Lietuvos olimpinis sporto centras (nacionalinio lygmens įstaiga, rengianti sportininkus ir sudaranti sąlygas jiems rengti), Lietuvos sporto medicinos centras (asmens sveikatos priežiūros valstybės įstaiga, teikianti specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sportininkams), Švietimo mainų ir paramos fondas (fizinio aktyvumo projektus administruojanti įstaiga), Antidopingo agentūra (įstaiga, įgyvendinanti UNESCO Tarptautinę konvenciją prieš dopingo vartojimą sporte ir Europos Tarybos Antidopingo konvenciją), Lietuvos sporto muziejus (įstaiga, kurioje sukaupta apie 20 000 eksponatų, vykdomos edukacinės veiklos). Sporto politika bus vykdoma ir savivaldybėse ir per jų įstaigas (sporto centrai, sporto mokyklos, gimnazijos ir t.t.).

Komisijos posėdyje taip pat buvo pristatytas Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo projektas. Švietimo mainų paramos fondo direktorė Daiva Šutinytė pažymėjo, kad Sporto įstatyme numatytos Sporto rėmimo fondo lėšos 2019 metais išaugs beveik dvigubai – iki 13,6 mln. eurų. 2018 metais buvo skirta 6,6 mln. eurų. Ne mažiau kaip 10 proc. Sporto rėmimo fondo lėšų bus skiriama neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems fizinio aktyvumo projektams.

D. Šutinytės teigimu, Sporto įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos valstybės biudžeto lėšos, skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems su: 1) sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu; 2) sporto renginių organizavimu; 3) kvalifikacijos tobulinimu; 4) fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą; 5) esamų sporto bazių plėtra, priežiūra ir remontu.

Siūloma nustatyti šias Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas sporto projektų rūšims:

fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą – 50 proc.;

sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui – 20 proc.;

sporto renginių organizavimui – 15 proc.;

esamų sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui – 10 proc.;

kvalifikacijos tobulinimui – 5 proc.

Ne mažiau kai 10 proc. nurodytų proporcijų dalies numatoma skirti neįgaliųjų sporto plėtrai.

Projektus, susijusius su esamų sporto bazių plėtra, priežiūra ir remontu administruos Centrinė projektų valdymo agentūra. Likusias veiklas administruos Švietimo mainų paramos fondas.

Parengtas ir Jaunimo ir sporto reikalų komisijai pristatytas Vyriausybės nutarimo projektas „Dėl sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra išsiųstas sporto organizacijoms apsvarstyti. Švietimo ir mokslo ministerija laukia sporto organizacijų pasiūlymų dėl šio projekto.