R.Štelmaheriui Vilnius tapo antraisiais namais

 Vilniaus "Perlo" vyriausiasis treneris Robertas Štelmaheris  - tarsi klubo pergalių garantas. Sėkmingai vadovavęs Lietuvos sostinės komandai praėjusį sezoną, šiemet latvis nedvejodamas sutiko grįžti ir padėti ekipai išbristi iš nesėkmių liūno. "Perlas" netruko įgauti puikią sportinę formą ir skinti pergales visuose turnyruose.

Treneris teigė, kad klubo narių bendravimas su gerbėjais yra neatsiejama sporto dalis ir maloniai sutiko atsakyti į komandos sirgalių klausimus apie buvusią krepšininko karjerą, dabartinio darbo ypatumus.
 

Ar pamenate rezultatyviausias rungtynes, kai žaidėte klubinėje komandoje ir Latvijos rinktinėje?

Taip. Žaidžiant Latvijos rinktinėje pavyko pasižymėti 34 taškais.
 

Kuris treneris paliko didžiausią įspūdį, kai dar buvote žaidėjas? Galbūt dabar bandote pasinaudoti šia patirtimi?

Zmago Sagadinas. Pagal jo sistema dirbo treneriai Liublianos „Olimpija“ sistemoje. Naudoju kai kuriuos dalykus iš jo sistemos.
 

Jūsų nuomone, ko trūksta Latvijos krepšiniui, kad prisivytų Lietuvos?

Pirmiausia - jaunimo ugdymo sistemos. Taip pat trūksta daugiau talentų. Latvijoje yra kitų sporto šakų (ledo ritulys, tinklinis, futbolas), kurios populiarumu nenusileidžia krepšiniui, todėl daug talentingų atletų pasirenka šias sporto šakas. Be to, Latvijoje yra mažiau žmonių nei Lietuvoje. Tačiau pagrindinis dalykas - sistemos organizavimas.
 

Apie kokias alternatyvas svarstėte, kai baigėte krepšininko karjerą, be galimybės būti treneriu?

Ne, apie kitas veiklas negalvojau.
 

Prabėgo beveik pusė LKL sezono. Kokius rimčiausius priešininkus matote kovoje dėl patekimo į ketvertą?

Pirmiausia mums reikia pakliūti į aštuntuką. O svarbios visos rungtynės.
 

Kaip jaučiatės Vilniuje? Ar patinka šis miestas?

Žinoma, labai patinka. Aš čia ilgai žaidžiau, pažįstu daug žmonių - man tai tikrai kaip antrieji namai.


 

Ar jau pramokote lietuviškai? Ar galėtumėte susišnekėti su eiliniu lietuviu?

Taip, galėčiau. Galbūt ne visomis temomis, bet tikrai susišnekėtume.
 

Kaip dažniausiai praleidžiate laisvalaikį, jeigu jo lieka po rungtynių ar treniruočių?

Darbas nesibaigia po treniruotės. Reikia daug ruoštis varžyboms, treniruotėms, daryti rungtynių analizę. Kai turiu laiko, mėgstu pažaisti snukerį (angliškas biliardas), taip pat žiūriu TV (dažniausiai vėlgi – krepšinį).
 

Ar dar pereina per kūną šiurpuliukai prisiminus senus gerus laikus, kai dar žaidėte "Lietuvos ryte" ir iškovojote daug pergalių su šia komanda?

Žinoma. Aš manau, kad tie dalykai niekada neužsimirš. Visada sergu už „Lietuvos ryto“ komandą.
 

Ar dažnai tenka pakelti balsą ant žaidėjų treniruotėse, aikštėje ar per minutės pertraukėles, kai jie neatlieka užduočių?

Kartais pasitaiko.
 

Ar galėtumete įmesti baudą ar tritaškį užsimerkęs? Ar rungtyniaudamas kokiose nors neoficialiose rungtynese su draugais ar pažįstamais dar atliekate judesį ranka prie kaktos, kai įmetate tritaškį?

Priklauso kiek turėčiau bandymų, anksčiau ar vėliau tikrai pataikyčiau... To judesio nedarau. Tai liko su „Lietuvos ryto“ komanda.
 

Jums patinka bendrauti su fanais, ar neatsibosta, kai prašo autografų ar bendrų nuotraukų?

Aš manau, kad bendravimas su fanais yra dalis sportininkų ir trenerių gyvenimo. Tai negali nusibosti, kadangi fanai yra labai didelė ir svarbi sporto dalis