Kuo varžovai stipresni, tuo geriau

Šiemet triskart Lietuvos 1500 m nuotolio bėgimo rekordą gerinęs Mykolo Romerio universiteto magistrantūros antrame kurse tarptautinę politiką ir ekonomiką studijuojantis Simas Bertašius, vos grįžęs iš poros savaičių treniruočių stovyklos Japonijoje, jau kitą dieną liejo prakaitą Vingio parke. 

Jo treneris, praeityje 1500 m bėgikas Juozapas Garalevičius, sukaupęs 40 metų darbo stažą, žino, kad kiekviena praleista treniruotė gali brangiai kainuoti. Todėl ar lyja, ar šalta, ar pusto – jo auklėtinis rytais Valakampiuose, kur gyvena universiteto bendrabutyje, o vakarais Vingio parke kiekvieną dieną bėgioja.

Neseniai iš treniruočių stovyklos Hiracukoje sugrįžęs Simonas, nedaug matęs tokių egzotinių kraštų kaip tolimoji Japonija, kupinas nepakartojamų įspūdžių. Ten jis ne tik treniravosi dukart per dieną, bėgiojo stadione, parkuose ir dviračių takais, nusidriekusiais palei jūrą, bet ir užsiėmė kitokia veikla: dalyvavo ekskursijose, miesto šventėse, japonų mokyklose vykusiuose susitikimuose. Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatas turėjo progą iš arčiau susipažinti su japonų kultūra.  

„Japonams sportas – didelis prioritetas, ten sportuoja ir jaunas, ir senas. Jie viską planuoja minučių tikslumu, turi savas taisykles, kurių negali laužyti. Kelionė buvo ypač įdomi ir naudinga. Mums vieną dieną buvo surengta ekskursija į olimpinių žaidynių sostinę Tokiją, apžiūrėjome statomus olimpinius objektus – plaukimo baseiną, lengvosios atletikos stadioną, kitus. Jeigu iškovosiu kelialapį į Tokijo žaidynes, nepatirsiu didžiulio streso, nes jau antrą kartą vyksiu į Japoniją, kuri man bus šiek tiek pažįstama“, – džiaugiasi Simas, kuriam spalio 31 d. sukanka 25-eri. 

Šiųmetį sezoną S.Bertašius vadina įspūdingu. Gražiai nuaugusiam (ūgis – 1 m 84 cm, svoris – 70 kg) sportininkui birželio mėnuo buvo auksinis. Jis triskart gerino Lietuvos 1500 m rekordą: birželio 2 d. per Lietuvos lengvosios atletikos taurės varžybas Utenoje nuotolį įveikė per 3 min. 40,41 sek. (iki tol net 31 metus rekordas priklausė Pavelui Fedorenkai – 3 min. 40,9 sek.), birželio 15 d. Latvijoje – per 3 min. 39,88 sek., o birželio 29 d. Vilniuje per tarptautines „Cosma“ sporto klubo varžybas – per 3 min. 39,01 sek. 

„Šį pavasarį savo mokiniui pasakiau: Simai, esi greitesnis ir ištvermingesnis už legendinį Joną Pipynę ir Lietuvos rekordininką Pavelą Fedorenką, tai kodėl tau nepagerinus šalies rekordo. Kaip tarėme, taip ir padarėme“, – džiaugiasi jo treneris J.Garalevičius. 

Įspūdingas buvo ir jo auklėtinio debiutas Europos čempionate Berlyne, kuriame Simas užėmė šeštą vietą. Iki tol jis nebuvo dalyvavęs jokiame kitame bet kokios amžiaus grupės Europos čempionate.

Talentingas bėgikas iškart įšoko į suaugusiųjų traukinį. Reikėjo laukti net 60 metų, kol Europos čempionato 1500 m bėgimo varžybose po legendinio J.Pipynės vėl varžėsi Lietuvos sportininkas, sugebėjęs patekti į finalą. 

„Šešta vieta – tikrai didelis laimėjimas. Daugumą varžovų sutikdavau vienose ar kitose komercinėse varžybose, su jais rungtyniavau Europos kroso čempionate. Bėgikus stebiu, seku jų rezultatus. Man jie nebuvo kažkokios žvaigždės, į kurias žiūrėčiau išplėstomis akimis ir galvočiau, kad ir aš toks noriu būti. Į startą stodavau su mintimi, kad visi esame lygūs“, – prisipažįsta Simas.

Jis tikisi, kad tokie sėkmingi metai gal dar pasikartos. Jeigu ne jam, tai gal kažkam kitam. Lietuvos rekordų Berlyne Simas neplanavo gerinti, bet matė didelę trenerio, kuris leido jam pačiam nuspręsti, ramybę: jeigu gera diena ir savijauta, kodėl nepabandžius bėgti rekordiniu greičiu. 

„Turėjau visišką laisvę, treneris nedarė jokio spaudimo, kuris galbūt būtų trukdęs. Treneris mato, kad vieniems reikia griežtesnės rankos, o man ne, ir šį metodą naudoja“, – sako bėgikas. 
 

Praėjusių metų spalį M.Romerio universitete išsilaikęs egzaminus Simas pasiėmė akademinių atostogų ir mokslus tęs kitąmet rugsėjo mėnesį, kai reikės rašyti magistro baigiamąjį darbą.

„Nusprendžiau sustabdyti studijas, kol kas nerašyti diplominio darbo, o pagrindinį dėmesį skirti sportui. Turėjau daugiau laisvo laiko, kurį stengiausi kokybiškai išnaudoti. Pasirinkau sportinį režimą. Tam pritarė ir mano treneris, kuris yra tos nuomonės, kad reikia išnaudoti laiką, kai mano rezultatai gerėja. Šiuo metu tai yra prioritetas“, – prasitaria Simas, kuris po varžybų visada peržiūri įrašą, su treneriu analizuoja bėgimą ir pasiektą rezultatą. 

Likus savaitei iki išvykos į Japoniją Simas pradėjo pasirengimą naujajam sezonui. Gruodžio mėnesį jis dalyvaus Europos kroso čempionate Tilburge (Olandija), o kovo pradžioje – Europos uždarųjų patalpų čempionate Glazge (Škotija). Tačiau pats svarbiausias – vasaros sezonas ir pasaulio čempionatas Dohoje, į kurį sportininkai pateks pagal reitingus.  

Simas – raseiniškis, gimė ir augo Nemakščių seniūnijos Pabalčių kaime. Ten dabar gyvena ūkininkaujantys jo tėvai Albina ir Robertas Bertašiai, per televiziją visada stebintys varžybas, kuriose rungtyniauja jų sūnus, o šiemet pirmą kartą vykę į Palangą savo akimis pamatyti Lietuvos čempionato kovų. 

Simas baigė Nemakščių vidurinę mokyklą, iki kurios iš namų kasdien tekdavo važiuoti po 5 km. „Tada man atrodė, kad tie 5 km – didelė distancija, todėl iš mokyklos niekada neparbėgdavau, o parvažiuodavau. Dabar sugrįžęs į gimtuosius namus ne kartą esu bėgęs iki stadiono, esančio už 5 km, ten apsukęs po kelis ratus ir grįžęs namo“, – sako Simas. 

Jis džiaugiasi, kad su metais vyresniu broliu Valentu, baigusiu magistro studijas Vilniaus universitete ir dirbančiu ESO energijos skirstymo operatoriumi, kartą per mėnesį grįžęs pas tėvus gali gerai pailsėti, pavalgyti sveiko kaimiško maisto, padėti tėvams ūkininkauti. Lietuvos rekordininkas ūkio darbų niekada nevengia, daro viską, ką reikia. Tačiau sezono metu, kai Simo laukia varžybos, tėvai jo stengiasi neapkrauti darbais. Jie savo vaikų į Vilnių niekada neišleidžia be lauktuvių – kaimiško maisto. 

Talentingą bėgiką, Nemakščių vidurinės mokyklos šeštoką lankyti lengvosios atletikos pratybų pakvietė raseiniškis treneris Eugenijus Petrokas. Simas puikiai prisimena savo pirmąsias oficialias varžybas 2007-aisiais. Per Lietuvos jaunučių pirmenybių zonines varžybas Klaipėdoje jis laimėjo 3000 m bėgimo varžybas. Per finalą Vilniuje, bėgdamas su metais vyresniais atletais, Simas liko septintas. Po metų jis jau tapo prizininku: 1500 m kliūtinio bėgimo distancijoje buvo antras, o 3000 m nuotolio – trečias. 

Kai Simas baigė vidurinę mokyklą, jo treneris buvo taip numatęs: jeigu auklėtinis studijuos Kaune, jį tobulins Alfonsas Kazlauskas, o jeigu Vilniuje – J.Garalevičius. Kadangi tuo metu jo brolis studijavo Vilniuje, tai ir Simas pasirinko M.Romerio universitetą. 

J.Garalevičius prisimena: „Simas iš kitų niekuo ypatingu neišsiskyrė. Esu dėkingas Eugenijui Petrokui, kad jis anksti savo mokinio nespecializavo. Tie treneriai, kurie anksti džiaugiasi gerais vaikų rezultatais, sportininkus forsuoja. Jeigu jauną medelį nulauši, iš jo didelis medis neužaugs. Viską reikia daryti laipsniškai. Simas bėgti 1500 m nuotolį pradėjo Raseiniuose. Kai jis atvažiavo studijuoti į Vilnių, nuotolį buvo įveikęs per 4 min. 10 sek. Šią distanciją mes ir pasirinkome.“  

Iš kaimo atvykusiam Simui naujasis treneris tapo savu žmogumi, juo nuoširdžiai rūpinasi. Rekordininkas vertina jo sąžiningą darbą ir žinias, žino, kad jo treneris ugdė olimpietes Iriną Krakoviak-Tolstiką, dabar dirbančią trenere, Dianą Maciušonytę-Lobačevskę, Živilę Balčiūnaitę, taip pat Petrą Glebų, kuris šešerius metus Lietuvoje nepatyrė pralaimėjimo bėgdamas 1500 m nuotolį, bei jo brolį Juozą. 

Taip atsitiko, kad be pralaimėjimų Lietuvoje bėgiojusį P.Glebų pirmasis nugalėjo būtent S.Bertašius. Tai įvyko 2015-aisiais per SELL žaidynes ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybas. „Tačiau Petro, kuris jau buvo bebaigiąs sportuoti, man nepavyko aplenkti Lietuvos čempionate, nors tą sezoną buvau pasiekęs geresnį rezultatą“, – primena Simas. Jis iš P.Glebaus perėmė estafetę ir jau triskart iš eilės laimėjo Lietuvos čempionatą. 

Visose varžybose, kuriose Simas šiemet gerino rekordus, praktiškai bėgo vienas, toli palikęs varžovus. Tačiau šioje distancijoje reikia mokėti ir pasistumdyti, negalima būti tik taikos balandžiu. To Simą moko jo treneris. Didelė motyvacija vaikinui buvo tarptautinės varžybos Prancūzijoje, kur jis tapo nugalėtoju ir aplenkė nemažai žinomų bėgikų. Ten Lietuvos rekordininkas pamatė, kad gali kovoti su geresnius rezultatus pasiekusiais bėgikais ir juos aplenkti, kad viskas sprendžiama paskutiniuose distancijos metruose. 

„Jis nebijo konkurentų, bet juos gerbia. Kuo varžovai stipresni, tuo Simui geriau. Jam visada sakau, kad pajėgūs varžovai – dideli pagalbininkai siekti svarių rezultatų. Simas neturi silpnų vietų. Jis yra gana greitas ir ištvermingas“, – savo auklėtinį apibūdina J.Garalevičius.

„Manęs daug kas klausia, kodėl dalyvauju tose varžybose, kuriose nesulaukiu didesnės konkurencijos. Atsakau: tokių bėgikų kaip aš Europoje yra daug ir pačiam rasti komercines varžybas būtų neįmanoma. Reikia turėti vadybininką, kuris surastų gero lygio man tinkančias varžybas. Kitąmet jau turėsiu vadybininkę – Valentiną Fediušiną, kuri dirba ir su Andriumi Gudžiumi. Tada tikrai atsiras daugiau tarptautinių varžybų, kuriose sutiksiu stiprių varžovų“, – džiaugiasi Simas. 

Kitąmet treneris J.Garalevičius savo auklėtiniui planuoja nuotolį įveikti per 3 min. 37 sek. „Tai tikrai vertas dėmesio rezultatas, tačiau su Simu pasvajojam ir apie dar geresnį“, – neslepia treneris.