Baudiniai – nuspėjama loterija

Lietuvos rinktinės vartininkų treneris Audrius Ramonas nacionalinėje komandoje darbuojasi jau beveik dešimtmetį. 38-erių specialistas šiuo metu talkina Edgarui Jankauskui, o savo karjerą pradėjo, kai vyriausiojo trenerio poste buvo Algimantas Liubinskas, vėliau dirbo su portugalu Jose Couceiro, Raimondu Žutautu ir Igoriu Pankratjevu. 

 

Rinktinės vartininkų treneris šiuo metu dirba ir Marijampolės „Sūduvos“ komandoje. A.Ramonas pripažįsta, kad per per visus metus rinktinėje buvo ir geresnių, ir blogesnių momentų.

 

„Jei rungtynių rezultatas netenkina, vartininkas nepagelbėjo arba kažko nepadarė, tai visą atsakomybę prisiimu aš, - sako treneris. - Reiškia, kad aš kažko nepadariau arba padariau, tačiau nesugebėjau perteikti. Iš išorės gali atrodyti, kad esu ramus, tačiau ilgai viduje nešioju nesėkmės kartėlį.“

 

A.Ramonas, kuris ir pats žaidė įvairiuose Lietuvos klubuose, su lff.lt pasidalijo mintimis apie rinktinės vartininkų pasirinkimą, konkurenciją, žaidimo analizę ir baudinius. 

Viską pradedu nuo balto lapo. Pirmiausia kreipiu dėmesį į tai, kaip vartininkas žaidžia klube. Ne kaip pats klubas žaidžia, o kaip atrodo konkretus vartininkas. Pavyzdžiui, Ernesto Šetkaus klubas yra Izraelio čempionato lentelės apačioje, o vartininkas žaidžia gerai. Aš pagal tai sprendžiu ir, kol būsiu rinktinės treneris, laikysiuos tokios taktikos.

 

Mes rinktinėje neturime laiko, kad vartininkas įgautų formą. Turime 3-4 dienas, vyksta ir taktinės treniruotės, o vartininkas per visas tas dienas gali nugriūti tik kelis kartus.

Vyriausiasis treneris gali mano sprendimą pakeisti, tačiau kol kas tokio dalyko nėra buvę. Buvo sunkių momentų, kai mes diskutuodavome, tačiau argumentų aš turiu, juos pateikiu treneriui ir mes sutariame.

 

Atsimenu vieną įvykį, kai vartininkai buvo Giedrius Arlauskis, Vytautas Černiauskas ir Emilijus Zubas. Mane neramina požiūris, kad trečias vartininkas yra tarsi nereikalingas. Tąsyk mes žaidėme Vilniuje su šveicarais ir E.Zubo net buvome nepakvietę į rinktinę. V.Černiauskas treniruotės metu patyrė traumą, tada pakvietėme į rinktinę E.Zubą, o rungtynių dieną, apšilimo metu, traumą patyrė ir G.Arlauskis. Vartų ginti stojo vartininkas, kuris „ant lapo“ buvo trečias ir tąsyk sužaidė geras rungtynes. Man tai nebuvo naujiena, tačiau kai kuriems žmonėms atvėrė akis. Visi trys vartininkai turi būti optimalios formos, nes šiuo metu vartininkas gali būti trečias, o jau už poros valandų bus pirmas.

 

Būdavo, kad trečiuoju vartininku į rinktinę imdavome jauną žaidėją arba tuo metu gerai A lygoje atrodantį, bet, manau, kad nacionalinėje komandoje turi būti visi geriausi.

Yra vartininkų, kuriems konkurencija nepadeda, jiems ji nepatinka ir jie daug geriau jaučiasi, kai klube antrasis vartininkas yra silpnesnis. Kiti vartininkai yra tokie, kurie visada turi jausti spaudimą, nuolat justi alsavimą į nugarą.

 

Labai daug. Tai paskutinė grandis, kurią įveikę galime pasiekti teigiamą rezultatą ir įvartį. Labai daug dėmesio skiriu mažoms smulkmenoms, kurių daugelis nepastebi. Tačiau tos smulkmenos mums padėjo ne vienose rungtynėse ir džiugu, kad žaidėjai tai supranta. 

 

Surenku labai daug informacijos. Kartais save pagaunu, kad per kruopščiai analizę atlieku. Tačiau galutinis rezultatas parodo, kad taip ir turi viskas vykti. Kaip vartininkas išmuša kamuolį, jį pagauna arba nepagauna – tai matome visi. Tačiau didelis dėmesys yra skiriamas pozicijos pasirinkimui, su kokia komanda žaidžia, kada atsipalaiduoja. Žinoma, informaciją reikia apdirbti, ir žaidėjams perduoti kuo mažiau, tačiau kuo aiškiau.

Baudinius galima nuspėti. Tam taip pat skiriu daug dėmesio, nes yra tam tikrų niuansų, kurie labai daug lemia. Galiu pasakyti, kad pastaruoju metu neutralizavome didelę dalį baudinių, kuriuos esu analizavęs. Tai yra darbas, kur tu gali atspėti tik 1 smūgį iš 10, tačiau tam tikrą dalį tu gali kontroliuoti.