Pasaulio čempionate – lietuvių kovos

Justas Petravičius (iki 60 kg, 31 dalyvis) visus reikalus pasitvarkė pirmame kėlinuke. Tauragiškio kova su bevardžiu Indijos atletu Gyanenderu neužsitęsė.

 

Pirmoje kvalifikacinėje kovoje jis patikrino Indijos sportininką beveik visais įmanomais būdais – keli techniški veiksmai ir logiška baigtis parteryje. Varžovas neturėjo jokių svaresnių argumentų. 8:0!

 

„Ką galiu pasakyti, revanšas pavyko. Prieš kelias dienas treniruočių stovykloje Tatoje Justas kontrolinėje kovoje šiam Indijos atletui pralaimėjo. Matyt padarė išvadas“, – po dvikovos kalbėjo treneris Ruslanas Vartanovas.

 

Burtai mūsų atletams padovanojo perliukų. Eividui Stankevičiui teko pasigalynėti su pasaulio čempionu ir OŽ sidabro medalio laimėtoju Žanu Beliniuku iš Ukrainos, tai Justui Petravičiui likimas antrame rate pametėjo patyrusį 34-rių pernykštį Europos čempioną serbą Kristianą Frisą.

 

Kad Justas nepaiso autoritetų, įsitikinom dar sykį Vengrijoje. Po pirmo kėlinuko rezultatas buvo 2:0 vienuolika metų jaunesnio lietuvio naudai. Bėdos prasidėjo po pertraukėlės. Už nesėkmingą mėginimą atlikti dubenį teisėjai varžovui dovanojo du taškus. Vėliau serbas įjungė didesnę pavarą ir teisėjai įvertino varžovo aktyvumą. Kovą parteryje, o kartu ir dvikovą rezultatu 2:7 Justas Petravičius pralaimėjo.

 

„Tokiose imtynėse reikia rodyti aktyvumą ir ieškoti taškų parteryje. Žinoma gaila, kad už Justo mėginimą atlikti dubenį taškai buvo skirti serbui“, – apgailėstavo R.Vartanovas.

 

Ketvirtfinalyje serbas ant menčių paguldė kubietį  Luisą Alberto Ortą Sanchezą ir paliko rusenančią viltį Justui kovoti dėl bronzos.

 

Deja, K.Frisui nepavyko pusfinalyje įveikti moldavą Victotą Ciobanu ir atverti Justui kelią į paguodą.

Eividas Stankevičius antrus metus paeiliui užšoka ant pasaulinių lyderiu. Pernai Paryžiuje jau pirmoje imtyje kauniečiui kelią pastojo būsimasis čempionato prizininkas Hosseinas Ahmadas Nouris iš Irano.

 

Vengrijoje E.Stankevičių šešioliktfinalyje egzaminavo pasaulio ir Europos čempionas bei olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas Žanas Bleniuk iš Ukrainos.

 

„Negaliu pasakyti, kad situacija beviltiška. Teigti, kad Eividas pirmojo trejetuko lygio būtų per drąsu, bet šioje vietoje įžvelgiu teigiamų momentų. Pirma, jis pasistumdys su elitiniu imtynininku, vien ši patirtis naudinga. Antra, visai tikėtina, kad Ukrainos sportininkas pateks į finalą ir ištrauks Eividą į paguodą“, – aplinkybes vertino atleto treneris Saulius Liaugminas.

 

Rezultatu 2:4 nugalėjo Ž.Beleniukas. Ukrainietis pirmą minutę atliko metimą per dubenį, uždirbo 4 taškus ir iki finalinio švilpuko sėkmingai atlaikė lietuvio atakų šuorus.
 

 

„Jaučiau, kad Beleniukas nori kirsti, apsigyniau ir perėmiau savo paėmimą. Bet jis vis dėlto sugebėjo įkalti dubenį. Patirtis, kurios man pritrūko. Kitam kartui kovai su juo jau turiu planą, nedarysiu kai kurių klaidų. Galvoju, kad Beleniukas turėtų patekti į finalą, tikrai kietas“, – po kovos mintimis dalijosi E.Stankevičius.

 

Aštuntfinalyje Ž.Beleniukas įveikė  Arturą Šaginianą iš Armėnijos, o ketvirtfinalyje patiesė jau mums žinomą Hosseiną Ahmadą Nourį iš Irano. Lemiamoje imtyje dėl išėjimo į finalą ukrainietis  nuožmioje kovoje palaužė azerbaidžanietį Islamą Abbasovą ir atvėrė Eividui Stankevičiui duris į paguodą svoryje iki 87 kilogramų.

 

Rytoj Eividas iki soties turės galimybę pasismaginti su Europos čempionato bronzos medalininku Artūru Šaginianu iš Armėnijos, pasaulio čempionato trečios vietos laimėtoju Hosseinu Ahmadu Nouriu ir pasaulio jaunimo čempionu bei Europos U23 čempionato nugalėtoju Islamu Abbasovu iš Azerbaidžano.

 

Edgaras Venckaitis iki šios dienos buvo stabilus amerikiečių skriaudikas. Ypač įsimintina pergalė olimpinės atrankos turnyre Ulan Batore prieš RaVaughną Perkinsą. Kaip sakė pats Edgaras, tąkart jam padėjo mistiniai dievai su kuriais jis susibičiuliavo klajoklių šalyje.

 

Budapešte Edgaras Venckaitis (67 kg) puikiai tvarkėsi be dievų pagalbos, kuomet jau pirmame kėlinuke pataškė Ellį Colemaną ir išsiveržė į priekį 5:0. Ką tokiu atveju daro varžovai? Klasikinis žingsnis – mėgina įvelti į kryžminį paėmimą ir bet kuria kaina atakuoti, ba prarasti nėra ko. Taip ir įvyko – tauragiškis priėmė „kryžių“, pasitampė dėl iniciatyvos, laimėjo poziciją ir metė. Darė tą, ką planavo atlikti amerikietis – apvijo varžovą ir sviedė. Deja, veiksmas nebuvo išbaigtas, Colemanas permetė kojas ir pridengė. Mentės ir padovanota pergalė.

 

„Jis suaugęs, patyręs ir pats priima sprendimus. Rėk nerėkęs. Tačiau, jei būtų išgirdęs mane, kuomet prašiau išnešt už kilimo, o ne atlikti metimą, rezultatas tikriausiai būtų kiek kitoks“, – nusiminęs pasakojo treneris Ruslanas Vartanovas.

 

Be abejo, pralaimėjimas pagniuždė patį atletą, trenerius ir negausią gerbėjų grupelę, atvykusių stebėti čempionato kovas. Visgi, jei ne vaikiška klaida ar noras greičiau užbaigti reikalus, Edgaras ant kilimo atrodė visai simpatiškai. Aukštas tempas, efektingas darbas parteryje ir pelnyti taškai stovėsenoje kiek guodžia ir suteikia pagrindą manyti, kad olimpietis ir pasaulio čempionato prizininkas iš Tauragės grįžta į teisingas vėžes.

 

Tuo tarpu amerikietis pralaimėjo rusui Artiomui Surkovui ir palaidojo E.Venckaičio viltis kovoti dėl bronzos medalio.