Olimpietės tikslas – išugdyti olimpietį

Atėnų olimpinė vicečempionė ir Londono žaidynių bronzinė prizininkė septynkovininkė Austra Skujytė dar aktyviai sportuodama norėjo dirbti trenere. Jos svajonė išsipildė – tituluota lengvaatletė dirba Kauno „Starto“ mokykloje ir treniruoja jaunuosius lengvaatlečius. 
 

„Jaunuosius lengvaatlečius pradėjau treniruoti nuo 2012-ųjų rudens, po poros metų išėjau motinystės atostogų, bet per jas dirbau toliau, turėjau nedidelę grupelę. Tad mano darbo stažas jau – šešeri metai“, - sako  39-erių A. Skujytė. 

Labai įvairiai. Šiuo metu turiu vaikų, kuriems 7-9–eri, vyresnių  – 12-13 metų, bei paauglių grupes.  
 

„Starto“ mokykloje dirba daugiau nei 30 trenerių, jie visi perėjo iš buvusios „Vilties“ lengvosios atletikos mokyklos, kuriai vadovavo Vaclovas Kidykas, taip pat atėjo naujų. 
 

Kol vaikai dar maži, stengiuosi dirbti pagal daugiakovės principą ir noriu, kad vaikai išbandytų kuo daugiau rungčių. 

Daugiausia dėmesio skiriu daugiakovei, sprintui ir šuoliams. Mano grupėje treniruojasi daugiau mergaičių, bet yra ir keli berniukai. 

Taip, pavyko, o viena mergaitė jau gerina ir Lietuvos 13-14 metų 100 m bėgimo (12,66 sek. ir 12,07 sek.) bei šuolių į tolį (5 m 64 cm) rekordus. 100 m distancijoje ji pakartojo ir Lietuvos 15 –mečių rekordą. Tai – Andrė Ožechauskaitė, kuri šiemet per 52-ąiais tarptautines vaikų žaidynes Jeruzalėje savo mėgstamose rungtyse pelnė aukso ir sidabro medalius. Ji - mano pirmoji žvaigždutė. 

Tačiau apie dideles viltis stengiuosi negalvoti. Gyvename linksmai ir nieko neplanuojame tolimoje ateityje. Nepastebėsiu, kaip tie metai ir ateis.        

Grupėje treniruojasi ir gabus dešimtkovininkas Tadas Daugėla, kuris pratybas lanko tik pirmus metus, tačiau šią vasarą tapo Lietuvos jaunių čempionato sidabriniu prizininku. 

Viena daugiakovininkė Emilija Mockutė per tas varžybas negalėjo dalyvauti, nes buvo traumuota, tai ji rungtyniavo rutulio stūmimo sektoriuje ir pelnė bronzos medalį.

Keli mano auklėtiniai atstovavo Lietuvai per Baltijos šalių jaunųjų lengvaatlečių čempionatą. 

Taip, vėl susiduriu su tomis pačiomis rungtimis. Darbas patinka, yra didelė motyvacija treniruoti jaunuosius sportininkus.  Noriu išugdyti gerų daugiakovininkų.

Dabar dar labiau įvertinu savo trenerį šviesaus atminimo Aleksą Stanislovaitį, kokius kalnus jam reikėdavo nuversti. Anksčiau jį labai gerbiau, o dabar – dar labiau. Jo netektis man  didžiulė. 
 

Buvau kaip už mūro, tvirtos sienos. Gaila, kad dabar jo nėra šalia, su treneriu būtų galima apie daug ką padiskutuoti. 

Didesnių problemų man kol kas nereikia spręsti. Dirbu ir tiek, į treniruočių stovyklas dar nevažinėjame. 

Daugeliui savo vaikų esu tarsi mama, jais rūpinuosi. Kai pati aktyviai sportavau, rūpinausi pati savimi. 

Kai vaikai paaugs, taps profesionalesni, - prasidės didesni rūpesčiai, bus didesnė ir mano atsakomybė. 

Vienas iš norų – užauginti olimpietį. Tačiau kartais ,kai pasižiūriu į savo grupę, ne visi vaikai yra talentingi. Bet jie ateina, nori treniruotis. 
 

Tada suvokiu, kad jų gyvenime galiu padaryti didelę įtaką. Vaikai vieni iš kitų pasimoko, kažką pasiekia ir jiems yra ypatingai džiugu. Jie tikrai prisimins lengvąją atletiką, kuri yra smagi sporto šaka. 

Iš vienos pusės norisi tų talentų, o iš kitos – ypatingai sunku atbarstyti tuos netalenčiukus, kurie irgi sprendžia kažkokius savo gyvenimo uždavinius.

Nesu labai smarkiai vadovaujanti ir organizuojanti, visko prisigalvojanti. Man ši veikla, nors ir naujas iššūkis, tačiau patinka.    

Užaugo nauja septynkovininkių karta. Daugiakovės lyderės yra tikrai pajėgios, manau, kad jau artimiausiu metu gali būti pagerintas pasaulio rekordas.