Tinklininkų žvilgsnis krypsta į Šalčininkėlius

Stipriausia buvo Vilniaus „Flamingo Volley SM Tauras“ komanda, vadovaujama trenerio Vasilijaus Burakinskio.

Nugalėtojų komandoje žaidė Paulius Valaitis, Dainius Čepas, Justinas Kalvelis, Motiejus Mėlynis, Tomas Vilimas, Andžejus Savostenokas, Arturas Vasiljevas, Justas Umantas, Radoslovas Adamovičius, Denisas Matuševas ir Marius Linartas. Vilniečiai visus varžovus nugalėjo 3:0, o kelmiškius – 3:2. 

Antrą vietą turnyre užėmė Kelmės „Antivis-Etovis“, trečią – Šiaulių „Elga-Startas“, o ketvirtą – Vilniaus VGTU-MRU. 

Geriausių komandos žaidėjų prizai įteikti vilniečiams Radoslovui Adamovičiui ir Andriui Moliui bei kelmiškiui Donatui Parnarauskui ir šiauliečiui Martynui Kolodavičiui. 

Šalčininkėliuose stipriausios Lietuvos tinklinio komandos kėlė įvairius uždavinius. Vieniems Didžiosios „Sporto“ vyrų tinklinio taurės finalinės varžybos buvo geras pasirengimas Lietuvos čempionato trečio turo varžyboms, varžovų įvertinimas, o Šiaulių „Elgos-Starto“ jauniesiems žaidėjams – puikus jėgų patikrinimas prieš sausio pradžioje prasidėsiančias Europos jaunių tinklinio čempionato atrankos varžybas Charkove (Ukraina).

DIDŽIAUSIAS KRŪVIS. Taurę galėjo pelnyti visos keturios komandos, kurios buvo nusiteikusios kovingai ir siekė tiktai pergalių. Per dvi pirmąsias dienas ypač didelis krūvis teko Kelmės „Antivio-Atovio“ komandai, vadovaujamai Centrinės ligoninės gydytojo kardiologo Algimanto Petrovo. Pirmą dieną kelmiškiai, penktą partiją pirmaudami 14:10, skaudžiai pralaimėjo Vilniaus „Flamingo Volley SM Tauras“ tinklininkams 2:3 (25:22, 22:25, 25:21, 10:25, 16:18), o kitą dieną tokiu pačiu rezultatu (23:25, 22:25, 25:23, 28:26, 15:6) įveikė ambicinguosius šiauliečius.



Tai buvo vienintelis kelmiškių pralaimėjimas turnyre, neleidęs jiems laimėti „Sporto“ taurės. Jie šiemet patyrė didelių nuostolių, komanda neteko pagrindinių ramsčių, ilgamečių žaidėjų, kurie per Lietuvos čempionatus kelmiškiams padėjo pelnyti visų spalvų medalius: Mantas Beloglovis išvažiavo į Norvegiją ir žaidžia tos šalies aukščiausios lygos čempionate, yra vienas geriausių komandos užtvarų statytojų, sportinę karjerą baigė pagrindinis komandos kamuolių skirstytojas Ramūnas Barauskis, o Mantvydas Šuklys dabar žaidžia VGTU-MRU komandoje. Į Šiauliečių komandą sugrįžo ir Arūnas Kirsnys, kuris praėjusiais metais atstovavo Kelmei. 

„Neturime ilgo atsarginių suolelio, nėra kuo pakeisti komandos lyderius, - sakė kelmiškių treneris A. Petrovas. – Džiaugiuosi, kad į kiekvieną treniruotę vakarais iš Raseinių po 30 km atvažiuoja  Audrius Zagužauskas, mūsų pagrindinio šešetuko žaidėjas. Iš Šiaulių važinėja Arnoldas Barauskis, kuris tenai studijuoja, o Vytenis Šuklys – iš Vilniaus. Vyrai per taurės varžybas kovojo iš paskutiniųjų, pats stebiuosi, kaip jie surado jėgų toms dviems pirmosioms dienoms, kai teko žaisti po penkias partijas. Jiems tikrai užteko ir fizinių, ir psichologinių jėgų“, - sakė A. Petrovas.

Kelmiškių trenerio nuomone, pati stipriausia finaliniame turnyre buvo „Flamingo Volley SM Tauras“ komanda, tačiau jam patiko ir sparčiai tobulėjanti Šiaulių „Elga-Startas“, gerų fizinių duomenų VGTU-MRU komanda. O tai, kad Kelmėje gyvuoja tinklinis, nė abejoti nereikia: tai - gydytojo A. Petrovo nuopelnas. Kaip sakė varžybų teisėjas, mūsų tinklinio patriarchas Vytautas Jankus, kol gydytojas bus gyvas, tol iš jo širdies niekas neišraus tinklinio ir ši sporto šaka  gyvuos Kelmėje.   

NUGALĖTOJŲ LYDERIS. Savo žaidėjais pati stipriausia finaliniame turnyre buvo nugalėtoja „Flamingo Volley SM Tauras“ komanda. Į jų komandą sugrįžo du pajėgūs žaidėjai: iš Suomijos – komandos kapitonas R. Adamovičius, kuris profesionalaus tinklininko duonos ragauja nuo 18 metų, kai žaidė Belgijoje ir Baltarusijoje, o iš Estijos - T. Vilimas. Vilniečių komandai – tai didelė paspirtis. Jų komandos kapitonas R. Adamovičius sakė, kad smagiausia žaisti gero lygio komandoje. Tada ir pačiam pasitempti reikia, ir azartas aikštelėje didesnis.

Geriausias vilniečių žaidėjas šiame finaliniame turnyre, 25-erių metų R. Adamovičius, tinklinį žaidžiantis nuo 14 metų, Suomijoje rungtyniavo pirmosios lygos pirmenybėse ir neprofesionaliai komandai (visi žaidėjai dirba, komanda treniravosi triskart per savaitę) buvo keliamas uždavinys iš jos neiškristi. Užduotį komanda įvykdė. Šalčininkėliuose R. Adamovičius savo „Flamingo Volley SM Tauras|“ jaunimą vedė į pergalę, azartiniu žaidimu stengėsi užkrėtė komandos draugus.

Dar prieš porą metų vilniečių komandoje buvo kiti žaidėjai, o dabartiniai taurės laimėtojai, išskyrus  R. Adamovičių, D. Matuševą ir T. Vilimą, buvo pagalbiniai tinklininkai. Praėjusiais metais komanda išsiskirstė, nebeliko pagrindinių žaidėjų. Rungtyniavo jaunimas, kuris niekuo nenudžiugino. Dabar komanda pamažu atsigauna, laimėjo „Sporto“ taurę, reiškia rimtas pretenzijas tapti ir Lietuvos čempione.

„Mums buvo labai geras šaltas dušas per rungtynes su kelmiškiais. Kitus susitikimus žaidėme jau susikaupę, nedalijom lengvai taškų ir tapome nugalėtojais. Namie treniruojamės kone kiekvieną dieną, tačiau per varžybas dar neatrodome taip, kaip prieš trejus metus, kai sportavome dukart per dieną. Tačiau viskas mūsų rankose“, - kalbėjo R. Adamovičius, kuris dirba jaunųjų tenisininkų bendro fizinio parengimo treneriu-patarėju. Prie vilniečių pergalės nemažai prisidėjo ir komandos senbuvis D. Matuševas.

ĮDOMIAUSIA KOMANDA. Tai – finalinio turnyro debiutantė, ketvirtos vietos laimėtoja VGTU-MRU komanda, vadovaujama praeityje puikaus žaidėjo ir buvusio Lietuvos rinktinės vyr. trenerio Jono Adomaičio. Šis treneris komandą pradėjo burti prieš penkerius metus ir vilniečiai jau trečius metus žaidžia Lietuvos aukščiausios lygos čempionate. Dvyliktuke – 9 žaidėjai iš VGTU ir trys -  iš MRU.

„Išskyrus Mantvydą Šuklį, kiti žaidėjai – buvę krepšininkai, perėję į tinklinį. Jie pradėjo treniruotis pirmame kurse ir jau neblogai žaidžia tinklinį. Todėl nieko nuostabaus, kad mano vadovaujama tinklinio komanda – pati aukščiausia Lietuvoje. Vieno žaidėjo ūgis – 2.05, kito – 2.02, tačiau jie Šalčininkėliuose nežaidė, o Vytautas Beisokas – dvimetrinis. Puikioje VGTU sporto salėje turime galimybių treniruotis šešis kartus per savaitę, tačiau universitete nelengva mokytis, todėl tinkliniui skiriame keturias dienas per savaitę“, - sako treneris Jonas Adomaitis.

Vyriausias komandoje – kapitonas, jungiantysis žaidėjas  Simas Prišmontas šį pavasarį baigs magistro studijas. Jis N. Akmenėje kone 10 metų žaidė krepšinį. Šiemet vilniečių komandą papildė dar trys studentai iš Šiaulių, Radviliškio ir Ignalinos. „Mums svarbiausia – per šias tris dienas kuo geriau susižaisti, išbandyti įvairius variantus, nes per Lietuvos čempionato rungtynes daug eksperimentuoti negalima. Praėjusiais metais čempionate buvome šešti, o šiemet norime patekti į finalinį etapą“, - teigė J. Adomaitis.

Ambicinga studentų komandą nesirengė išbėgti į aikštelę ir pralaimėti. Per kiekvienas rungtynes jų tikslas buvo nugalėti varžovus. Tačiau šįkart visus susitikimus teko pralaimėti.
 
GARBĖ. Didžiosios „Sporto“ taurės finalinį turnyrą stebėjęs Lietuvos tinklinio federacijos generalinis sekretorius Juozas Lapeika teigė, kad finalines varžybas papuošė įtemptos kovos. „Komandos buvo apylygės, verta viena kitos. Kolektyvuose vyksta kartų kaita, išeina buvę neblogo meistriškumo tinklininkai, o juos keičia jaunimas. Mane labiausiai domino šiauliečiai, kurių komandoje rungtyniavo nemažai tinklininkų, po Naujųjų metų atstovausiančių šaliai Europos jaunių atrankos varžybose Ukrainoje. Vaikinų sportinė forma yra nebloga.

Tačiau blogai tai, kad komandų bendras lygis yra žemas. Lyginant su kitomis šalimis, mes nuo jų smarkiai atsiliekame. Mūsų tinkinio klubai stengiasi gyvuoti iš paskutiniųjų, iš savo kuklių resursų bando išspausti viską. Kodėl finalinės varžybos vyko  Šalčininkėliuose? Jų pagrindinės mokyklos sporto bazė yra labai gera. Joje – ir nedidelis viešbutukas, ir valgykla, kur sportininkai galėjo pavalgyti. Vilniuje praktiškai nėra sporto bazių, o į vieną kitą geresnę tinklininkai nepatenka.

Manau, kad Vilniaus klubai turi minčių rimčiau pasinaudoti Šalčininkėlių sporto baze, juolab, kad šiuo klausimu jų šeimininkai yra geranoriški. Lietuvos čempionės vilnietės, vadovaujamos trenerės Astos Jansonienės, šioje sporto bazėje rengiasi žaisti Lietuvos čempionato rungtynes. Vilniuje šalies čempionės niekam nereikalingos, jos vargsta jau daugelį metų. Negauna salių, neturi kur treniruotis, o Šalčininkėliai – nuostabi vieta. Tai, kad vilniečiai sporto bazės ieško kitur, o ne Vilniuje, sostinės sporto valdžiai garbės neturėtų daryti“, - sakė J. Lapeika.