Sporto medikas: "Skrydžio metu auga pėdos"

 

 

Pasak gydytojo, skrendant dideliame aukštyje atsiranda radiacinis fonas. Žmogaus kūnui tenka apšvita, lygi 1-2 plaučių rentgenogramoms, todėl kelionės pabaigoje daugelis jaučia didesnį nei įprasta nuovargį. 

 

Jei su radiacija nepakovosi, tai tinstančių kojų tikrai galima išvengti. Dėl mažo judrumo lėktuve patartina apsimauti kompresines kojines ir turėti patogią avalynę ar netgi šlepetes.

 

„Po 14 valandų transatlantinio skrydžio iš lėktuvo išlipsite su „paaugusia“ pėda (gali padidėti 1 ar net 1,5  dydžio), dėl kraujotakos sutrikimų padidėja pėdos apimtis ir įsisprausti į savo avalynę gali tapti rimtu iššūkiu. Tad nebijokite sau suteikti šiek tiek komforto, pasivaikščioti, pasimankštinti. Tokiose situacijose labai padeda kompresinės kojinės, – pasakoja D. Barkauskas. – Taip pat nereikėtų pamiršti, kad lėktuve – uždara kondicionavimo sistema. Visuomet yra kosėjančių ir čiaudinčių žmonių, tad nesunku užsikrėsti kokiu nors virusu. Veikiant kondicionavimo sistemai oras išsausėja ir atvėsta, todėl kartais rekomenduotina miegant užsidengti galvą apklotu. Kitu atveju turintys jautresnius viršutinius kvėpavimo takus gali pabusti peršalę“,- pasakoja sporto gydytojas.

 

 

Patarimų D. Barkauskas turi ir kertantiems kelias laiko juostas. Šios taip pat turi įtakos bendrai savijautai, kūno fiziniam stoviui.

 

„Tarp Vilniaus ir Buenos Airių yra 6 valandų skirtumas, adaptacijai reikėtų taikyti formulę „viena valanda – viena diena“. Perskridus per šešias laiko juostas, kūnas normaliai ims funkcionuoti tik po šešių dienų. Tačiau keisis ne tik laiko juosta, bet ir metų laikas. Iš rudens Lietuvoje pateksime į pavasarį Argentinoje. Jei atletai turi alergijų, dėl žydinčių augalų jos gali paūmėti. Reikia būti pasiruošus ir nenusakomiems orams, buvo metų, kuomet tokiu metu Argentinoje ištisai dvi savaites lijo,“, – toliau jaunimo olimpinių žaidynių vietos ypatumus aiškina D. Barkauskas.

 

Galiausiai gydytojas įspėjo delegaciją apie galimus miego sutrikimus, kurių atsiradimą gali inicijuoti ir priešstartinis jaudulys. 

 

„Tai itin svarbu sportininkams, kuriems aktualus starto reakcijos greitis“, – teigia jis ir primena, kad tokiuose renginiuose dėl organizmo sutrikimų pirmą savaitę paprastai laukia „lengvas košmaras“ ir reikia būti tam pasiruošus.

 

 

Iš viso Argentinoje varžysis 200 valstybių atletai, kurių amžius nuo 15 iki 18 metų. 32 sporto šakų atstovai kovos 36 rungtyse, žaidynėse bus išdalintas 241 medalių komplektas. Pirmą kartą olimpiniame renginyje dalyvaus po lygiai vaikinų (1999) ir merginų (1999).

 

Kaip ir įprastos olimpinės žaidynės, jaunimo olimpinės žaidynės vyksta kas ketverius metus. Spalio 6-18 dienomis vyksiantis renginys bus jau trečias. Pirmos dvejos vyko Singapūre ir Nandzinge, jose Lietuva iškovojo 13 medalių.