Dirba rankomis, kojomis ir galva

Po pertvarkos Lietuvos olimpiniame sporto centre treneriai, medikai ir kitas personalas perėjo dirbti į federacijas. Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su vienu didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse sporto ir sveikatingumo centrų „VS-Fitness“, tapusių oficialiu federacijos partneriu. 
 

Šiame centre dirba ir du puikūs kineziterapijos specialistai Mantas Lesnickas bei Tomas Bendaravičius, kurie nemažai prisidėjo prie disko metiko Andriaus Gudžiaus pergalių per pasaulio ir Europos čempionatus. 

„Nepavydžiu kineziterapeutams, kuriems esu siaubas baubas. Darbas su manimi reikalauja ypatingų pastangų, nes reikia paruošti didelę raumenų masę, kad galėčiau atsigauti prieš kitą treniruotę. Vien paspaudyti raumenų neužtenka. Kineziterapeutai su manimi prakaituoja tikrai ne ką mažiau nei aš per treniruotes. Šių specialistų darbas nėra matomas, bet lemia mažiausiai 30–35 proc. mano pasiekto rezultato“, – sako disko metikas. 

Praėjusiais metais A.Gudžių, tapusį pasaulio čempionu, prižiūrėjo M.Lesnickas, o nuo šių metų – T.Bendaravičius, kurio bendras darbas su Andriumi buvo apvainikuotas pergale Europos čempionate. 

24-erių T.Bendaravičių būtų galima pavadinti laimės kūdikiu. Jis tik pernai baigė Lietuvos sporto universiteto Sporto biomedicinos fakultetą ir įgijo kineziterapijos bakalauro diplomą, o šiemet jau dirba su pasaulio ir Europos čempionu A.Gudžiumi. Su juo būna kiekvienoje treniruotėje ir visose varžybose Lietuvoje bei užsienyje. 

Sportininko treneris, ketverių olimpinių žaidynių dalyvis Vaclovas Kidykas jaunąjį kineziterapeutą apibūdina taip: „Jis kultūringas, paslaugus. Apie Tomo profesinius gebėjimus nieko negaliu pasakyti, nes nuo jo rankų kenčia Andrius. Jis kartais šypsodamasis pasako, kad norint iškentėti procedūras reikia susileisti nuskausminamųjų. Andriaus teigimu, Tomas padarė didžiulę pažangą, palyginti su pirmaisiais mėnesiais, kai neturėjo šio specifinio darbo patirties.“ 

LLAF viceprezidentė ir generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva viliasi, kad pavyks užsiauginti gerą kineziterapeutą. „Tomas dar jaunas, tik pradeda kaupti patirtį. Ankstesniais metais kineziterapeutai dirbdavo su visais mūsų lengvaatlečiais, asmeninių neturėjome. Šiemet Tomas dirba tik su Andriumi, bet ateityje norėtume, kad taip nebūtų, kai vienas kineziterapeutas dirba tik su vienu sportininku. Federacija neturi tiek lėšų, kad kiekvienas lengvaatletis turėtų po asmeninį kineziterapeutą. Prioritetas, žinoma, yra A.Gudžius“, – sako N.Medvedeva. 

Anksčiau su Lietuvos lengvaatlečiais, tarp jų ir su Andriumi, dirbo M.Lesnickas, bet pasaulio čempionui kineziterapijos specialistas buvo reikalingas kiekvieną dieną – ir per treniruotes, ir per varžybas. 

„Kadangi Mantas prižiūrėjo apie 30 sportininkų, jis negalėjo visą laiką dirbti tik su vienu Andriumi. Sportininkas paprašė Manto, kad šis jam padėtų susirasti kineziterapeutą. Kadangi dirbu „VS-Fitness“ sporto ir sveikatingumo centre, su kuriuo bendradarbiavimo sutartį pasirašė LLAF, taip kovo mėnesį aš atsidūriau A.Gudžiaus komandoje“, – paaiškina T.Bendaravičius.

Gimiau ir augau Marijampolėje, baigiau Marijonų gimnaziją. Dar eidamas į darželį išmokau plaukti ir nuo pirmos klasės sporto mokykloje lankiau plaukimo grupę. Plaukiau nugara, įvykdžiau kandidato į Lietuvos plaukimo meistrus normatyvą. Per Lietuvos čempionatus savo amžiaus grupėse užimdavau vietas dešimtukuose. Ilgai nebuvau apsisprendęs, ką po mokyklos studijuoti. Kineziterapeutu sugalvojau tapti paskutinę minutę, nors visą laiką norėjau ne sėdimo, o aktyvaus darbo, susijusio su sportu ir medicina. 
 

Mokykloje nelabai įsivaizdavau, koks tai mokslas ta kineziterapija ir ką veikia šie specialistai. Siekiant būti geru specialistu, reikia pačiupinėti daug žmonių, kad pajaustum visas struktūras. 

Man, buvusiam plaukikui, lengvoji atletika suteikė naujų iššūkių. Buvo įdomu stebėti, kaip lengvaatlečiai treniruojasi, dėlioja savo planus, dalyvauja įvairaus rango varžybose. 

Dalyvauju kiekvienoje Andriaus treniruotėje rytais ir vakarais. Džiaugiuosi galėdamas dirbti su tokio didelio meistriškumo atletu. Šiuo metu dirbu tik su vienu Andriumi, bet per treniruočių stovyklas tenka pačiupinėti ir kitų sportininkų. 
 

Nuo didelių darbų, krūvių pavargsta sportininkų raumenys, jie spazmuojasi. Pagrindinė mano užduotis – padėti Andriui atsigauti, kad jis galėtų pasirengti kitai treniruotei. Sportininką masažuoju, atlieku įvairius tempimo pratimus. Pasaulio ir Europos čempionas turi sukaupęs didelę patirtį, žino, kaip jam geriau, todėl susigalvojame įvairiausių technikų, kartais ir labai įdomių, kurios iš šono žiūrint gal ir keistai atrodo, tačiau sportininkui geriausiai tinka. Fiziškai su tokiu atletu sunkoka dirbti, bet įdomu. Dirbu ir rankomis, ir kojomis, ir alkūnėmis, ir galva (šypsosi). 

Dažniausiai taip. Tačiau daug kas priklauso nuo pasirengimo laikotarpio. Jeigu būna jėgos treniruotės, masažą tenka daryti dažniau. Kai Andrius pradeda rengtis varžyboms ir stengiasi įgyti gerą sportinę formą, masažas būna silpnesnis. 
 

Daugiausia pastangų reikalauja tas laikotarpis, kai Andrius ugdo jėgą. Tada būna sunkiausi kūno masažai, nes raumenys būna labiausiai pavargę ir atsiranda daugiausiai skausmingų taškų. Su Andriaus kūnu tenka dirbti labai įvairiai, tarkime, po vakarinės treniruotės nuo dviejų iki trijų valandų.  

Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad pats didžiausias mano, kaip kineziterapeuto, tobulėjimas – praktinis darbas ir, žinoma, nuolatinis dalyvavimas įvairiose mokslinėse konferencijose bei seminaruose. 
 

Nuolat atsiranda naujų metodikų, technikų, kai kas pasensta, atsiranda naujovių. Kineziterapija – sparčiai besikeičianti medicinos sritis. Reikia dirbti ir viskuo domėtis. Esu dar jaunas kineziterapijos specialistas, konferencijose ir seminaruose kol kas dalyvauju tik Lietuvoje, bet ateityje tikiuosi išplaukti ir į platesnius vandenis. 

Yra žmogiškasis veiksnys, kad kažkiek kaltės irgi tenka prisiimti. Bet mane padrąsina Andriaus žodžiai, kad šiandien yra taip, bet pasirengimas buvo geras, viskas gerai. Džiaugiuosi Andriaus pergalėmis, o pralaimėjimus išgyvename kartu. Andrius ypač tolerantiškas, geras ir teisingas žmogus. 
 

Dar ne taip seniai jis buvo patyręs du stresinius kojos lūžus, kurie privertė skirti didesnį dėmesį atsigavimui po krūvių. Dabar jau viskas gerai, tačiau baigiantis sezonui sportininko organizmas jau jaučia nuovargį, prašo poilsio.  

Su pasaulio ir Europos čempionu norėčiau dirbti ir ateityje, tai man didelė garbė, atsakomybė ir praktika. Tik Andriaus dėka mačiau įspūdingą šiemetinį Europos lengvosios atletikos čempionatą, Deimantinės lygos varžybas, kurios man suteikė daug emocijų. Nebuvau matęs, kad varžybos sutrauktų tiek daug pilnų stadionų.
 

Negali būti susikoncentravęs tik į ką nors viena, tarkime, kaulų ar raumenų darbą, tai būtų neprotinga. Reikia žinoti viską, juolab kad sportininkui vieną dieną gali skaudėti čiurną, kitą petį, o trečią – nugarą. Žmogus yra vientisas ir mums reikia žinoti visas struktūras.  
 

Studijuodamas dar treniravausi, porą metų dalyvavau SELL žaidynėse. Tačiau rungtyniauti plaukimo takelyje didelio entuziazmo jau nebuvo. Džiaugiausi, kad studijavau kineziterapiją, kuri man tiko ir patiko. Nereikėjo ypatingai stengtis perprasti šios specialybės žinių, viskas rutuliojosi tarsi savaime. Ypač buvo įdomios paskaitos universitete, lankiau įvairius seminarus. Nesakau, kad kineziterapijos mokslas yra lengvas, jis reikalauja daug žinių. 
 

Dar studijuodamas pradėjau dirbti. Buvau gelbėtojas baseine, po to dirbau „Girstučio“ sporto klube. Kai Kaune duris atvėrė naujas sporto ir sveikatingumo centras „VS-Fitness“, čia pradėjau dirbti kineziterapeutu: iš pradžių baseine su vaikais, po to – su suaugusiais. Matydamas kitus sportuojančius irgi stengiuosi neužsisėdėti, laisvalaikiu pasimankštinti. Tik štai plaukiojau jau seniai (šypsosi). 
 

A.Gudžius ir T.Bendaravičius 

Alfredo Pliadžio nuotr.

Tomas Bendaravičius