Meras žino sporto pergalių kainą

Kauno r. meras Valerijus Makūnas – vienas sportiškiausių Lietuvos merų. Jaunystėje jis irklavo baidarę, laimėjo Lietuvos jaunimo čempionato medalių, pateko į šalies nacionalinę rinktinę. 

Todėl nebuvo abejonių, kur, baigus vidurinę mokyklą, studijuoti. 1977-aisiais V.Makūnas baigė Kūno kultūros institutą, 1977-1979 m. dirbo mokytoju Noreikiškių vidurinėje mokykloje,

2000-2006-aisiais buvo Kauno r. savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas, 2006-2007 m. jis – Kauno r. savivaldybės administracijos direktorius, o nuo 2007 m. iki šiol - Kauno r. meras. 

Ir dabar rajono vadovas nenutolo nuo sporto. Laisvalaikiu mina dviračio pedalus, mėgsta pasivaikščioti, didelę dėmesį skiria rajono  sportiniam sąjūdžiui. 

Per Tokijo olimpiečio lengvaatlečio Kęstučio Orento ir paties mero taurės bėgimo varžybas Kulautuvos parke V. Makūnas apdovanojo geriausius jaunuosius bėgikus.  

Kokį įspūdį paliko jaunųjų bėgikų šventė Kulautuvoje?, - paklausiau V. Makūno. 

Gera matyti, kad Lietuvoje vis daugiau vaikų ir suaugusiųjų skiria dėmesį savo sveikatai stiprinti.
 

Įvairūs bėgimo, šiaurietiškojo vaikščiojimo maršrutai, kitos šventės, kurios organizuojamos įvairiuose lygmenyse, sulaukia vis gausesnio dalyvio skaičiaus. 

Jaunųjų bėgikų šventė Kulautuvoje liudija, kad bėgimas rajone yra labai populiarus. Šioms varžyboms buvo galima registruoti ir daugiau nei 460 norinčiųjų. Šis skaičius rodo, jog ugdymo įstaigose, įvairiuose klubuose, bendruomenėse bėgimas, kaip ir kitos sporto šakos, populiarėja. 

Buvo ypač smagu matyti tiek daug vaikų, mokytojų, darželių auklėtojų. Todėl visada norisi tokius masinius renginius paremti. 

Šios taurės varžybos – gražus masiškumo, glaudaus bendravimo, sporto šakos populiarinimo pavyzdys. 

Tai iš tikro ne žodžiai, bet konkretūs darbai, veiksmai nukreipti būtent į vaikų užimtumą, masiškumą ir sveiką gyvenseną. 

Dauguma apie tai kalba, o mes parodome realius rajono savivaldybės ir Lengvosios atletikos asociacijos darbus. 

Noriu nuoširdžiai pasidžiaugti gražiu mūsų bendradarbiavimu su Lengvosios atletikos asociacija. Mes nebuvome tokie aktyvūs, bet asociacija mus susirado. Jeigu ši asociacija mus ir toliau matys savo partneriais, rajono savivaldybė ir ateityje tikrai bus kartu su ja, ieškant varžybų vietos, vaikų, kurie galėtų dalyvauti šiame masiniame renginyje. Sakiau ir sakysiu, kad viena didžiausių vertybių yra bendravimas.  

Be abejo. Mes visada mėgome, mėgstame, ir mėgsime visas sporto šakas. 
 

Kitados pasėta rankinio sėkla, puoselėta Vytauto Griškevičiaus, išleido puikius daigus ir šiandien mums leidžia būti vienais stipriausių Lietuvoje, turėti gerą moterų klubą, visų lygių komandų grandinę. 

Rajone matome ypač progresuojantį futbolą ir tuo džiaugiamės. Per pastaruosius metus įrengėme 26 aikšteles, tarp jų ir kelis stadionus.

Kulautuvoje atidarėme vandenlenčių parką, turime puikius dviračių takus. Tokie stadionai kaip Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijoje, Vilkijoje, Domeikavoje, Čekiškėje, Ežerėlyje, planuojamas pilnų futbolo matmenų aikštynas Garliavoje, Neveronyse, Linksmakalnyje rodo, jog einame teisinga linkme, vaikai ir bendruomenės galės sportuoti. 

Nenuskriaustos visos sporto šakos, kurios kultivuojamos mūsų rajone, jos yra mėgiamos, gerbiamos ir pastebimos. 

Vilkijos seniūnijoje, Padauguvos kaime treneris Vaclovas Kidykas atrado aukso grynuolį, pasaulio ir Europos čempioną disko metiką Andrių Gudžių. 

Irklavimo treneriai  Edita ir Antanas Lavickai surado brolius Domantą ir Dovydą Stankūnus. 

Mūsų rajone sportinį kelią pradėjo ir pasaulio čempionai irkluotojai Ieva ir Aurimas Adomavičiai bei Dovydas Nemeravičius. 

Lengviausia, žinoma, būtų dirbti mieste. Ten vaikų daugiau, jie taip neišsibarstę, kaip rajone. Tačiau provincijoje, kaimo mokyklose, gimnazijose yra be galo daug talentingų vaikų, kurie vėliau tampa žvaigždutėmis ar didelėmis žvaigždėmis. 

Puikus pavyzdys - mūsų irkluotojai, dziudo, imtynių atstovai, lengvaatlečiai. 

Komandą subūrėme tikrai gerą, darbingą ir, sakyčiau, sportišką. Mūsų savivaldybė yra viena jauniausių Lietuvoje. 
 

Su vicemeru Pauliumi Visocku abu esame kilę iš Zapyškio. Jis taip pat baigė Lietuvos sporto universiteto bakalauro ir magistro studijas, dirbo kūno kultūros mokytoju Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijoje. 

Jo iniciatyva rajone atgaivintas svarsčių kilnojimas, vicemeras ir dabar ugdo jaunuosius svarmenų kilnotojus ir, kryptingai dirbant, jo vadovaujamas jaunimas pasiekia puikių rezultatų Europoje.  

Tokie žmonės traukia prie savęs, rodo gražų pavyzdį, kaip sportuoti ir surasti talentingus vaikus, bei savo patirtį perteikti kitiems.

Mokydamasis Zapyškio pagrindinėje ir Kačerginės vidurinėje mokyklose, irgi sportavau: bėgiojau krosus, bandžiau minti dviračio pedalus, tačiau save atradau baidarių irklavime. 

Irklavau dvivietę baidarę su savo broliu, gerai jausdavome vienas kitą.  Ne kartą tapome Lietuvos jaunių ir jaunimo čempionais, dalyvaudavome sąjunginėse varžybose, patekome į Lietuvos nacionalinę rinktinę. 

Mano pirmoji trenerė buvo Nijolė Danilinienė, kuri vėliau išvažiavo dirbti į Plungę. Baidarininkė buvo ir mano žmona Aurelija, kurią treniravo Zbignevas Survutas. Per irklavimą abu ir susipažinome. 
 

Mano sportavimo laikais Lietuvos baidarininkai ir kanojininkai buvo ypač stiprūs: Natalija Kalašnikova, Vitalijus Trukšinas, Romualdas Rainys, Petras Grigonis, Romas Vienažindis. 

Tai buvo tikras mažųjų valčių irklavimo žvaigždynas, kuris visus traukė lyg magnetas pasirinkti šią sporto šaką. Su dideles nostalgija prisimenu savo sportavimo metus, kai treniruodavomės ir rungtyniaudavome Trakuose, Birštone, Dubosaruose (Moldavija).Tai nepamirštami laikai.