Gyvenimą pakeitė skelbimas bendrabutyje

Moteris prie biliardo stalo iki šiol nėra itin įprastas vaizas. O beveik pusšimtis moterų? Tikriausiai ne vienas pasitrintų akis, tai išvydęs. Bet tai nebuvo miražas – gegužę Kaune vykusiame M8 amerikietiškojo biliardo, geriau žinomo kaip pulas, turnyre varžėsi 43 dalyvės.

Tokį skaičių dalyvių sutraukė Lietuvos moterų biliardo lygos (LMBL) surengtos varžybos.
 

Viena LMBL valdybos narių yra 31 metų Simona Milišauskaitė, šiuo metu pirmaujanti Lietuvos moterų biliardo reitinge.
 

“Prieš devynerius metus Vilniaus universiteto bendrabutyje pamačiau skelbimą, kad sostinėje yra biliardo mokykla ir nuėjau. Patiko: sutikau daug malonių ir linksmų žmonių, išmokau laikyti lazdą ir įklimpau iki dabar”, - prisiminė šiuo metu šalies moterų biliardo reitinge pirmaujanti vilnietė.
 

Vilniaus universiteto komunikacijos ir informacijos magistrei biliardas – laisvalaikio pomėgis. Iš gimtųjų Biržų į sostinę persikėlusi S.Milišauskaitė ne vienerius metus dirbo finansų srityje, o pastaruoju metu ėmėsi ir žurnalistikos.
 

Simona, kas yra ir ką veikia LMBL?
LMBL yra sporto organizacija, vienijanti pulą žaidžiančias merginas. Lyga - Lietuvos pulo federacijos narė. LMBL įkūrė pulą žaidžiančios merginos,
siekdamos sportą pritraukti daugiau bendraminčių.
 

LMBL merginos dalyvauja visuose Lietuvos reitingo turnyruose, taip pat rengia savo varžybas – kitąmet gegužę jau trečią kartą vyksiantį turnyrą M8.

Šiemet į M8 varžybas susirinko 43 dalyvės – tai buvo gausiausios dalyvaujančių merginų skaičiumi varžybos per visą Lietuvos pulo istoriją. O kitais metais tikimės šturmuoti šį rekordą.
 

LMBL taip pat rengia savaitinius pulo turnyrus merginoms Vilniuje ir Kaune. Kartu su įvairiais biliardo klubais organizuojame pamokėles pradedančiosioms žaidėjoms, padedame joms susirasti klubus treniruotėms.
 
Apskritai, Lietuvoje pulo žaidėjų yra nemažai, į šalies čempionatus susirenka iki 100 žmonių, iš jų apie 20 merginų.

Biliardo žaidėjų sezonas prasideda rudenį ir baigiasi pavasarį. Paprastai per sezoną būna trys Lietuvos čempionatai ir dar apie šešis reitingo turnyrus. Daugiausia jų vyksta Kaune ir Vilniuje, po vieną per sezoną – ir Klaipėdoje bei Šiauliuose.
 

Lietuvoje žaidžiami trys pulo žaidimai: "devyniukė", "aštuoniukė" ir 14 plius 1. Praėjusį sezoną vyko ir dešimties kamuolių varžybos. Ši pulo rūšis labai panaši į "devyniukę", tik mušama su užsakymais. Toks žaidimas gana populiarus pasaulyje, o ar prigis Lietuvoje, pamatysime kitais metais.
 

Ar vyrų ir moterų žaidimo lygis labai skiriasi, kad įkūrėte savo lygą?
Kaip ir daugumoje sporto šakų, biliarde vyrai ir moterys rungtyniauja atskirose grupėse. Bet prieš porą metų merginos į turnyrus rinkdavosi vangiai ir ilgainiui moterų grupė iš viso buvo panaikinta. Tad norinčios žaisti galėjo dalyvauti varžybose kartu su vyrais.

Senbuvėms, tokioms kaip aš, žaidimas su vyrais nekėlė problemų, bet naujokėms tai buvo didelis iššūkis, todėl dalyvių merginų dar sumažėjo. Pamenu reitingo turnyrą Vilniuje, kuriame buvau vienintelė mergina.
 

Nenorėjome, kad tai tęstųsi ir nusprendėme susiburti į savo organizaciją, atstovauti bei palaikyti žaidžiančias merginas, pritraukti naujų bendraminčių. Taip atsirado LMBL.

Ar Lietuvos biliardininkės tarpusavyje bendrauja artimai, rengia bendras šventes, bendrauja šeimomis, ar visgi esate varžovės?
Draugaujame daugiausia biliardinėje, todėl dauguma kartu rengiamų švenčių susijusios su biliardu. Šio sporto privalumas ir yra tas, kad žmonės čia ateina atsipalaiduoti, smagiai pabendrauti ir pamiršti darbus ir kitus kasdienius rūpesčius.
 

Mielai susitinku su merginomis rimtuose turnyruose, tačiau dalyvauju ir kituose renginiuose, kuriuose ne tiek svarbu laimėti, einu tam, kad smagiai praleisčiau laiką. Sausio mėnesį  Vilniuje švęsime LMBL vienerių metų gimtadienį, tai bus labiau šventė, nei turnyras. Tikimės pritraukti naujų žaidėjų ir artimiau supažindinti su LMBL.

Kokios artimiausios varžybos Jūsų laukia?
Šį savaitgalį bus paskutinis metų renginys – Lietuvos komandinis pulo čempionatas. Kiekvienam klubui gali atstovauti po dvi komandas. Vienoje ekipoje bus 4 žaidėjai, nesvarbu vyrai ar moterys.
 

Du žaidėjai žais "devyniukę", po vieną - "aštuoniukę" ir 14+1.

Tai rimtas išbandymas - į tokias varžybas susirenka geriausi Lietuvos žaidėjai. Aš atstovausiu LMBL pirmąjai komandai kartu su kitomis trimis geriausiomis pagal dabartinį pulo reitingą merginomis ir žaisiu "aštuoniukę".
 

Ar sunkiau žaisti komandoje, kai esi atsakinga ne tik už save, bet ir už bendrus rezultatus?
Žinoma. Kai pats pridarai klaidų ir pralaimi – pats ir liūdi, o čia dar reikia galvoti apie bendrą komandos rezultatą.

Kokie geriausi Jūsų pasiekimai vietinėse ir tarptautinėse varžybose?
Tarptautinėse varžybose praktiškai nedalyvauju. Ši tema opi daugeliui žaidėjų, nes trūksta pinigų.
 

Šiemet, kai buvau JAV, Atlantoje vyko didelis biliardo renginys, tiesiog įdomumo dėlei užsirašiau į mėgėjų turnyrą. Dalyvių labai daug – keli šimtai, stalai mažesni, rezultatų skaičiavimo sistema visai kitokia.

Po šių varžybų galiu pasakyti tik tiek, kad mums trūksta tarptautinės patirties, o mėgėjų lygis JAV yra geras, tačiau stebuklų nėra. Manau, kad jei dažniau dalyvautume tokiose varžybose, galėtume pretenduoti ir į prizines vietas.

Lietuvoje man sekasi neblogai, kol kas pirmauju reitinge. Reitingo turnyruose beveik visada prasibraunu iki  geriausiųjų ketverto. Didžiausias pasiekimas buvo šių metų pavasarį – laimėjau tris iš eilės reitingo turnyrus, negalėjau net pati patikėti tokia sėkme.
 

Ar Lietuvos biliardo žaidėjos toli nuo pasaulinio elito? Ir ko reikia, norint patekti į tą elitą?
Manau, kad toli, tiek geografine prasme, tiek žaidimo. Jei kalbame apie pulo elitą, tai jis žaidžia JAV. Ten yra moterų profesionalių lyga, kur žaidžia visos žvaigždės, pradedant seserimis Fisher ir baigiant Jasmin Oushan.

Norint vien patekti į šią lygą reikia laimėti krūvą regioninių turnyrų, turėti gerus rėmėjus, gyventi JAV, iš Lietuvos juk neprivažinėsi.
 

Žinoma, galima pradėti nuo Europos, galbūt kitais metais bus atnaujinta narystė Europos biliardo federacijoje, tuomet ir Lietuvos geriausi žaidėjai turės galimybę dalyvauti tarptautinėse varžybose.



Kiek kartų per savaitę žaidžiate ir kas dažniausiai yra Jūsų partneriai prie stalo – vyrai ar moterys?
Įvairiai, kartais kasdien, kartais nepaimu lazdos visą savaitę. Jei noriu pažaisti, dažniausiai einu į savaitinius pulo turnyrus, juose vyrai ir moterys žaidžia bendrai. Tokių turnyrų galima rasti Vilniuje beveik kiekvieną dieną vis kitame klube. Taip lengviausia, nes nereikia ieškoti konkretaus partnerio, ir kaskart gauni pažaisti vis su kitais žmonėmis.
 

Tiesa, pulo taisyklės turnyruose ir baruose šiek tiek skiriasi. Dažnai matau, kaip žaisdami aštuoniukę, žaidėjai muša juodą kamuolį į priešingą kišenę, nei įmušė paskutinį savo kamuoliuką. Turnyrinėje aštuoniukėje tokios taisyklės nėra – tiesiog užsakai bet kurią kišenę ir turi į ją pataikyti.

Kai žaidžiate viešose vietose – baruose, klubuose, ar aplinkiniai stebisi, kad rungtyniauja moterys?
Nemanau, kad stebisi. Klubuose dabar yra nemažai biliardą, ypač pulą žaidžiančių moterų.
 

Nesisiūlė koks vyras pamokyti, pamatęs, kad einate žaisti?
Yra toks tipas žmonių, kurie nori duoti krūvą  patarimų vien dėl to, kad prie pulo stalo – mergina. Nors kartais galima tokiu būdu prisirinkti gerų pastebėjimų, kurių nematai pats.

Ar kas nors Jums siūlė žaisti iš pinigų?
Iš pinigų galima žaisti viską, o biliardą - ypač. Manau, kad žaidimas iš pinigų iš esmės keičia požiūrį į biliardą ir netgi žaidimo stilių. Aš žiūriu į biliardą kaip į sportą, iš pinigų nežaidžiu, todėl niekas ir nesiūlo.
 

Kiek biliardo lazdų iš viso turite, ar dažnai jas reikia keisti?
Dabar turiu vieną – nes viena liko JAV, kitą iškeičiau į teniso raketę. Lazdos užtenka ilgam, jei ją tinkamai prižiūri ir saugai. Geros lazdos būna medinės, todėl jos jautrios temperatūrų pokyčiams: paliksi automobilio bagažinėje žiemą ir turėsi medinį pagalį su ornamentais, bet jau ne pulo lazdą.

Dažniausiai žaidėjai turi dvi lazdas – vieną skirtą žaidimui, o kitą piramidės išmušimui, kuri yra kartu ir "džiampas" (angl. jump - šokti), skirtas šokdinti kamuoliuką.
 

Vidutinę kainą sunku pasakyti – pigiausią lazdą, su kuria jau galima žaisti, galima nusipirkti už 200 litų. Žinoma, galima nusipirkti ir už 2000 JAV dolerių. Čia kaip kam labiau patinka.

Kur dažniausiai žaidžiate? 
Vilniuje yra keli klubai, kurie man patinka, pažįstu jų šeimininkus, taip pat dažnai ten sutinku pažįstamų žmonių. Treniruojuosi dažniausiai namie - turiu savo stalą.

Kokie pagrindiniai reikalavimai norint įsigyti vidutinės kainos stalą?
Stalui turi būti pakankamai vietos, kitaip jūsų žaidimo kokybė labai nukentės ir stalas nebeteiks malonumo. Geriau rinktis mažesnį, jei nėra pakankamai vietos iš kraštų.

Jei yra galimybė, geriausia rinktis stalą su akmens plokšte. Taip pat svarbu, kad stalą surinktų ir pastatytų profesionalai,  jei jis bus nelygus ar turės kitų trūkumų – žaisti bus nemalonu.
 

Ar biliardo žaidėjus galima atskirti iš kreiduotų rūbų, ar dažnai tenka juos valyti?
Aš esu tikra "terlionė" – jei žaidžiu marškiniais ilgomis rankovėmis, rankogaliai būna mėlyni nuo kreidos, net smakrą sugebu nusidažyti mėlynai. Bet kreida lengvai išsiplauna, tad problemų nėra.

Kaip vyras žiūri į tokį jūsų užsiėmimą? O gal pats žaidžia biliardą?
Jis palaiko ir džiaugiasi, kai pasiekiu gerų rezultatų. Jei ateina pažiūrėti kaip žaidžiu, atstoja man ir trenerį: užsirašo klaidas, kurias padariau, kur gerai sužaidžiau, po to namie analizuojame. Jis gerai supranta žaidimą, bet žaisti nesiveržia. Jo sportas – akmenslydis, biliarde jis su manimi nekonkuruoja.
 

Dar viena jūsų veikla – žurnalistika. Rašote į žurnalą “Tenisas”. Ar negalvojate kada išleisti žurnalo “Biliardas”?
Labai gera idėja ir tikrai būtų įdomu, tačiau Lietuva labai maža ir abejoju, ar toks žurnalas susirastų pakankamą kiekį skaitytojų. Kol kas žinias apie pulą skleidžiame per LMBL puslapį internete ir kitus su biliardu susijusius tinklapius. Smagu, kai kiti interneto portalai ar dienraščiai paskelbia pulo naujienas. Žurnalas – galbūt ateityje.
 

Kaip atsiradote žurnalistikoje?
Mano išsilavinimas komunikacija ir informacija, tačiau visą laiką dirbau finansų srityje. Septynerius metus skaičiau tik „Verslo žinias“ ir finansinę literatūrą. Tad vieną dieną palikau banką ir ėmiau ieškoti, ką galėčiau daryti be finansų.

Žurnalistika nėra taip toli nuo informacijos ir komunikacijos mokslo, o rašyti man visuomet patiko, jaučiau, kad galiu tą daryti. Tada atsirado „Tenisas“, o aš pasitaikiau tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.
 

Ar įmanoma būtų Lietuvoje pragyventi vien iš biliardo?
Nežinau, bet manau sunku būtų. Tik geriausi iš geriausiųjų galbūt galėtų. Trūksta rėmėjų, iš startinio įnašo surenkami prizų fondai maži.

Galima bandyti užsidirbti žaidžiant iš pinigų, bet jei visada laimėsi, niekas su tavim nebežais. Galima treniruoti, bet už treniruotes atlygis taip pat nedidelis.
 

Gal be biliardo ir žurnalistikos lieka laiko dar kokiems pomėgiams?
Dabar daug skaitau – viską: nuo istorinių knygų, mokslinių žurnalų iki meilės romanų. Viską, kas nesusiję su finansais – noriu atsigriebti už pastaruosius metus.