Į kovą – be žvalgybos

Varžybų istorija nenutrūko net sunkiausiais Lietuvai blokados laikais, kai katastrofiškai stigo kuro. 

 

„Kauno rudens“ ralyje be įvairių laikų greičiausiųjų Lietuvos meistrų yra važiavę garsūs Lenkijos, Rusijos, Vengrijos, Vokietijos, Čekijos, Rumunijos, Estijos ir  Latvijos lenktynininkai. Jam pirmajam iš visų šalies automobilių ralių 1981 metais suteiktas tarptautinio ralio statusas.

 

Prie renginio ištakų buvo ir žymų puslapį į jo istoriją įrašė Kauno automobilininkų klubas, vadovaujamas praeityje garsaus lenktynininko ir sporto organizatoriaus Vidmanto Čiutelės. Būtent V. Čiutelės su bendraminčiais iniciatyva surengta trisdešimt „Kauno rudens“ ralių. 

 

Ralyje puoselėjama tradicija, kai jo organizatoriai ir jame dalyvaujantys sportininkai šių lenktynių trasose pagerbia žymių šalies automobilių ralio meistrų, Anapilin išėjusių brolių Arvydo ir Kastyčio Girdauskų atminimą. Įvertindama jų nuopelnus automobilių sportui Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF) po mirties Girdauskams suteikė Lietuvos automobilių sporto meistrų vardus.

 

 

Visų įskaitų „Kauno rudens“ ralio dalyviai lenktynėse pagerbs ne tik brolių Girdauskų, bet ir buvusių kitų bendražygių, su kuriais jie dar varžėsi šiose trasose prieš penkis ar kiek daugiau metų, atminimą.   

 

„Praktika rodo, kad atminimo taures, dėl kurių varžomasi atskiruose greičio ar specialiuose ruožuose, šio ralio dalyviai itin vertina ir negaili jėgų kovodami dėl jų“, - sako vienas iš ralio rengėjų, Tarptautinės automobilių sporto veteranų asociacijos valdybos narys direktorius bei šių varžybų trasos ir saugumo viršininkas Romualdas Mažuolis. 

 

Šįsyk „Kauno rudens“ ralio atskirų rungčių laimėtojai bus apdovanoti buvusių bendražygių bei automobilių sporto organizatorių Romualdo Barkausko, V.Čiutelės, Leontijaus Potapčiko, Rimo Baltrušio-Baltrušaičio, Sigito Alesiaus, Evaldo Čerškaus, pirmojo „Kauno rudens“ ralio laimėtojo Romo Jakučionio, Petro Krivoščenkos ir Daliaus Juozelskio atminimo taurėmis. 

 

„Daugelį metų „Kauno rudens“ raliai bemaž sutampa su paskutiniuoju automobilių ralio sezono akordu, - primena varžybų organizacinio komiteto narys, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. – Šįkart kartu finišuoja šalies mini ralio čempionatas, tačiau drįstu prognozuoti, jog žiūrovus domins ne tik pabaigtuvių intriga, kuri paprastai jau pati savaime būna aštri ir sunkiai nuspėjama.“ 

 

 

Susipažinimas su trasomis nenumatytas, tad ralio dalyviai kovas pradės be žvalgybos. 

 

Visiems pasirengimo raliui formalumams skirta pirmoji diena - penktadienis, o šeštadienį vyks tik lenktynės, kurių dalyviams teks įveikti 208 km ilgio trasą, besidriekiančią Kauno miesto ir rajono, Pavilkijo bei Šakių miesto ir rajono keliais.

 

Visų kitų įskaitų dalyviams, nesivaržantiems šalies mini ralio čempionato lenktynėse, tą patį rugsėjo šeštadienį, 22 d., teks nuvažiuoti kiek mažiau nei šimtą kilometrų asfalto ir žvyro dangą turinčiomis trasomis. 

 

Ralio dalyviai varžysis tiek standartiniais gamykliniais, tiek ir jau pernai ypatingo žiūrovų susižavėjimo susilaukusiais istoriniais automobiliais, kurie, žinoma nenuvažiuos nuo asfalto.

 

Laukia ir naujovė – specialioje įskaitoje kviečiami rungtyniauti ir žmonės su negalia. 

 

„Kauno rudens 2018“ ralį organizuoja Lietuvos automobilių klubas kartu su Tarptautine automobilių sporto veteranų asociacija ir Kauno automobilininkų klubu. 

 

Renginio atidarymas vyks rugsėjo 22 d. 9.30 val. prie Lietuvos sporto universiteto (Sporto g. 6, S. Dariaus ir S. Girėno a., Kaunas), o pirmąjį lenktynininkų ekipažą prie starto linijos varžybų organizacinio komiteto pirmininkas, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis pakvies lygiai 10 val. 

 

Ten pat ralis ir finišuos. Čia bus pagerbti jo nugalėtojai ir prizininkai.   

 

„Kauno rudens“ ralio bene labiausia laukia mini ralio pirmenybių dalyviai, kuriems jis ženklins įtemptų batalijų finišą. 

 

Prieš baigiamąjį etapą ne visi sportininkai tokie ramūs, kaip SGC4 įskaitos lyderiai Vytenis Pauliukonis su Audroniu Gulbinu, visų trijų ankstesnių etapų varžybose Šiauliuose, Kaune ir Alytuje šventę tik pergales. Todėl paskutiniojo etapo lenktynės, galima sakyti, - jiems tik laukta ir pelnyta šventė. Juolab, dar ir po puikios pergalės ką tik pasibaigusiame ralyje „Aplink Lietuvą“ Prezidentės taurei laimėti.  

 

Ir kitų įskaitų lyderiai daugmaž aiškūs, nors jų persvara ne tokia įtikinama. Bene daugiausia prakaito dėl geidžiamo titulo teks išlieti pirmaujančiam SGC1 įskaitoje Aurimui Margevičiui, turinčiam 7 taškų persvarą prieš didžiausią savo konkurentą Mindaugą Jankauską, kuriam savo ruožtu ramiai jaustis neleis nuo Mindaugo tik 3 taškais atsiliekantis Nerijus Mikalauskas.   

 

Jei SGC2 lyderis Aidas Valuckas su 58 taškais jaučiasi irgi gana ramiai, tai kova dėl antrosios prizinės vietos tarp Žydrūno Vilčinsko, Šarūno Moliejaus, Giedriaus Juknevičiaus ir Aivaro Kručo bus kaip reta atkakli, nes pirmuosius tris pretendentus į antrosios vietos pakopą skiria vos po 1 vieną tašką, o penktąjį nuo ketvirtojo – 2.

 

Bene visi trys OC įskaitos lyderiai – Jordanas Dirgėla, Jonas Rutkauskas ir Benas Strumskis, o palankiai susiklosčius aplinkybėms ir kol kas ketvirtąją vietą užimantis Julius Mališevičius – dar neprarado galimybių džiaugtis čempionų laurais.