Rankinio ąžuolo atminimą pagerbs aikštėje

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) penktadienį rengia keturių komandų rankinio turnyrą, skirtą atminti 2009-ųjų sausio 13 dieną mirties netikėtai pakirstą Vytautą Sakalį. Docentas buvo viso VGTU sportinio gyvenimo siela, pats jaunystėje išbandė daugybę sporto šakų, bet daugiausia vietos jo gyvenime užėmė rankinis.
 

Saulėtekio g. 28 esančioje salėje penktadienį 10 val. prasidedančio turnyro pusfinalyje žais “Vilnius” ir “Abipa-SM Tauras” bei VGTU ir Molėtų sporto centras.
 

Mačas dėl trečiosios vietos numatytas 12.45 val., o finalas – 14 val.
 

Varžybų dalyviams bus įteiktos taurės, o nugalėtojų ekipai – ir medaliai. Geriausi kiekvienos ekipos žaidėjai gaus asmeninius prizus.
 

Tarp turnyro žiūrovų penktadienį Vilniuje bus ir V.Sakalio našlė Jūratė Sakalienė. Pakviesti ir V.Sakalio vaikai -- jis užaugino dvi dukras, sūnų, turėjo anūkų.

“Jis buvo labai geras žaidėjas.Ypač rankinyje 11 prieš 11. Atletiškas, galingas, gerai bėgo, įspūdingai metė iš toli”, - buvusį komandos ir šiaip draugą prisiminė žinomas advokatas Savinijus Katauskas.
 

1931 metų lapkričio 20-ąją netoli Utenos esančiame Kuktiškių miestelyje gimęs V.Sakalys 1955 metais Kaune baigė Kūno kultūros institutą. Jis priklausė šios aukštosios mokyklos futbolo, laisvųjų ir klasikinių imtynių, akademinio irklavimo, sunkiosios atletikos, tinklinio, lengvosios atletikos rinktinėms. Studijų metais net buvo pakvietas į Letuvos tinklinio rinktinę. Bet vėliau Vytautas pasinėrė į rankinį.
 

“Mokytis institute buvo sunku. Fiziniai krūviai – dideli, o kalorijų gaudavome mažai. Tėvai kolūkyje už darbadienius beveik nieko negaudavo, tad ir padėti mažai kuo galėjo. Pagrindinis maistas būdavo tik lašiniai ir bulvės. Stipendijos užtekdavo tik duonai bei būtiniausiems produktams. Sunkus fizinis darbas ir materialiniai nepritekliai užgrūdino tolimesnei veiklai”, - savo prisiminimuose rašė V.Sakalys. Visus ketverius studijų metus jis gyveno su išskirtiniais Lietuvos sporto žmonėmis, profesoriais Juozu Skernevičiumi ir Povilu Karobliu.

V.Sakalys 1956-1961 m. žaidė Lietuvos rankinio rinktinėje,1959-1961 m.  buvo Lietuvos rankinio federacijos pirmininkas, vėliau – ilgametis federacijos prezidiumo narys, Trenerių tarybos pirmininkas. Jis turėjo ir Sąjunginę rankinio teisėjo kategoriją.
 

Daugkartinis šalies čempionatų nugalėtojas ir prizininkas, sostinės “Šviesos”, “Mokslo”, GKG ekipų žaidėjas V.Sakalys buvo įvertintas SSRS sporto meistro ženkleliu, o už sėkmingą darbą treniruojant įvairias komandas jam 1975 suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas.
 

Po studijų dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijoje asistentu (1955-1956), Vilniaus pedagoginio instituto vyr. dėstytoju (1956-1971). Nuo 1971 m. buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar - VGTU) vyr. dėstytojas, docentas,  1980-1991 m. – VGTU  Kūno kultūros katedros vedėjas.


 

“Jis dirbo iki pat staigios mirties.  Aplink Vytautą daug metų sukosi visas VGTU sportinis gyvenimas. Jis čia buvo sukūręs labai stiprią rankinio komandą, kuri pastaruoju metu vėl atsigauna. Mums jo mirtis buvo didžiulis smūgis. Pamenu, prieš pat nelaimę kalbėjomės telefonu. Sakė, kad važiuoja į Palangą atsipūsti. Iš ten jau nebesugrįžo”, - bičiulio netektį prisiminė VGTU lektorius Jonas Pečiūra.
 

“Labai geras ir draugiškas žmogus”, - taip V.Sakalį apibūdino puikiai jį pažinoję žmonės – Lietuvos rankinio tėvu vadinamas Janis Grinbergas, buvę jo bendražygiai rankinio aikštėje S.Katauskas ir Seimo narys Kęstutis Glaveckas.
 

S.Katauskas dar pridūrė: “Tai buvo geras žmogus be jokių išlygų. Ne taip, kad sako: “Jis geras, bet…”. O Vytautas buvo paprasčiausiai geras žmogus”.
 

Žinomas advokatas su V.Sakaliu bendravo iki pat šio mirties: “Jis iki gyvenimo pabaigos buvo labai tvirtas, geros formos, atletiškas, ramus, kietas vyras, kuriam nesvarbios jokios intrigos”.
 

V. Sakalys dalyvavo mokslinėse-metodinėse konferencijose fizinio auklėjimo klausimais, parašė ir išleido mokslinės metodinės literatūros apie kūno kultūrą. Jis yra mokomosios priemonės „Sudentų fizinis rengimas“ autorius.
 

Patyręs specialistas parengė nemažą būrį rankinio trenerių ir Lietuvos Respublikos rankinio rinktinės žaidėjų. 1971, 1981, 1996 m. apdovanotas medaliais „Lietuvos sportui atminti‟, gavo beveik 100 padėkos raštų už nuoširdžią ir pasiaukojančią veiklą akademinio jaunimo kūno kultūros ir sporto labui.