Dviratininkas laiko miegui negaišta

Daugiau nei prieš ketverius metus intensyviai dviračių sportu užsiimti pradėjęs Gediminas Mukas sportiškas ir aktyvus buvo nuo vaikystės: „Visa mano šeima labai sportiška, todėl ir aš ne tik dviračiu, kaip visi vaikai, vaikystėje važinėjau, bet ir baigiau krepšinio mokyklą, žaidžiau futbolą, lankiau plaukimą.“ 

G. Mukas kopė į kalnus, dalyvavo orientavimosi sporto varžybose ir žygiuose pėsčiomis. Vieni didžiausių jo pasiekimų – užkopimas į aukščiausią Europoje Monblano viršukalnę, žygis per negyvenamą Švedijos tundrą ir kelionė dviračiu aplink Islandiją. Pastarosios kelionės metu G. Mukui kilo mintis apvažiuoti Baltijos šalis. 

Iš pradžių ketinęs vykti į turistinę kelionę aplink Lietuvą, Latviją ir Estiją, aktyviai sportuoti pradėjęs vyras ryžosi mesti sau iššūkį ir 2 400 km atstumą aplink šias šalis įveikti sportiniu ritmu, nes tiesiog važinėti dviračiu 36 metų vyrui – neįdomu.

„Tegul šis žygis bus simbolinė mano dovana Lietuvai, Latvijai ir Estijai, švenčiančioms savo 100-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines. Ačiū visiems palaikiusiems ir sekusiems mano kelionę žmonėms“, – po žygio sakė G. Mukas.

Iki tol daugiausia dalyvavęs 24 val. trukmės dviračių varžybose, G. Mukas ieškojo šio to naujo ir kitokio, norėjo pamėginti nuvažiuoti ilgesnį atstumą. Taip gimė idėja apvažiuoti Baltijos šalis.
 

Panėręs į dviračių sportą, geriausių rezultatų G. Mukas pasiekė praėjusiais metais, kai dalyvavo Italijoje vykusiame 24 val. važiavimo dviračių pasaulio čempionate ir elito grupėje tarp 28 dalyvių užėmė 12-ąją vietą, tapo Baltijos taurės 24 val. varžybų čempionu. Paros važiavimo varžybose skirtingų prabų apdovanojimus G. Mukas iškovojo jau šešis kartus.

Dalyvaujant ilgų distancijų varžybose, prireikia daug ištvermės ir fizinio pasirengimo. G. Mukas pasakojo, kad treniruotės nėra kuo nors ypatingos ar išskirtinės – juk kaskart po 24 val. nevažiuoja, tačiau, artėjant varžyboms, pratina organizmą prie didesnių krūvių. 

„Aišku, reikėtų per savaitę kelis kartus bent po 6 val. nuvažiuoti, jei yra galimybė, ir organizmą pratinti po truputį didinant krūvį, – aiškina jis. – Likus trims savaitėms iki Baltijos važiavimo, važiavau tris dienas iš eilės po 8–9 val., norėdamas pažiūrėti, kaip organizmas reaguos, pasitikrinti mitybą, atsigavimą.“

Pasak G. Muko, dalyvaudamas ilgų distancijų varžybose, jis stengiasi kuo rečiau stoti ir kuo trumpiau stovėti. Važiuodamas 24 val. jis negaišta laiko miegui ir, sudėjus bendrą sustojimų trukmę, ji sudaro vos pusvalandį. „Miegoti leistina, tačiau, jei nori pasiekti rezultatą – nedera, – tikina dviratininkas. – Man asmeniškai pamiegojus važiuoti būtų dar sunkiau.“
 

24 val. ir ilgiau važiuojantys sportininkai laikosi skirtingų mitybos režimų. G. Mukas pasakojo apskritai atsisakąs kieto maisto, vartoja specialius gelius, elektrolitus, gėrimus, papildus, kad kuo mažiau apkrautų organizmą šalutiniais poveikiais, neeikvotų energijos virškinimui.

Ilgų distancijų varžybų metu patirti didesnių techninių nesėkmių ar nelaimių G. Mukui neteko, tačiau užpernai važiuodamas Latvijoje vykusiose Baltijos taurės varžybose dėl dviračio gedimo jų galėjo nebaigti. Tąkart jis du kartus pradūrė dviračio padangą, o galiausiai lūžo stipinai: „Kai lūžo stipinai, maniau, kad jau viskas. Šiaip taip parbėgau iki savo komandos, kuri kažkokiu būdu iš lietuvių kolegų pasiskolino ratą ir aš galėjau tęsti varžybas. Beje, jose dar ir finišavau antras.“

Sudėtingesnių varžybų momentų būna ir tada, kai trasa kinta: sportininkai 24 val. važiuoja ta pačia trasa ratu, tačiau pravažiavus būriui dviratininkų keičiasi jos reljefas, atsiranda naujų duobių, dingsta ar išdygsta akmenys. „Varžybose Italijoje buvo labai daug dalyvių, todėl trasa gerokai keitėsi, buvo išmalta, vienu metu net kilo mintis – ar aš gerai važiuoju, nes nebeatpažinau vietovės“, – prisimena dviratininkas.

Sunkiausia G. Mukui būna važiuoti naktį, miego piko ir tirščiausios tamsos metu, maždaug 2–3 valandą. Tačiau pradėjus aušti, paryčiais, jis pajunta palengvėjimą. Įveikus pirmąsias 12 val. ir išgyvenus naktį, dviratininkui važiuoti darosi lengviau. „Naktį kūnas sako: eik miegoti, o protas liepia minti. Taip ir kauniesi su savimi“, – juokiasi pasakodamas.

Po tokių varžybų sportininkas bent keletą valandų skiria miegui, tačiau sukilęs adrenalinas ne visada leidžia iškart užmigti. Gilesnis miegas būna tik kitą dieną.

Nebūdamas profesionalus sportininkas šią veiklą dviratininkas derina su darbu. „Pamenu, kai pradėjau važinėti, darbe turėdavau būti 7 val. ryto, todėl keldavausi 4 val., kad galėčiau porą valandėlių pavažiuoti ir pasitreniruoti. Tai labai gerai ruošiantis 24 val. varžyboms“, – pasakoja G. Mukas, pabrėždamas, kad jei nori – laiko pasitreniruoti visada atsiras. 

Lošimų bendrovės „Olybet“ analitiku dirbantis G. Mukas pripažįsta, kad intensyvią sportinę veiklą turi derinti ne tik su darbu, bet ir su šeima: „Mano šeima tai vertina labai teigiamai, nes visi yra įsitraukę. Žmona mane lydi beveik per visas varžybas, važiavimo aplink Baltijos šalis metu ji buvo pagrindinė palaikymo komandos organizatorė, atliko labai didelį darbą, todėl esu jai labai dėkingas.“

Dviratininkas pabrėžia, kad be palaikymo dalyvauti varžybose būtų sunku, o tokie žygiai kaip aplink Baltijos šalis – įvykti negalėtų. 

Šią vasarą grandiozinių planų G. Mukas jau neturi – treniruosis ir rugsėjį sudalyvaus keliose vietinėse varžybose. Spalį kibs į pasiruošimo kitam sezonui darbus – kitą rugsėjį sportininkas ketina vykti į 24 val. dviračių čempionatą Portugalijoje. „Yra minčių apie naujus žygius, vienas tokių – važiuoti aplink Baltijos jūrą ir įveikti dvigubai didesnį atstumą nei šiais metais važiuojant aplink Baltijos šalis, – atskleidžia jis. – Kol kas tai tik mintis, tačiau, jei rasiu laiko jai įgyvendinti, būtų tikrai įdomu.“