Lietuviams siūlo naudoti tuos pačius ginklus

Penktadienio Lietuvos rinktinės startas UEFA Tautų lygos turnyre įvairių ekspertų ir šalies futbolo gerbėjų buvo įvertintas teigiamai, nors lietuviai nusileido Serbijos ekipai 0:1.
 

Imponavo lietuvių kovingumas ir tai, kad žaidimas toli gražu nevyko į vienus vartus. Šeimininkai ne kartą pavojingai kontratakavo, turėjo ne vieną gerą progą įvarčiui, o rungtynių pabaigoje surengė tikrą varžovų vartų šturmą.
 

Geriau Lietuvos rinktinė su šiuo varžovu yra sužaidusi tik kartą. Prieš devynerius metus lietuviai Marijampolėje įveikė serbus 2:1.

Abu įvarčius Lietuvos futbolininkai tąkart įmušė nuo 11 metrų žymos. Dabar du baudinius mušė serbai. Tiesa, išnaudojo tik vieną. Bet jo pergalei jo pakako.

Pirmadienį lietuviai svečiuose žais su Juodkalnijos komanda. Ji Tautų lygos C pakopos 4-osios grupės turnyrą pradėjo lygiosiomis 0:0 svečiuose su Rumunija.

Vienintelis Darvydas Šernas dalyvavo ir 2009-ųjų, ir 2018-ųjų susitikimuose su Serbija.

Bet 2018-ųjų rungtynes paprašėme pakomentuoti ne jį, o jau į Lietuvos rinktinę nekviečiamus „Kauno Žalgirio“ futbolininkus: gynėją Arūną Klimavičių ir saugą Liną Pilibaitį, kurie 2009-aisiais buvo to vienintelio pergalingo lietuvių mačo su serbais dalyviai.

Abiem futbolininkams uždavėm po du klausimus.
 

A. Klimavičius: „Mačas sus serbais man patiko. Ypač jo pabaiga. Aš neatsimenu, kad Lietuva, žaisdama prieš tokią stiprią rinktinę, būtų turėjusi tiek šimtaprocenčių momentų. Aišku, pritrūko sėkmės. Jeigu būtų tomis progomis pasinaudoję, rungtynių baigtis būtų kita. 
 

Serbijos rinktinė, suprantama, yra labai stipri komanda, bet tas jų neįmuštas antrasis baudinys lietuviams suteikė papildomų jėgų. Ir tą pajautė visi žiūrovai. Beje, jų palaikymas buvo labai geras, tai irgi pridėjo jėgų futbolininkams. Žodžiu, pritrūko tik kažkiek sėkmės. Futbole visą laiką reikia bent šiek tiek sėkmės. Aišku, nereikia pamiršti to fakto, kad serbai buvo pataikę ir į vartų konstrukciją. Bet juk norisi į rungtynes žvelgti iš optimistinės pusės ir prisiminti savas progas bei sakyti, kad galėjome pasiekti ir lygiąsias.

L. Pilibaitis: „Man rungtynės tikrai patiko. Ypač patiko vyrų atsidavimas. Ir tie momentai... Seniai mačiau, kad Lietuvos rinktinė tiek gerų progų turėtų žaisdama prieš tokią gerą komandą, kaip Serbija.  

10-15 paskutinių rungtynių minučių buvo tiesiog gražu žiūrėti.  

Tikėjausi gal ne tokio mačo, bet kad vyrai atiduos visas jėgas, tai tikrai tikėjau. Vis tik galvojau, kad jiems žaisti bus sudėtingiau.“


 

A. Klimavičius: „Labai trumpas bus atsistatymo ciklas. O mes neturime labai ilgo suolelio, kad galėtume tikėtis didesnės žaidėjų rotacijos. Aišku tai, kaip kas jaučiasi, geriausiai mato treneris, kuris kiekvieną dieną dalyvauja treniruotėse ir stebi žaidėjus. Man būtų labai sunku prognozuoti, nežinant, kaip kam pavyko atsistatyti.
 

Jeigu mano atmintis neapgauna, Lietuvos rinktinė pastaraisiais metais antrąsias rungtynes visada sužaidžia geriau, nei pirmas. Atsižvelgiant į tai, kad Serbija ir Juodkalnija demonstruoja panašų žaidimo stilių ir braižą, abi jos yra kaimyninės Balkanų šalys, juolab, kad juodkalniečiai žais namie, aš manau, kad jie ir žais pirmu numeriu, o lietuviams teks daugiau gintis ir kontratakuoti. Tačiau bet kokiu atveju bent jau lygiųjų Podgoricoje tikiuosi. Ir manau, kad lygiosios svečiuose šiame divizione būtų tikrai teigiamas rezultatas.“
 

L. Pilibaitis: „Manau, kad išvykoje lietuviams bus sudėtingiau. Juodkalniečiai tikrai norės taškų ir pirmosios pergalės. Bet aš tikiu mūsų vyrais. Manau, kad jie suspės atsigauti iki pirmadienio susitikimo. 
 

Trenerio taktika rungtynėse su Serbija pasiteisino, tad ir Podgoricoje, manau, bus žaidžiama panašiai. Esu įsitikinęs, kad laukia geros rungtynės. Ir, aišku, iš jų tikiuosi taškų.
 

Serbų ir juodkalniečių futbolas panašus. Todėl manau, kad mūsų komanda žais panašiai, kaip per penktadienio mačą – neužsidarys aklinai gynyboje, prisimins tą žaidimą, kaip Vilniuje rungtynių pabaigoje buvo užspaudusi serbus.“