Triatlonininko širdyje - futbolas

 

Ernestas visus savo darbus padėjo į šalį ir jau daugiau nei pusantrų metų intensyviai treniruojasi kiekvieną dieną, renka savo taškų bagažą ir stengiasi įgyvendinti parolimpinių žaidynių normatyvą.

 

Kitais metais taps aišku ar Lietuva turės savo atstovą Tokijo parolimpinių žaidynių triatlono rungtyje, o savo pasiruošimo metu E. Česonis atrado laiko ir futbolui.

 

Praėjusį ketvirtadienį Ernestas vėl užsidėjo futbolo batelius ir išbėgo į aikštę MFL pirmenybėse, vilkėdamas FC „IndEx“ komandos aprangą.

 

Būtent šiai ekipai jis ir atstovavo ilgą laiką, bet futbolą apleido dėl savo tikslo – patekimo į Tokijo parolimpines žaidynes. Pusantrų metų futbolo nežaidęs E. Česonis į aikštę sugrįžo ne šiaip sau, o dėl ypatingos progos – FC „IndEx“ ekipa praėjusį ketvirtadienį pelnė savo 500-ąjį įvartį MFL pirmenybėse, o šį faktą žinodamas E. Česonis ir norėjo sudalyvauti komandos šventėje.

 

Deja, ne jis pelnė tą įvartį, o „IndEx“ kapitonas Eduardas Grudinskis. Pats E. Česonis ketvirtadienio rungtynėse atliko rezultatyvų perdavimą, o „IndEx“ klubas 5:3 nugalėjo FK „Spartakas“ komandą.

 

„Nuotaikos tikrai puikios. Kai sužinojau, kad trūksta vieno įvarčio iki 500 ir buvau pakviestas, tai labai apsidžiaugiau. Jei neklystu, be futbolo jau esu pusantrų metų ir iš tikro negalvojau, kad tiek daug emocijų pajusiu šį vakarą. Pradžioje ta emocija gal buvo su menku nusivylimu, nes 500-ąjį įvartį įmušiau ne aš (šypsosi, - aut. pastaba), o mano geras draugas Eduardas, „IndEx“ kapitonas. Tačiau išėjus į aikštę, sužaidus keletą minučių, visas tas nusivylimas išgaravo ir įsijungiau į komandinį žaidimą ir prisiminiau tuos ne tokius jau ir senus laikus. 500 įvarčių „IndEx“ komandos istorijoje, žaidžiant MFL pirmenybėse. Pats prie to prisidėjau kiek daugiau nei 100 įvarčių, tai tikrai smagu – geras jausmas“, – po rungtynių sakė E. Česonis.

Kaip sakoma, talento nepragersi (juokiasi). Gal pradžioje buvo kiek keistas jausmas, užsidėjus futbolo batelius. Taip pat pradžioje nejaučiau kamuolio, bet kelias minutes pažongliravus, viską prisiminiau, o rungtynėse pavyko atlikti rezultatyvų perdavimą, todėl tikrai viskas gerai. Savo žaidimu likau patenkintas.
 

Pasiruošimas vyksta pilnu tempu. Sportuoju be išeiginių, kiekvieną dieną, gal kartais vieną dieną pasirenkama lengvesnė, atsistatymo treniruotė. Pats sezonas jau artėja link pabaigos, bet dar liko paskutinis Lietuvos triatlono taurės etapas Druskininkuose. Lietuvos varžybos man nieko nelemia dėl patekimo į Tokijo parolimpines žaidynes, bet visada naudinga pasivaržyti su sveikais atletais, pasižiūrėti savo lygmenį.

 

Pagrindinis darbas prasidės rudenį ir žiemą. Būtent tada bus intensyviausias pasiruošimas, o kitais metais jau taps aišku ar pateksiu į 2020 metų Tokijo parolimpines žaidynes. Šiai dienai tikiu, kad pateksiu, dėl to labai daug dirbu ir mane palaiko labai daug žmonių. Būna sunkių momentų ir jei aš pats dėl savęs to nedarau, tai darau dėl kitų, kurie mane palaiko, o palaiko mane išties labai daug žmonių.

 

Planų žaisti futbolą po parolimpinių žaidynių tikrai yra, bet yra ir dar daug kitų kilnių tikslų apie kuriuos dar net nešnekėsiu, nes laiko tam dar bus.