Driftas – neatsiejama gyvenimo dalis

Deimantė Radzevičiūtė – viena iš nedaugelio šonaslydžio, dar vadinamo driftu, varžybose važiuojančių sportininkių. 

Mergina autosportą pamėgo savo tėvų dėka, o šiandien savo gyvenimo neįsivaizduojanti be drifto. Lenktynininkė netiki mitais, kad autosportas – vyriškas užsiėmimas ir neabejoja, kad nesvarbu kokios lyties būtum – džiuginančiam rezultatui pasiekti reikės įdėti tiek pat daug darbo.

Deimantė sutiko prisidėti prie Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) iniciatyvos, kuria siekiama supažindinti visuomenę su Lietuvos moterimis autosporte. 

Domėjimasis automobilių sportu prasidėjo dar vaikystėje. Prie to, žinoma, labai stipriai prisidėjo mano mamos bei tėčio požiūris į šią sporto šaką. Pamenu, kaip mama lakstydavo senučiu Toyota „Supra“ automobiliu, o tėtis atvažiuodavo manęs pasiimti iš mokyklos ir tuomet veždavosi į draugo turėtą privačią aikštelę, kur „piešdavome saulutes“. Pamažu visa tai natūraliai įaugo į kraują ir tapo mano pačios aistra.
 

Rimtai užsiiminėti automobilių sportu pradėjau būdama 18-os, tuomet važiavau kartingais. Kiek vėliau, su savo geriausia drauge ir sportininke Mylita Kiškyte, apie 2 metus važiavome greituminiame slalome. Na, o drifto pasauliu pradėjau domėtis prieš 3 metus ir jis iki šiol išliko didžiulė mano gyvenimo dalis.

Driftas, kaip sporto šaka, reikalauja didžiulio susikaupimo, gebėjimo planuoti savo veiksmus, greitos reakcijos, kruopštumo ir drąsos rizikuoti – tai neišvengiama kontaktiniame sporte. Na, o šiaip, kaip ir kiekvienoje autosporto šakoje, būtinas įdirbis, pasitikėjimas savimi.

Sutinku su tuo, kad kiekvienas finišas yra didžiulis laimėjimas, kuris padovanoja tikrai daug džiaugsmo, tačiau nemeluosiu – trokštu pergalių ir vis iš naujo gerinti savo asmeninius rezultatus.

Didžiausią savo laimėjimą pasiekiau šiais metais vykusiame Lietuvos „Semi-Pro“ drifto čempionate Kaune – užėmiau 2 vietą. Ilgą laiką tai buvo tikslas, o tam, kad jį įgyvendinčiau, įdėjau labai daug darbo ir energijos. Ateity tik dar labiau stengsiuosi. Nemėgstu pasiduoti.

Dalyvaujant drifto varžybose labai didelis dėmesys yra skiriamas techniniam automobilio paruošimui, nuolatiniam jo tikrinimui ir testavimui prieš startą. Čia man labai padeda mano komandos „Drift Devil“ prezidentas Kęstutis Kelpša ir mechanikas Paulius Prasauskas. Žinoma, labai svarbus ir visos komandos nuolatinis bendradarbiavimas, palaikymas ir buvimas kartu. Be jų įdėto sunkaus darbo, nebūtų ir džiuginančių rezultatų.

Šiemet savo jėgas išbandau drifto „Semi-Pro“ lygos įskaitose Lietuvoje ir Latvijoje.

Mano nuomone, šis stereotipas labai netinkamas. Džiugu, kad pastaraisiais metais jis vis labiau laužomas – moterys domisi autosportu ir įrodo, kad yra visiškai lygiavertės varžovės su vyrais. 

Bendrai automobilių sporte galime pastebėti nemažai dalyvių moterų, bet kalbant konkrečiai apie driftą – jų nėra daug, per pastaruosius metus net sumažėjo. Šiais metais drifte likau vienintelė mergina. Labai tikiuosi, kad kitais metais situacija keisis ir daugiau moterų sės prie vairo.

Esu pasiruošusi visas jas palaikyti, jeigu reikės, pati supažindinti su šia sporto šaka ir ištiesti pagalbos ranką.

Negalėčiau išskirti vieno žmogaus. Mano didžiausias įkvėpimas ir pavyzdys – mano komanda ir jų palaikymas. Tiems žmonėms driftas – neatsiejama gyvenimo dalis, lygiai taip pat, kaip ir man.

Patarsiu tik viena – niekada nebijoti ir siekti savo tikslų. Jei patinka ir norite – tai ir bandykite. Visiškai nesvarbu, kokia jūsų lytis, darbo įdėti reikės daug, bet jeigu tai jūsų gyvenimo tikslas – jis tikrai nenueis veltui. Pirmyn.