Lina Daugėlaitė | 2010 m. kovo 12 d. 10:18 | Siųsti nuorodą | Spausdinti | Komentarai |
Kaip užkariauti dėmesį be pinigų?
Norinčiųjų išmokti bendrauti su žiniasklaida netrūko, o ar sporto šakų ir žurnalistų bendradarbiavimas taps glaudesnis ir įdomesnis, parodys ateitis
Po truputį įsibėgėja seminarų ciklas, kuris startavo Lietuvos sporto federacijų sąjungai parengus projektą „Sporto vadybininkų gebėjimų ir kompetencijų tobulinimas“ ir gavus 100 proc. finansavimą iš Europos socialinio fondo. Visų pirma sporto organizatoriai buvo pakviesti į seminarą „Sporto organizacijos įvaizdžio formavimas“.
Jame buvo gvildentos tokios aktualios temos kaip įvaizdžio formavimo būdai ir priemonės, vadovo, personalo ir visos organizacijos įvaizdis, kas yra viešieji ryšiai ir kaip juos tinkamai plėtoti, kaip parengti pranešimą spaudai ir kada rengti spaudos konferencijas, supažindinta su etiketo ir protokolo pagrindais.
Trijuose Vilniuje surengtuose seminaruose besidominčiųjų šia tema netrūko. Tiesa, seminarai rengiami nedidelėms grupėms – 10 žmonių. Tačiau tai, be abejo, tik pranašumas. Kokį įspūdį seminarai paliko jų dalyviams?
Inga Okulevičienė, Lietuvos irklavimo federacijos generalinė sekretorė: „Labai džiaugiuosi šia idėja ir kad Lietuvos sporto federacijų sąjunga buvo aktyvi bei parengė tokį projektą. Manau, seminaras buvo vykęs. Žvelgdama iš savo pozicijų ir galvodama apie tai, kas man būtų naudinga, vis dėlto būčiau norėjusi, kad viename seminare būtų aptariamos ne kelios temos, o viena. Per šį pirmą seminarą klausėmės ir apie įvaizdžio formavimą, ir apie bendravimą su žiniasklaida, ir apie protokolą. Tai trys plačios temos, kurias norint panagrinėti giliau tiek laiko neužtenka. Manau, kad nereikėtų kelių temų suplakti į vieną seminarą, vertėtų jas panagrinėti atskirai – geriau išnagrinėti vieną temą išsamiai, o ne tris prabėgomis. Pavyzdžiui, man aktualiausia – bendravimas su žiniasklaida. Kita vertus, jeigu žiūrėtume iš klubų varpinės, jiems galbūt užteko ir tos informacijos, kurią gavo. Tačiau žmogui, jau kažkiek dirbusiam ir turinčiam šiokių tokių pagrindų, trūko gilesnės kiekvienos temos analizės. Tačiau naudos, be abejo, yra – pasisėmiau įdomių minčių. Laba gerai, kad sunkmečiu gvildenamos tokios temos kaip iš nieko sukurti kažką, t. y. kaip formuoti federacijos ir klubų įvaizdį neturint lėšų, kaip patraukti žiniasklaidos dėmesį neturint pinigų. Taigi ta informacija, kurią gavau, iš tikrųjų labai naudinga. Kitas dalykas, ar sugebėsiu ja pasinaudoti. Bet anksčiau ar vėliau jos tikrai prireiks.“
Dangė Sinevičiūtė, Vilniaus sporto klubo „Tinklas“ direktorė: „Labai patiko. Tu pats kažką galvoji, darai, kaip tau atrodo, todėl labai naudinga išgirsti profesionalo nuomonę ir pasitikrinti, ar tai, ką darai, teisinga, ar iš tiesų eini to tikslo, kurio sieki, link. Iš tikrųjų reikia žinių, kad galėtum populiarinti savo sportą – tinklinį: kad daugiau žmonių sportuotų, kad ateitų vaikai, kad tie, kurie anksčiau sportavo, nepamirštų šios sporto šakos ir nenugultų prie televizorių su laikraščiu rankose... Paklausyti profesionalo patarimų, kaip tą padaryti, labai naudinga. Tokių žinių trūksta – jų net nebuvo. Mūsų sporto klubas ir organizuoja renginius, ir dalyvauja juose. Prieš porą metų pradėjome rengti vaikų turnyrą, šiemet suorganizavome tarptautinį Artamonovo veteranų turnyrą. Kadangi tinklinis – ne krepšinis, labai trūksta žiniasklaidos dėmesio. Kaip padaryti, kad ateitų žurnalistų? Artomonovo veteranų turnyras buvo tikrai gražus, skleidėm informaciją, atrodo, kiek įmanoma. Atvažiavo ir Italijos, ir Ukrainos komandos, visi išvažiavo patenkinti, bet žiniasklaidos dėmesio trūko... Labai naujų dalykų seminare neišgirdau, tačiau tai, ką tu manai, kas glūdi kažkur pasąmonėje, kuo nesi visai tikras – visa tai susidėliojo į savo vietas. Pats iki to suvokimo eini daug ilgiau – tau prireikia daugiau laiko, o kai pataria profesionalas, eini į tikslą tiesiai, nesiblaškydamas.“
Artūras Kalininas, sporto mokyklos „Sietynas“ šiuolaikinės penkiakovės treneris: „Seminaras įdomus, sužinojau daug naujo. Kaip išpopuliarinti sporto šaką? Žmonės nelabai žino, kas yra šiuolaikinė penkiakovė. Mūsų sporto šaką painioja su lengvosios atletikos rungtimi daugiakove. Aš pats tokiais dalykais kaip bendravimas su žiniasklaida labai nesidomiu, mano pagrindinis darbas – užimti kuo daugiau vaikų. Tačiau šis seminaras naudingas – vyksta diskusijos, pasišnekame, pasakome savo nuomones. Apskritai federacijai reikia vadybininko, kuris tokiais dalykais užsiimtų.“
Pavelas Makarovas, Vilniaus olimpinio sporto centro šiuolaikinės penkiakovės treneris: „Kaip sakoma, mokytis niekada nevėlu. Labai įdomi buvo pirmoji dalis – kaip kurti organizacijos įvaizdį. Šie dalykai iš esmės daugiau ar mažiau žinomi, tačiau buvo pateikta labai įdomių ir gražių pavyzdžių, kaip populiarinti sporto šaką. Penkiakovei trūksta dėmesio, gal iš dalies čia yra ir trenerių kaltės, nes, kaip sakė ir šiandien seminare, kad sporto šaka taptų žinomesnė, iniciatyvą derėtų rodyti ir pačiam treneriui. Girdėjau, kaip seminarą vedusi dėstytoja diskutavo su sporto organizacijų atstovais, kaip būtų galima populiarinti jų sporto šakas. Tam tinka įvairios progos. Kodėl, pavyzdžiui, Juokų dieną, balandžio 1-ąją, nesurengus penkiakovės varžybų šeimoms tradicines rungtis pakeitus linksmomis: vietoj šaudymo – šaudymas iš kauliukų, vietoj fechtavimosi špaga – fechtavimasis spagečiais, vietoj bėgimo – bėgimas su aukštakulniais, vietoj jojimo – jojimas tėčiui ant kupros, vietoj plaukimo – „plaukimas“ ant polietileninės plėvelės, patiestos ant žolės. Būtų juoko? Tikriausiai. O šiuolaikinės penkiakovės pavadinimą įsidėmėtų tikrai daugiau mamų, tėčių ir jų atžalų.“