Lenktynėse – daugiau intrigos ir saugumo

„Aurum 1006 km lenktynės“ – didžiausias automobilių sporto Lietuvoje ir žiedinių lenktynių Baltijos šalyse renginys. Jų gerbėjai pamena kelerius metus itin greitai važiavusią „Aquila“, dar anksčiau trasos rekordą užfiksavusį „Radical“ ar prieš daugiau nei dešimtį metų absoliučioje įskaitoje nugalėjusį „AGM Kit Car“. Šiuos ir kai kuriuos kitus lenktynėse pasirodžiusius automobilius sieja vienas bendras bruožas – jie neturi kėbulo ir yra gerokai žemesni.

 

„Ilgą laiką lenktynėse toleravome automobilius be kėbulo, nes jie paįvairina dalyvių parką, lenktynininkai nori išbandyti naują techniką, parodyti ją didžiausiame Lietuvoje automobilių sporto renginyje. Tačiau mūsų prioritetas – saugumas, o tokių radikaliai skirtingų automobilių kaip „Aquila“ ir dyzelinis BMW 120d varžymasis vienu metu su saugumu neturi nieko bendra. Be to, mūsų trasa Palangoje yra laikina, atitvarai labai arti ir žemas automobilis gali po jais palįsti“, – teigia „Aurum 1006 km lenktynių“ organizatorius Darius Jonušis.

 

 

Net ir greičiausi kėbulą turintys automobiliai kaip „Porsche 911 GT3 Cup“ ar panašūs vieno rato įveikimo greičiu neprilygsta „Radical“ ar „Aquila“ modeliams. Skiriasi jų bėgėjimasis, stabdymas, greitis posūkiuose.

 

„Tai – visiškai skirtingi automobiliai. Visi kėbulą turintys modeliai šalia radikalų ir akvilų yra nekonkurencingi. Automobilis niekada negalės konkuruoti su formule, kuri iš principo yra rėmas su uždėtais keliais plastikais“, – sako „Porsche Racing Academy“ projekto vadovas Robertas Kupčikas. Jo komanda „Porsche Lietuva“ varžysis lenktynėse su „Porsche Cayman GT4 Clubsport“ automobiliu.

 

Tituluotas sportininkas, Lietuvos ir Lenkijos žiedinių lenktynių čempionas mano, kad tokių skirtingų tipų automobiliams varžytis vienu metu nėra prasmės. Pastaraisiais metais lenktynėse matyta „Aquila CR1“ techniškai nuo „Porsche 911 GT3 Cup“ skiriasi daugiau nei pastarasis – nuo BMW 120d.

 

„Kai nesi bandęs formulės, sunku suvokti didžiulį jos ir paprasto lenktyninio automobilio skirtumą. Čia kaip iš bagio atsisėsti į kartą. Atrodo, kad gali daryti, ką nori, nesuvoki protu, jog įmanoma stabdyti maksimaliai vėlai. Arba tas greitis posūkiuose! Net didelio galingumo formulei nereikia, ji ir be jo labai greita. Tada ir supranti, kas yra kėbulą turintis daiktas, o kas – plastiku apdėta formulė. Todėl aš manau, kad turi būti arba formulių, arba automobilių lenktynės. Kartu jie varžytis negali“, – įsitikinęs R. Kupčikas.

 

 

Nei Lietuvoje, nei Latvijoje nėra lenktynių trasos, kurioje galėtų saugiai varžytis atviro tipo ar plastiku uždengtos formulės. Artimiausia tokia – Estijoje, Pernu, esanti „Auto24Ring“ trasa, kuri pagal Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) klasifikaciją atitinka „Grade 3“ standartus. Joje atitvarai, saugumo zonos bei kita infrastruktūra pritaikyta ir itin greitoms formulėms.

 

„Pagrindinė priežastis, kodėl atsisakome atviro tipo automobilių, yra būtent saugumas. Norint trasoje matyti formules, atitvarai privalo būti 3 juostų, pritaikyti labai žemiems sportiniams modeliams. Taip pat  turi būti erdvios gesinimo zonos, nes formulių greičiai didesni. Išslydęs iš trasos atviras modelis gali palįsti po atitvarais, tuomet būtų labai daug bėdų“, – pasakoja 19-ą kartą vyksiančių „Aurum 1006 km lenktynių“ organizatorius D. Jonušis.

 

Per tiek metų jis matė ne vieną incidentą Palangos trasoje, o kartą varžybas dėl pažeistų atitvarų teko netgi nutraukti – 2014 m. būtent atviro tipo „Radical“ automobilio ir dviejų lėtesnių varžovų avarija privertė teisėjus mosuoti raudonomis vėliavomis, reiškiančiomis nutrauktas lenktynes.

 

Kita ne mažiau svarbi ir su dalyvių saugumu taip pat susijusi priežastis – ilgų distancijų lenktynių specifika. Čia įvairių klasių ir pajėgumų automobiliai startuoja vienu metu, tad neišvengiama, kad lėtesni varžovai dažnai lenkiami ratu. O tai yra labai pavojinga.

 

„Kadangi atviras automobilis yra žemas, kiti jį mato prasčiau. Jis lengvas, tad ir stabdo vėliau. Ne kartą nutiko, kad sportinio automobilio vairuotojas nepamatė formulės ir sukėlė avariją. Tai pavojinga sportininkams: jie gali susižeisti, o aplamdytų automobilių remontas kainuoja“, – aiškina varžybų organizatorius, pats anksčiau ne vienerius metus lenktyniavęs ir formulėmis, ir kėbulą turinčiais automobiliais.

 

D. Jonušis prisiminė ir kitą pavyzdį, puikiai parodantį lėtesnio varžovo lenkimo ratu pavojų. Pasaulinio lygio kartingo varžybose lyderiui ratu pasivijus paskutinį rikiuotės dalyvį, šiam rodoma juoda vėliava – jis turi kuo greičiau pasitraukti į techninio aptarnavimo zoną, priešingu atveju sportininkui gali būti atimta licencija. Ir tai – varžybose, kuriose visi startuoja vienoda technika, o dalyvių greitis yra labai panašus.

 

Dėl šių priežasčių jau kelerius metus judama link to, kad „Aurum 1006 km lenktynėse“ dalyvautų tik kėbulą turintys automobiliai.