Išlaikė vaikų klausimų išbandymą

Kokių klausimų galima tikėtis iš spiečiaus aštuonių – dvylikos metų vaikėzų, išklausiusių trumpo pasakojimo apie šonaslydžio istoriją ir šios egzotiškos automobilių sporto atšakos entuziastus Lietuvoje? „Kiek traukia?“. „Kodėl taip garsiai burzgia variklis?“. „Kas yra geriausias pasaulyje drifteris?“. Tačiau tai, kas vyko šonaslydžio klubo „Side to Side“ nariams Dariui Jurčiukoniui, Ramūnui Petkevičiui ir Andriui Burkšai nukeliavus į „Rotary“ klubo vasaros stovyklą vaikams iš socialiai remtinų šeimų, pranoko bet kokius lūkesčius.

 

„Turiu prisipažinti, kad vaikų žinios apie driftą šiek tiek suglumino. Neįsivaizduoju iš kur, tačiau jie turi gerokai daugiau informacijos nei buvo galima įsivaizduoti ir klausinėja taip, tarsi būtų išklausę teorijos kursą „Side to Side Drift Team“ akademijoje ir susirinkę aptarti rezultatų po pirmojo praktikos užsiėmimo. O svarbiausia, kad viską daro taip nuoširdžiai, kaip gali padaryti tik vaikai. Labai džiaugiamės, kad mus pakvietė pasisvečiuoti į šitą stovyklą“, – tikino Andrius, be visų savo veiklų dar ir vadovaujantis LASF drifto komitetui.

 

 

Iš tiesų po trumpo pasakojimo apie septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Japonijoje gimusį šonaslydį (drifto kultūros pradininku laikomas žiedinių lenktynių vairuotojas, kuris savo dominavimą trasoje iliustruodavo specialiai pradėdamas slysti posūkiuose ralio stiliumi), apie pagrindines varžybų taisykles ir technikos paruošimo ypatumus, kalba pakrypo apie tokius dalykus kaip įsibėgėjimo tako ilgis, būtinas greitis, važiavimo metu kuriamas šou, skirtumai tarp galinių ir priekinių šonaslydžio automobilio padangų bei panašių subtilybių. T. y. vaikai visais įmanomais būdais parodė, kad šis svečių desantas ir į stovyklos kiemą atvairuotas gyvas drifto monstras – „Nissan S13“ su 660 AG pajėgumo iš „Toyota“ pasiskolintu varikliu – jiems natūraliai rūpi. Kai Ramūnas užkūrė variklį ir atvėręs visas sklendes sukėlė griaustinį nustelbiantį triukšmą, „Rotary“ klubo vasaros stovyklos vaikai stovėjo kaip užhipnotizuoti. O kvietimas pasimatuoti piloto krėslą ir saugos diržus, nuskambėjo tarsi žinia apie laimėtą didįjį „Vikingų loto“ prizą: tvarkingai išsirikiavę į eilę kai kurie mažieji drifto gerbėjai šios akimirkos laukė gerą pusvalandį.

 

Vienintelis dalykas, dėl kurio vaikų šypsenos trumpam prigeso – žinia, kad stovyklos kieme niekaip nepavyks parodyti gyvo šonu slystančio automobilio: čia ir erdvės pernelyg mažai, ir padangų pėdsakai ant trinkelių taptų sunkiai nuvalomu rūpesčiu. Užtat sulaukę kvietimo į liepos 12-15 dienomis Druskininkuose vyksiantį „Drifto fetivalį“, ir klausimo „kas norėtų pamatyti?“, klegesio banga tarsi laukiant susitikimo su roko žvaigžde.