Čempiono tikslas – peržengti mistinę ribą

Po to, kai pasaulio čempionas, geriausias praėjusių metų Lietuvos sportininkas Andrius Gudžius birželio 2 d. LLAF taurės varžybose diską švystelėjo 68,98 m, Utenos „Utenio“ stadionas gaudė nuo žiūrovų ovacijų, tačiau pats sportininkas, pasiekęs trečią geriausią savo karjeroje rezultatą ir užfiksavęs stadiono rekordą, išliko santūrus.

Pasak jo, rezultatas – geras, tačiau nebedžiugina taip, kaip anksčiau. Dabar pasaulio čempiono siekis – perkopti 70 m ribą, iki kurios trūksta labai nedaug ir kurią atletas vadina mistine. „Galbūt tai būtų pavykę padaryti ir LLAF taurės varžybose, tačiau vėjas buvo nepalankus – prie šito vėjo iki šiol nesu taip toli metęs, tačiau iki tikslo šiek tiek pritrūko. Be to, šįsyk mėčiau iškart po kelionės, 4 val. ryto grįžau į Lietuvą iš Romos, kur dalyvavau Deimantinės lygos varžybose, o popiet jau startavau Utenoje.“ 

 

Intensyvus varžybų maratonas – įprastas ir A. Gudžiaus netrikdo, atvirkščiai – disko metikas tikina, kad toks ritmas padeda siekiant aukščiausių rezultatų; „Didelis darbas buvo nuveiktas pasiruošimo sezonui metu. Dabar yra piko dalis, vadinama netikra pirma forma, kai rezultatai turėtų būti gana aukšti. Fizinis pasirengimas yra geras, tereikia truputį miego, poilsio, masažo atsistatymui ir galiu vėl dalyvauti varžybose, tačiau svarbiausia – pasiruošti rugpjūtį Berlyne vyksiančiam Europos čempionatui. Birželį iškrito tikras varžybų lietus: po LLAF taurės, birželio 7 d. varžybos Norvegijoje, 8 d. – Lenkijoje, 10 d. – Švedijoje, 12 d. – Čekijoje.“

 

Trenerio Vaclovo Kidyko auklėtinis džiaugiasi tokiu tvarkaraščiu, pasak jo, tai padeda pasiruošti svarbiausioms šios vasaros varžyboms – Europos čempionatui, Deimantinės lygos finalui. Visos kitos varžybos sportininkui padeda užsigrūdinti psichologiškai, tai – puikios treniruotės. Jis ypač laukia tų varžybų, kuriose vyksta arši kova dėl kiekvieno centimetro, kuriose yra daug adrenalino, vyksta ne tik fizinis, bet ir emocinis darbas. A. Gudžius atskleidė, kad nors visuomet smagu rungtis savo šalyje, savo kieme, tačiau rimta konkurencinė kova vyksta tarptautinėse varžybose.

 

Šešerių metų sūnų ir ketverių dukrą su žmona auginantis čempionas, pripažino, kad visa šeima prisitaiko prie jo tvarkaraščio ir gyvena sportiniu režimu: „Vasaros mūsų būna gana sunkios, skirtingos nuo daugelio šeimų, tačiau, kiek įmanoma, visa laisvą laiką stengiuosi skirti žmonai ir vaikams. Vaikai jau supranta kas yra jų tėtis, ką veikia ir kas čia vyksta. Džiugu, kad vaikai didžiuojasi tėčiu – vadinasi ne tik gerai savo darbą atlieki, bet ir neblogas tėvas esi.“

 

A. Gudžiaus sūnus – dar per mažas sekti tėvo pėdomis ir mėtyti diską, o ir namuose lėkščių svaidyti nemėgina, tačiau taip pat linksta į sporto pusę – lanko karate treniruotes: „Kai paūgės, matysis kaip jis bus sudėtas, koks užaugs. Pagal tai ir sportą rinksis, jei norės. Aš pats net nežinau, ar norėčiau, kad jis rinktųsi profesionalaus sportininko kelią, tačiau, jei rinksis, norėčiau, kad maksimaliai dirbtų, o ne kristų pirmai kliūčiai iškilus. To palinkėčiau kiekvienam sportininkui“.

 

Nusivylimu ir pasvarstymų, ar teisingą kelią pasirinko, kaip kone kiekvieno sportininko, buvo ir A. Gudžiaus karjeroje. Jis akcentavo, kad tokiais momentais yra reikalingas geras, patyręs ir psichologiškai stiprus treneris, kuris sugebėtų patarti, surasti tinkamus žodžius, sugebėtų nuraminti, paaiškinti nesėkmių priežastis ir kaip jas įveikti. Sportininko noras, užsispyrimas ir treneris, pasak lengvaatlečio, yra svarbiausias, norint pasiekti gerų rezultatų. Fiziniai duomenys, kūno sudėjimas – nėra lemiamas veiksnys. „Pavyzdžiui, mano treneris yra aukštas, savo geriausiais metais svėrė gal 100 kilogramų, aš sveriu 140 kilogramų. Tačiau ir jis savo karjeroje metė 68 metrus, – aiškino pasaulio čempionas. – Įvairių sportininkų yra, skirtingos raumenų sandaros, tačiau jų pasiekimai priklauso nuo trenerio. Jei pačius puikiausius fizinius duomenis turintis sportininkas neturės gero trenerio, bus sunku tikėtis gerų rezultatų. Tuo tarpu vidutinių duomenų lengvaatletis, treniruojamas gero specialisto, gali Europos čempionate ir į finalus patekti. Bet, aišku, turi būti užsispyręs ir daug dirbti.“ 

 

A. Gudžius pabrėžė, kad šitame sporte – nepatinginiausi ir negali sau leisti atsipalaiduoti net trumpam, nes labai greitai gali atsidurti kitiems už nugarų.  

 

Praėjusius metus vadindamas geriausiais ligšiolinėje karjeroje pasaulio čempionas sustoti neketina, o pergalių ir titulų prisiminė siekiąs jau 14 metų, nuo tada, kai būdamas trylikos pirmą kartą nuėjo į lengvosios atletikos treniruotę ir iš karto pasirinko disko metimą. „Pats per daug nesirinkau sporto šakos, treneris pasiūlė, pabandžiau, man patiko, taip ir likau šiame sektoriuje iki dabar, – prisiminė A. Gudžius. – Mane labiausiai džiugina tai, kad šiandien mesti diską man yra taip pat smagu, kaip ir vaikystėje, gal dabar net dar smagiau. Todėl labai myliu šitą sportą ir kaifuoju nuo jo.“