Ant tatamio apie šokius negalvojo

Rita Pivoriūnaitė šeštadienį "Siemens" arenoje Vilniuje apgynė Europos kiokušin karatė jaunimo iki 22 metų čempionės titulą. Svorio kategorijos iki 55 kilogramų finale vilnietė įveikė savo treniruočių partnerę "Saulės ženklo" klube Ivoną Koreckają. Pakeliui į finalą R.Pivoriūnaitė taip pat nugalėjo lenkę Agatą Godos, ukrainietę Nadią Žuravliovą bei lietuvę Gabiją Jucevičiūtę. 
 

R.Pivoriūnaitė negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, ar antrąkart vykusio jaunimo čempionato lygis, lyginant su praėjusių metų pirmenybėmis, išaugo. „Labai sunku vertinti. Žiūrint, į vaikinų kovas, tikrai atrodo, kad tas lygis išaugo. Atvažiavo daugiau sportininkų. Vien tai, jog lietuvių koncentracija finaluose buvo žymiai mažesnė nei pernai, rodo, kad konkurencija vaikinų varžybose šiemet buvo tikrai didelė.
 

Merginų varžybas man sunku vertinti. Galbūt galėčiau pasakyti, kad buvo kiek lengviau nei pernai. Vien dėl to, kad šįkart nebuvo ukrainietės Natalijos Mutinos, su kuria pernai kovojau finale. Ji visąlaik buvo mano didelė priešininkė, tačiau ji yra vyresnė ir šiemet jaunimo čempionate jau negalėjo dalyvauti dėl amžiaus cenzo. Bet sakyti, kad varžybų lygis nukrito, taip pat negaliu“, - kalbėjo sportininkė. 

Pasak čempionės, kaip ir visąlaik, jai sunkiausia buvo pirmoji kova. „Man visąlaik sunkiausia – pirmoji kova. Manau, tai akivaizdžiai matėsi: maliausi, maliausi... bet, laimei, laimėjau. Kitos kovos lengviau klostėsi“.


 

Iškart po varžybų R.Pivoriūnaitė išvyko į tiesioginį LNK šokių projekto, kuriame dalyvauja su šokėju Karoliu Levanaičiu, filmavimą. Maždaug prieš mėnesį sportininkė neslėpė nerimavusi, kas būtų, jei varžybų dieną iš šokio projekto ji dar nebūtų iškritusi ir tą pačią dieną tektų dalyvauti abiejuose renginiuose.
 

„Tikrai neįprasta diena, bet galbūt netgi norėjau tokios dienos, - jau pasibaigus varžyboms „Siemens“ arenoje ir besidžiaugdama, kad pavyko išvengti rimtų traumų, kalbėjo R.Pivoriūnaitė. -  Man atrodo, visi netgi buvo pradėję abejoti, ar aš vis dar sportuoju. Norėjau įrodyti, kad mano sportinė forma dėl dalyvavimo šokių projekte nenukentėjo. Manau, visi pamatė, kad tikrai nenukentėjo“.
 

„Kaip viską pavyko suderinti? Išsiprašiau, kad leistų nedalyvauti porų pristatyme ir kad galėtume šokti paskutiniai.Taip pat prašiau, kad suknelė būtų tokia, jog uždengtų visas galimas sumušimų vietas“, - šyptelėjo karatė antrojo dano meistrė.
 

Ji sakė, kad varžybų metų negalvoti apie šokius ir susikoncentruoti kovoms nebuvo sunku. „Ne, nebuvo sunku. Man karatė varžybos yra svarbiausias dalykas. Per visą dieną apie šokius nė negalvojau, tik tiek, kad žmonės vis prieidavo ir klausinėdavo, „tai kaip tie tavo šokiai?...“ Turėdavau vis kartoti: „nelįskite prie manęs... taip, aš šoku, bet man svabiausia tai, kas dabar vyksta čia...“.