Dviratininkų meilei nebaisūs dideli atstumai

Dviratininkai Ignatas Konovalovas ir Edita Janeliūnaitė pažįstami jau seniai. Susipažino tada, kai 13-metė Edita iš Šiaulių atvažiavo į Panevėžį sportuoti.
O prieš trejus metus jų pažintis netrukus peraugo į meilę.
 
„Sugalvojome vieną dieną susitikti ir tas susitikimas buvo lemtingas. Pajutome artumą vienas kitam, sutapo mūsų charakteriai. Iš pradžių Ignatas mane sudomino savo grožiu – toks aukštas liesas, patrauklus vaikinas. Dabar, kai gyvename kartu, pamačiau, kad jis savarankiškas, tvarkingas. 

Ignatas moka skaniai  pasigaminti valgyti, man labai daug padeda buityje, yra paslaugus. Esu emocinga, dažnai susinervinu, todėl Ignatas savo ramumu man suteikia daug stiprybės. Prie jo jau pripratau ir vienai būtų sunku – dviese daug smagiau“, – šypsosi E. Janeliūnaitė,kuriai gruodžio 18-ąją sukaks 22-eji.

ATSTUMAS. I. Konovalovas prisipažįsta, kad jį patraukė Editos išvaizda, vidinis grožis, seksualumas„Su Edita nė karto nebuvome susipykę, tai iš dalies jos nuopelnas. Edita labai atvira, kas jai nepatinka, viską pasako į akis. Niekada nekelia jokių scenų, viską gerai supranta. Edita  mane išmokė tvarkos, pasakė, kad kiekvienas daiktas turi savo vietą. Dar prieš metus per stovyklas mano kambarys būdavo netvarkingas, lyg kokiame turguje, viskas išmėtyta, o dabar to jau nėra. Man su Edita visur labai gerai, ja visada pasitikiu“, – teigia Ignatas.

Ignatas treniruojasi Ispanijoje, o Edita – Italijoje. Tačiau atstumas jų neišskiria. Po sezono jiedu visą laiką būna kartu Ispanijoje, kur atostogauja, o po to pradeda  rengtis  kitų metų kovoms. Sausio mėnesį Edita grįžta į Italiją ir būna su savo komanda.  Judviejų draugystė tęsiasi ir dviračių sezono įkarščio metu – arba Ignatas kelioms dienoms nuskrendu į Italiją, arba Edita, jeigu yra laisvo laiko, kelioms savaitėms atvyksta į Ispaniją.

„Sezono metu pagrindinis bendravimas vyksta telefonu. Kiekvieną dieną vakarais susiskambiname, susirašome žinutėmis, trumpai pasipasakojame, ką tą dieną nuveikėme. Nebuvo tokios dienos, kad nepabendrautume“, – teigia gruodžio 8 dieną  25-ąjį gimtadienį švęsiantis I. Konovalovas.

SEZONAS. Šiemet panevėžietis pasirašė kontraktą su profesionalų komanda „Movistar“, kuri ankstesniais metais buvo žinoma kaip „Caisse d‘Epargne". Pasak Ignato, tai viena seniausiai gyvuojančių komandų, kurios didžiausia įžymybė – Miguelis Indurainas, kuris 1992—1993 m. buvo išrinktas geriausiu pasaulio dviratininku.

Prieš Ignatui parvažiuojant į Panevėžį, įvyko dviejų dienų „Movistar“  komandos dviratininkų susipažinimas. „Viskas vyko paprastai, natūraliai, labai gera komandos atmosfera. Kontraktą pasirašiau dvejiems metams, sąlygomis esu patenkintas. Kol kas dar nežinau, kokiose lenktynėse dalyvausiu, viskas paaiškės per antrą komandos susitikimą. Naujajame mano klube didelių žvaigždžių nėra, tačiau yra tokių dviratininkų,  kurie laimi ar gali laimėti atskirus etapus „Giro d‘Italia“, „Vuelta a Espana“,  „Tour de France“ lenktynėse, – sako Ignatas.

„Cervelo test“ komanda, kuriai anksčiau atstovavo I.Konovalovas, rugsėjo mėnesį pasirašė naują sutartį su amerikiečių klubu „Garmin“, kurio aprangą vilkės Ramūnas Navardauskas. Dabar ši komanda vadinsis „Garmin-Cervelo“.

Neblogas šis sezonas buvo ir Italijos „Chirio Forno d‘Asolo“ komandai atstovaujančiai E. Janeliūnaitei. Per Europos čempionatą ji užėmė dešimtą vietą, o debiutuodama suaugusiųjų čempionate baigė grupines lenktynes. Edita neslepia, kad sėkmingam pasirodymui didelės įtakos turėjo Ignato, kuris peržiūri ir pataiso treniruočių planus, pastabos.

Dviratininkei daug padeda ir Ignato tėvas Valerijus Konovalovas, kuris nuolat paskambina į Italiją ir pataria, kaip treniruotis. Tačiau Edita šio sezono nelaiko sėkmingu. Gerai pasirodė tiktai per abu čempionatus, o per kitas lenktynes nepasižymėjo. „Daug sirgau, be to, susižeidžiau kelį. Mano komanda nėra stipri, kitais metais į ją įsilies daugiau didesnio meistriškumo dviratininkių“, – sako sportininkė. 

E.Janeliūnaitė apgailestauja, kad Ispanijoje nėra gerų moterų komandą. Dauguma iširo, liko tiktai kelios, kuriose treniruojasi vien ispanės.



VAKARĖLIS. Šį rudenį Ignatas ir Edita savaitgalius leido besikuriančioje jų sodyboje Puškonių kaime netoli PAsvalio. Jie viską daugiausiai daro savo rankomis. Prieš metus buvusiame tvarte buvo daug, kone vieno metro aukščio, seno mėšlo – teko nemažai kastuvu ir šakėmis pasidarbuoti, kol jį visą išvežė.

Puškonyse Ignatas ir Edita šiemet surengė Lietuvos dviratininkų sezono uždarymo vakarą. Pirmą dieną susirinko apie 50 dviratininkų – buvo atvažiavę ir  R.Navardauskas, Tomas Vaitkus. Antrą dieną dviratininkų sumažėjo perpus.

 
DINASTIJA. Ir Editos, ir Ignato tėveliai – buvę dviratininkai, ir jų atžalos tuo džiaugiasi. Nes daugumos dviratininkų tėvai nesupranta, kaip vyksta lenktynės, o Editos ir Ignato tėvams nieko nereikia aiškinti.

„Pasiskambini tėvams telefonu, dviratininkų žargonu greitai pašneki "prokolas“, „zavalas“, „otryvas“ – ir jiems viskas aišku. Gi kiti internete pasižiūri protokolus, pamato, kad Lietuvos dviratininkų nėra dešimtuke ar dvidešimtuke, ir  susidaro nuomonė, jog esame tarp autsaiderių. Nėra supratimo, kad plente dirbi vienam ar kitam komandos draugui, dėl jo atiduodi visas jėgas, kad tiktai jis gerai pasirodytų“, – sako Ignatas.

VAIDMENYS. Ir jam, ir Editai dažnai tenka dirbti kitiems. E.Janeliūnaitė teigia, kad jai padėti komandos draugėms nėra sunku. Per šiemetinius Europos ir pasaulio čempionatus sportininkė talkino Rasai Leleivytei: „Man tai malonumas. Jeigu dar vilnietė gerai pasirodo, tai dvigubas džiaugsmas – jautiesi, jog ir tu kažkuo prisidėjai prie to laimėjimo."  

I.Konovalovas pritaria draugei: "Tie patys lyderiai nelaimi per metus tiek lenktynių nelaimi. Tarkime, Alberto Contadoras per metus laimi aštuonias – dešimt varžybų. Prisimenu, 2009 metais per vienas varžybas, kai absoliučioje įskaitoje buvau aukštokai pakilęs, pats mūsų komandos lyderis Carlosas Sastre man ne kartą  atvežė vandens, mane išveždavo į priekį.

Tos lenktynės jam buvo pirmosios, parengiamosios sezono varžybos, Carlosui jos nebuvo svarbios, ir jis parodė gražų pavyzdį man, jaunam dviratininkui. Padėti kitam yra normalus reiškinys, kiekvienam dviratininkui tą yra patyręs. Žinoma, yra ir savanaudžių, bet jie komandose dažniausiai neišsilaiko. Pavažinėja porą metų ir pereina į kitą komandą. Po to pasklinda apie jį negražios kalbos ir paprasčiausiai dviratininkas toliau neberanda komandos, yra priverstas baigti savo sportinę karjerą. Plente viskas yra kaip šeimoje, viskas turi vykti bendrai.“

PLANAI. Dviračių sporto mėgėjai laukia, kada jis su E. Janeliūnaite sukurs šeimą. Kada bus vestuvės?
 
Edita šypsosi ir sako, kad, jeigu ilgai gyvensite, tai sulauksite. Ignatas antrina, kad apie vestuves dar negalvoja, nes dviratininkų gyvenimas – kaip tų čigonų: „Viskas vyksta ant ratų. Keliauji iš vienos šalies į kitą, dar ir sportuojame ant ratų."