Laikas – sąjungininkas kelyje į olimpiadą

„Mes dar tiksliai nežinome, ar pagal savo pajėgumą šią vasarą prilygtume olimpinėms komandoms, todėl mums daugiau laiko pasiruošti – tik pliusas“, – olimpinės atrankos korekcijomis džiaugiasi tinklininkė Ieva Dumbauskaitė.

 

Pajėgiausiai Lietuvos paplūdimio tinklininkių porai I. Dumbauskaitei ir Monikai Povilaitytei šiemet sezonas prasidėjo kaip niekada anksti. Vasario mėnesį jos jau dalyvavo turnyre JAV. „Su kitais paplūdimio tinklininkais juokaujame, kad dabar paplūdimio tinklinio sezonas niekada nesibaigia: spalio pabaigoje dar dalyvavome varžybose, o sausį – vėl ant smėlio, tiesa, tai buvo varžybos uždarose patalpose, bet vasarį jau žaidėme lauke. Tad dabar nelabai aišku, kada sezonas, o kada ne sezonas“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako I.Dumbauskaitė.  
 

Maloniu intarpu į ankstyvą paplūdimio tinklinio sezoną merginoms tapo pirmasis Europos sniego tinklinio čempionatas. Kovo mėnesį Austrijos kalnuose lietuvės buvo tituluotos Europos sniego karalienėmis – jos iškovojo aukso medalius. 

Medalis glosto širdį
 

Tinklininkės tikina, kad nesvarbu, ar medalis iškovotas ant šalto sniego, ar ant karšto smėlio – jis vienodai maloniai paglosto širdį. 
 

„Kad ir koks medalis būtų, jis yra svarbus. Ne kiekvieną dieną, ne kiekvieną savaitę mes laimime medalius, o šie apdovanojimai yra istoriniai – pirmojo Europos sniego tinklinio čempionato. Džiaugiamės, kad pavyko laimėti tokį turnyrą prieš sezoną“, – tikina M.Povilaitytė. 

„Nors sniegas nėra prioritetas, tai vis tiek yra Europos čempionatas. Labai džiaugiamės tapusios pirmomis istorijoje sniego tinklinio čempionėmis. Kitas dalykas – tai labai prideda pasitikėjimo prieš artėjantį sezoną“, – istorinio medalio pridėta dar viena pasitikėjimo doze džiaugiasi Ieva. 

Juolab kad pasitikėjimas – slidus reikalas, kuris keičiasi tarsi lietuviški orai: čia jo su kaupu, čia, žiūrėk, likučiai belikę. „Tai keičiasi su kiekvienomis varžybomis ir medaliais“, – šypteli Monika. „Praėjusį sezoną pamatėme, kad jeigu sužaidžiame taip, kaip mes galime, kovojame iki galo ir viskas mums pasiseka, tada galime ir su stipriomis komandomis kaip lygios su lygiomis žaisti. Tai labai svarbu“, – praėjusį sezoną, kuris Lietuvos paplūdimio tinklinio gerbėjams padovanojo daug įsimintinų momentų, prisiminė Ieva. 

Bet grįžkime prie žiemos. Kodėl paplūdimio tinklininkės nusprendė išmėginti jėgas kovodamos ant sniego, nors abi tikina esančios vasaros mergaitės? „Nemeluosiu – aš visiškai vasaros ir karščio žmogus“, – šypsosi Ieva. „Aišku, žiemą smagu, kai saulė šviečia, sniego yra, bet kai būna pūgos, tai mieliau saulė ir šiluma“, – porininkei antrina Monika. 
 

Tad galbūt tinklininkes suviliojo olimpinės perspektyvos – juk sniego tinklinis jau 2022 m. žiemos olimpinėse žaidynėse turėtų būti kaip parodomasis sportas, o 2026-aisiais, tikimasi, bus įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. 
 

„Nebuvo minčių taip toli į priekį. Tiesiog padarė Lietuvoje tokią atranką, sudalyvavome, laimėjome, išsikovojome teisę ir visai neblogai mums pavyko“, – sako M.Povilaitytė. 

„Tiesiog nebuvo tuo metu kitų varžybų, kitų startų“, – paprastus motyvus dėsto Ieva. 

O pasirengimas Europos sniego čempionatui nesutrikdė merginų rengimosi pagrindinėms sezono kovoms. Besirengdamos startui ant sniego jos ir toliau treniravosi arenoje ant smėlio. Bet skirtumų žaidžiant ant sniego ir smėlio, suprantama, yra. Pasak I.Dumbauskaitės, sniegas labiau slysta, ypač kai pašalę: „Manau, kad žaidimas ant sniego lėtesnis, nes daug sunkiau bėgti, plius slysta avalynė – futbolo bateliai nevisiškai pritaikyti žaisti tinklinį. Taigi viskas vyksta techniškiau, bet lėčiau.“

Kita vertus, sniego tinklinio setas trunka iki 11 taškų, tad numatyti strategiją, priimti sprendimus reikia greičiau. „Turi būti gudresnis jau nuo pat pirmojo taško, iškart sugalvoti, kaip padaryti gerą pradžią, nes jeigu paleisi varžovą smarkiai į priekį, pavyti bus labai sunku“, – subtilybes dėsto M.Povilaitytė. 

„Kai paplūdimio aikštelėje žaidi su nepažįstama komanda, iki kokio rezultato 5:5 gal sau leisti žvalgybą. O čia viskas iš karto vyksta labai dinamiškai, greitai, iš karto turi pradėti varžovą spausti. Kelios klaidos – ir jau pralošei partiją. Skiriasi, bet smagu“, – žaidimo skirtumus aiškina I.Dumbauskaitė. 

Suprantama, dar skiriasi ir apranga. Smėlis, karštis ir lengvutė apranga – tokias asociacijas kelia paplūdimio tinklinis. Aprangos sniego čempionate buvo daug. „Mes juokėmės, kad per daug mums čia tos aprangos. Nesame taip pratusios: atsikeli iš ryto ir rengiesi 15 minučių. Užtrunki, kol viską užsivelki ir užsimauni. Kai per varžybas buvo geras oras, saulė, buvo smagu, bet vieną dieną siautė pūga, buvo šalta, tada klausiau Monikos aikštelėje: ką mes čia darome?“ – šypsosi Ieva. 

Kai kurias aprangos detales merginoms čempionato metu teko skolintis iš kolegų. „Mes dar ne tokios profesionalės, kad žinotume, kaip ką turime apsirengti“, – juokiasi Monika. I.Dumbauskaitė iš rusės pasiskolino plaukų juostą, iš austro – pirštines. M.Povilaitytei teko skolintis apsaugas. Juk griūti ant sniego – ne tas pats, kas ant smėlio. Skauda. 

„Iš pradžių per pirmas varžybas dar labai rimtai į jas nežiūrėjome, bet paskui pamatėme, kad mums visai neblogai sekasi. Kad galėčiau normaliai dirbti gynyboje, teko skolintis apsaugas ant kelių. Bet vis tiek grįžome ir su mėlynėmis, ir apsidaužiusios“, – neslepia M.Povilaitytė. 

Paplūdimio tinklininkų atranka, paprastai prasidėdavusi likus porai metų iki olimpinių žaidynių, šį olimpinį ciklą sutrumpėjo ir prasidės ne šiais, o kitais metais. 

„Olimpinę atranką nusprendė perkelti į kitą vasarą. Matyt, bus mažiau etapų, o galbūt jie bus dažnesni, – svarsto I.Dumbauskaitė. – O finalinės žemyninės taurės varžybos vyks 2020-aisiais.“

Dėl to, kad olimpinė atranka prasidės tik po metų, merginos džiaugiasi, nes laikas – jų sąjungininkas, duotas tam, kad kasdien galėtų tobulėti ir vytis pajėgiausias planetos tinklininkes. „Mes dar tiksliai nežinome, ar pagal savo pajėgumą šią vasarą prilygtume olimpinėms komandoms, todėl mums daugiau laiko pasiruošti – tik pliusas“, – neabejoja I.Dumbauskaitė.

Bet šis sezonas bet kokiu atvejus bus ilgas ir nelengvas. Pagrindinis šių metų startas – Europos čempionatas, kuris liepos 17–21 d. vyks Olandijoje. Pernai vykusiose Europos pirmenybėse lietuvės finišavo septynioliktos. Kaip seksis šįkart, iš anksto spėlioti ir prognozuoti merginos nemėgsta, bet I.Dumbauskaitė prasitaria apie ambicingus šių metų siekius: „Kalbant skaičiais, pirmasis aštuntukas būtų labai geras rezultatas. Bet iki jo dar daug varžybų. Kol kas mintys sutelktos tikrai ne į Europos čempionatą.“ 

Kokių staigmenų lietuvės paruošė varžovėms po žiemos? „Kartais mes pačios sau būname staigmenos. Mes pačios dar nežinome, ką viena kitai paruošėme“, – nusijuokia Ieva. Taip tinklininkė sakė paskutinėmis kovo dienomis, dar tik kraudamasi lagaminus į stovyklą Turkijoje, iš kurios grįžusi namo vos dienai išsiruošė į varžybų maratoną. 

Pajėgiausios Lietuvos paplūdimio tinklininkės sako, kad juodvi žaisdamos dar pasigenda stabilumo. „Praėjusiais metais pralaimėjome varžovėms, kurios už mus kokiais 500 mažiau taškų turėjo, bet įveikėme kelias komandas, kurios už mus buvo stipresnės“, – banguotą pasirodymą prisiminė merginos. 

Pajėgiausių Lietuvos paplūdimio tinklininkių triumfas Europos sniego tinklinio čempionate buvo ne vienintelė priežastis džiaugtis. Vyrų turnyre sėkmingai pasirodė bronzos medaliais pasipuošę Lietuvos tinklininkai Lukas Každailis ir Arnas Rumševičius. Mažajame finale, kuriame jie susitiko su rusais Jurijumi Bogatovu ir Pavelu Rasukovu, prireikė net penkių setų, tačiau pergalę šventė lietuviai. 

Čempionato aistroms nurimus L.Každailis prisipažino, kad ambicijos buvo didelės – į čempionatą jie vyko tik pergalės: „Žinoma, norėjome laimėti aukso medalius, bet savo pasirodymą vertiname gerai. Paties aukščiausio rango komandų Europos čempionate nebuvo, bet manau, kad požiūris dar keisis. Pusfinalyje turėjome bėdų su psichologija, dėl to ir pralaimėjome. O mače dėl trečios vietos pasistengėme atsipalaiduoti, tad buvo daug emocijų.“ 
 

Pusfinalyje A.Rumševičių ir L.Každailį sustabdė būsimieji čempionai Rusijos pora Ruslanas Dajanovas ir Tarasas Myskivas. Sidabrą iškovojo vokiečiai Paulas Beckeris ir Jonas Schröderis. 

Iki Europos čempionato šie vaikinai ant sniego jėgas buvo išbandę tik Lietuvos čempionate, po kurio sakė, kad sniego aikštelėje žaisti visai smagu, tik šaltoka. 

„Nesame pratę žaisti tokiu oru. Iki šiol kažkas išskirtinio būdavo tik žaidžiant paplūdimio tinklinį per lietų“, – lygino vaikinai. Specialiai šiam neįprastam Europos čempionatui jie nesiruošė, prie sniego pratinosi jau prasidėjus pirmenybėms. 

Plačiau apie Europos vyrų sniego čempionatą ir prasidėjusį paplūdimio tinklinio sezoną – kitame „Olimpinės panoramos“ numeryje.

*  *  *