tenisoakademija.lt | 2018 m. balandžio 25 d. 11:09 |
![]() ![]() |
Skirtingos dangos - skirtingas tenisas
Rimvydas Mugevičius paaiškino apie skirtingų teniso dangų subtilybes ir papasakojo, kuo skiriasi žaidimas ant jų.
Tenisas žaidžiamas ant įvairiausių dangų. Vienose karaliauja greitesni, kitose – universalesni, trečiose – techniškesni žaidėjai. Tačiau kaip teniso mėgėjui suprasti jų skirtumus ir nuspręsti, kuri danga jam tinkamiausia?
Tris pagrindines teniso aikščių dangas dažniausiai matome profesionalų varžybose – tai žolė, gruntas ir kietoji danga. Žolė ir gruntas gali būti ir dirbtiniai, o teniso aikštynuose dažnai sutinkame ir kiliminę dangą.
Pagrindiniai skirtumai – vienose aikštėse kamuoliukas atšoka greičiau, kitose žaidimas yra lėtesnis.
Žolės danga
Greitas žaidimas vyrauja ant žolės dangos, kuri yra slidoka, o kamuoliukas atšoka palyginti žemai.
„Žolė yra slidi, greita. Ją labiau pamėgę tenisininkai, kuriems artimas greitas žaidimas, jie nemėgsta ilgai mušinėti kamuoliuko. O čia taškas būna dviejų-trijų smūgių trukmės“, - sako Lietuvos teniso rinktinės kapitonas ir Vilniaus teniso akademijos treneris Rimvydas Mugevičius.
Tikros žolės aikštynų nėra daug, bet tik juose vyksta profesionalų turnyrai, pavyzdžiui, Vimbldonas. Ant dirbtinės žolės dangos aukščiausio lygio varžybos nerengiamos.
„Vimbldono aikščių priežiūra – nesuvokiama. Turbūt visi matė per televiziją, kaip žolė ištrypiama. Ją tada išima gabalais, atvežę įsodina kitą žolės lopą, kuris būna apie pusmetrio gylio. Priežiūros kaštai – milžiniški. Vimbldono turnyrui aikštynai ruošiami visus metus, niekas ten nežaidžia, kad spėtų užaugti žolė“, – pastebi R. Mugevičius.
Treneris pabrėžė, kad tiek dirbtinę, tiek natūralią žolę reikia itin kruopščiai prižiūrėti. Anot jo, dirbtinės žolės danga būna skirtingo plaušo – stambesnio ar smulkesnio. Pastaroji yra ir kokybiškesnė, ir brangesnė. Norint turėti tinkamą dirbtinės žolės aikštyną kiekvienais metais reikia samdyti įmones su specializuota technika, kurios išravi iš žolės samanas.
„Dirbtinėje žolėje labai svarbus ir smėlio kiekis – jį reikia nuolat prižiūrėti, nes dėl trūkumo kamuoliukas pradeda nešokti taip, kaip turėtų, danga tampa per slidi. Kuo dirbtinės žolės plaušas ilgesnis, tuo ji geriau tarnauja, tačiau kartu kenčia žaidimo kokybė, jau tolstama nuo profesionalaus teniso“ , – kalbėjo specialistas.
Kietoji danga
Kietos dangos pagrindas būna išlietas iš betono, galima naudoti ir asfaltą. „Jų įrengimas ir priežiūra taip pat nėra itin pigūs, patartina jas kasmet perdažyti“, – teigia R. Mugevičius. Tam naudojami specialūs dažai, kurie yra savotiškas mišinys, paminkštinantis dangą. Kietos dangos aikštynai, kurie nedažomi daug metų, tampa greiti ir slidūs, nebeatitinka varžybinės kokybės.
„Tai yra viduriukas tarp žolės ir grunto. Yra lėtesnių kietų aikščių, kurios žaidimą priartina prie grunto, yra greitesnių, kurie arčiau žolės. Labai stipriai greičiu kokybiški kietos dangos aikštynai nesiskiria“, – pažymi R. Mugevičius.
Kietoji danga yra kiek lėtesnė žaidimo atžvilgiu, o čia dominuoja universaliausi atletai, kadangi ant jos žaidžiamas įvairiapusiškiausias tenisas. Pranašumą ant kietos dangos gali įgauti aukštesni žaidėjai.
Kiliminė danga
Neblogas pasirinkimas pirmuosius žingsnius tenise žengti – kiliminė danga, tai ypač galioja vaikams. Ant jos galima kristi be didesnės baimės, savo specifika ji panaši į grunto aikštę. Pastarojoje tiesiog išeikvosite mažiau jėgų dėl galimybės slysti.
Pavyzdžiui Vokietijoje, sako R. Mugevičius, šios dangos labai mėgstamos uždarų patalpų aikštynuose. Neprofesionaliuose klubuose kietų dangų beveik nerasite vien dėl sveikatos sumetimų.
„Kiliminėje dangoje yra papilamos granulės, kad ji primintų gruntą, būtų daugiau praslydimo kojoms. Vyresnio amžiaus žmonės Vokietijoje visur žaidžia ant kilimų, kad sąnariams būtų minkščiau“, – pastebi patyręs treneris.

Grunto danga
Pati lėčiausia iš visų populiariausių dangų – grunto. Joje kamuoliukas nuo pagrindo atšoka aukščiausiai iš visų. Tačiau tam, kad grunto danga neprarastų savo savybių, ją būtina itin kruopščiai prižiūrėti.
„Apskritai, Lietuvoje turėti grunto aikštę nelabai apsimoka, nes mūsų krašte žiemos yra ilgos, o vasaros trumpos. Grunto aikštės žaidimui pradedamos ruošti tik iš žemės išėjus pašalui, tada jos yra voluojamos, paruošiamos linijos. Stipriai palijus aikštė tampa minkštesnė, žaidimas lėtėja, prieš techniškus žaidėjus pranašumą tokiu atveju įgauna gynybinio stiliaus tenisininkai“, – pasakoja R. Mugevičius.
Gruntą reikią visą laiką laistyti. „Jeigu nepalaistysi – vėjas nupūs molio dulkes, per kurias tu čiuoži. Aplinkui bus raudonos mašinos, pikti kaimynai. Tai, ką išpučia vėjas, su laiku reikia vėl užpilti ant dangos“, – paaiškino treneris.
Grunto danga – sveikiausia
Nepaisant ganėtinai sudėtingos priežiūros, grunto dangų aikščių Lietuvoje netrūksta. Štai, pavyzdžiui, vien „SEB arena“ vasaros sezono metu atidaro net 10 grunto aikštelių Bernardinų aikštyne.
„Gruntas labai tinka vaikams ir senjorams, nes čia vyksta lėtesnis žaidimas. Tai viena iš grunto ypatybių dėl kurios nemaža dalis teniso mėgėjų ir pradedančiųjų vis labiau mėgsta žaisti ir treniruotis būtent ant šios dangos. Todėl, atsižvelgdami į poreikį, ir vos tik sulaukę palankesnių orų, iš karto ruošiame aikšteles bei siūlome žaisti jose“, – pažymi „SEB areną“ valdančios įmonės „Teniso pasaulis“ vadovas Ramūnas Grušas.
Jam antrino ir kovo mėnesį „SEB arenoje“ vykusioje kasmetinėje Baltijos šalių trenerių konferencijoje apsilankęs ir pranešimus skaitęs Prancūzijos teniso federacijos techninis direktorius Bernard‘as Pestare‘as.
„Labai svarbu turėti grunto dangos aikščių ir išmokti žaisti ant jos. Čia reikia susikaupimo ir kantrybės ilgai žaidžiant dėl taško. Turi neklysti. Taip pat tai labai gera danga taktikos vystymui, nes taškai čia iškovojami lėčiau. Ši danga yra labai tinkamai žaidėjų mokymui“, – kalbėjo B. Pestare‘as.
R. Mugevičius mano, kad mokytis žaisti tenisą yra geriau ant kietos dangos nei grunto, bet pastaroji danga turi kitą didelį pliusą – ji daug sveikesnė sąnariams.
„Gruntas turi daugiau nelygių atšokimų, o kieta danga yra pati lygiausia, todėl mokytis ant jos yra geriau. Tačiau žaidimas ant grunto yra daug sveikesnis sąnariams. Kažkas yra apskaičiavęs, kad JAV, kurioje dominuoja kietos dangos, žaidėjų žaidimo amžius yra mažesnis nei europiečių, nes pastarieji daug daugiau žaidžia ant grunto.
Ant grunto yra daug čiuožiama, raumuo dirba lanksčiau nei ant kietos dangos. Ant jos kiekvienas žingsnis yra blokuojamas, koja sustoja. Sąnariai ir raumuo mažiau kenčia ant grunto. Ant kietos dangos mokytis geriau dėl atšokimų, bet sveikiau žaisti ant minkštesnių dangų“, – sutinka treneris.
Ir lauke, ir viduje
Lietuvoje populiariausios ir dažniausiai sutinkamos yra grunto bei kietos dangos. „Šios dangos populiariausios pasaulyje. Ant jų sudarytos geriausios sąlygos sportuoti ir Lietuvoje“, – pastebi R. Grušas.
Daugiausiai jų yra įsirengusi ir „SEB arena“. Didžiausiame uždarų teniso kortų centre Baltijos šalyse įrengta 14 kietos dangos teniso aikščių, 6 vidaus kiliminės dangos kortai, 4 lauko kietos dangos aikštės ir 4 lauko dirbtinės žolės kortai. Taip pat, čia yra įrengtos ir 4 skvošo aikštelės bei 4 badmintono kortai.
Vasaros sezono metu žaidėjams siūlomi papildomi 10 grunto kortų ir dvi dirbtinės žolės teniso aikštės Bernardinų sodo aikštyne.
Tris pagrindines teniso aikščių dangas dažniausiai matome profesionalų varžybose – tai žolė, gruntas ir kietoji danga. Žolė ir gruntas gali būti ir dirbtiniai, o teniso aikštynuose dažnai sutinkame ir kiliminę dangą.
Pagrindiniai skirtumai – vienose aikštėse kamuoliukas atšoka greičiau, kitose žaidimas yra lėtesnis.
Žolės danga
Greitas žaidimas vyrauja ant žolės dangos, kuri yra slidoka, o kamuoliukas atšoka palyginti žemai.
„Žolė yra slidi, greita. Ją labiau pamėgę tenisininkai, kuriems artimas greitas žaidimas, jie nemėgsta ilgai mušinėti kamuoliuko. O čia taškas būna dviejų-trijų smūgių trukmės“, - sako Lietuvos teniso rinktinės kapitonas ir Vilniaus teniso akademijos treneris Rimvydas Mugevičius.
Tikros žolės aikštynų nėra daug, bet tik juose vyksta profesionalų turnyrai, pavyzdžiui, Vimbldonas. Ant dirbtinės žolės dangos aukščiausio lygio varžybos nerengiamos.
„Vimbldono aikščių priežiūra – nesuvokiama. Turbūt visi matė per televiziją, kaip žolė ištrypiama. Ją tada išima gabalais, atvežę įsodina kitą žolės lopą, kuris būna apie pusmetrio gylio. Priežiūros kaštai – milžiniški. Vimbldono turnyrui aikštynai ruošiami visus metus, niekas ten nežaidžia, kad spėtų užaugti žolė“, – pastebi R. Mugevičius.
Treneris pabrėžė, kad tiek dirbtinę, tiek natūralią žolę reikia itin kruopščiai prižiūrėti. Anot jo, dirbtinės žolės danga būna skirtingo plaušo – stambesnio ar smulkesnio. Pastaroji yra ir kokybiškesnė, ir brangesnė. Norint turėti tinkamą dirbtinės žolės aikštyną kiekvienais metais reikia samdyti įmones su specializuota technika, kurios išravi iš žolės samanas.
„Dirbtinėje žolėje labai svarbus ir smėlio kiekis – jį reikia nuolat prižiūrėti, nes dėl trūkumo kamuoliukas pradeda nešokti taip, kaip turėtų, danga tampa per slidi. Kuo dirbtinės žolės plaušas ilgesnis, tuo ji geriau tarnauja, tačiau kartu kenčia žaidimo kokybė, jau tolstama nuo profesionalaus teniso“ , – kalbėjo specialistas.
Kietoji danga
Kietos dangos pagrindas būna išlietas iš betono, galima naudoti ir asfaltą. „Jų įrengimas ir priežiūra taip pat nėra itin pigūs, patartina jas kasmet perdažyti“, – teigia R. Mugevičius. Tam naudojami specialūs dažai, kurie yra savotiškas mišinys, paminkštinantis dangą. Kietos dangos aikštynai, kurie nedažomi daug metų, tampa greiti ir slidūs, nebeatitinka varžybinės kokybės.
„Tai yra viduriukas tarp žolės ir grunto. Yra lėtesnių kietų aikščių, kurios žaidimą priartina prie grunto, yra greitesnių, kurie arčiau žolės. Labai stipriai greičiu kokybiški kietos dangos aikštynai nesiskiria“, – pažymi R. Mugevičius.
Kietoji danga yra kiek lėtesnė žaidimo atžvilgiu, o čia dominuoja universaliausi atletai, kadangi ant jos žaidžiamas įvairiapusiškiausias tenisas. Pranašumą ant kietos dangos gali įgauti aukštesni žaidėjai.
Kiliminė danga
Neblogas pasirinkimas pirmuosius žingsnius tenise žengti – kiliminė danga, tai ypač galioja vaikams. Ant jos galima kristi be didesnės baimės, savo specifika ji panaši į grunto aikštę. Pastarojoje tiesiog išeikvosite mažiau jėgų dėl galimybės slysti.
Pavyzdžiui Vokietijoje, sako R. Mugevičius, šios dangos labai mėgstamos uždarų patalpų aikštynuose. Neprofesionaliuose klubuose kietų dangų beveik nerasite vien dėl sveikatos sumetimų.
„Kiliminėje dangoje yra papilamos granulės, kad ji primintų gruntą, būtų daugiau praslydimo kojoms. Vyresnio amžiaus žmonės Vokietijoje visur žaidžia ant kilimų, kad sąnariams būtų minkščiau“, – pastebi patyręs treneris.

Grunto danga
Pati lėčiausia iš visų populiariausių dangų – grunto. Joje kamuoliukas nuo pagrindo atšoka aukščiausiai iš visų. Tačiau tam, kad grunto danga neprarastų savo savybių, ją būtina itin kruopščiai prižiūrėti.
„Apskritai, Lietuvoje turėti grunto aikštę nelabai apsimoka, nes mūsų krašte žiemos yra ilgos, o vasaros trumpos. Grunto aikštės žaidimui pradedamos ruošti tik iš žemės išėjus pašalui, tada jos yra voluojamos, paruošiamos linijos. Stipriai palijus aikštė tampa minkštesnė, žaidimas lėtėja, prieš techniškus žaidėjus pranašumą tokiu atveju įgauna gynybinio stiliaus tenisininkai“, – pasakoja R. Mugevičius.
Gruntą reikią visą laiką laistyti. „Jeigu nepalaistysi – vėjas nupūs molio dulkes, per kurias tu čiuoži. Aplinkui bus raudonos mašinos, pikti kaimynai. Tai, ką išpučia vėjas, su laiku reikia vėl užpilti ant dangos“, – paaiškino treneris.
Grunto danga – sveikiausia
Nepaisant ganėtinai sudėtingos priežiūros, grunto dangų aikščių Lietuvoje netrūksta. Štai, pavyzdžiui, vien „SEB arena“ vasaros sezono metu atidaro net 10 grunto aikštelių Bernardinų aikštyne.
„Gruntas labai tinka vaikams ir senjorams, nes čia vyksta lėtesnis žaidimas. Tai viena iš grunto ypatybių dėl kurios nemaža dalis teniso mėgėjų ir pradedančiųjų vis labiau mėgsta žaisti ir treniruotis būtent ant šios dangos. Todėl, atsižvelgdami į poreikį, ir vos tik sulaukę palankesnių orų, iš karto ruošiame aikšteles bei siūlome žaisti jose“, – pažymi „SEB areną“ valdančios įmonės „Teniso pasaulis“ vadovas Ramūnas Grušas.
Jam antrino ir kovo mėnesį „SEB arenoje“ vykusioje kasmetinėje Baltijos šalių trenerių konferencijoje apsilankęs ir pranešimus skaitęs Prancūzijos teniso federacijos techninis direktorius Bernard‘as Pestare‘as.
„Labai svarbu turėti grunto dangos aikščių ir išmokti žaisti ant jos. Čia reikia susikaupimo ir kantrybės ilgai žaidžiant dėl taško. Turi neklysti. Taip pat tai labai gera danga taktikos vystymui, nes taškai čia iškovojami lėčiau. Ši danga yra labai tinkamai žaidėjų mokymui“, – kalbėjo B. Pestare‘as.
R. Mugevičius mano, kad mokytis žaisti tenisą yra geriau ant kietos dangos nei grunto, bet pastaroji danga turi kitą didelį pliusą – ji daug sveikesnė sąnariams.
„Gruntas turi daugiau nelygių atšokimų, o kieta danga yra pati lygiausia, todėl mokytis ant jos yra geriau. Tačiau žaidimas ant grunto yra daug sveikesnis sąnariams. Kažkas yra apskaičiavęs, kad JAV, kurioje dominuoja kietos dangos, žaidėjų žaidimo amžius yra mažesnis nei europiečių, nes pastarieji daug daugiau žaidžia ant grunto.
Ant grunto yra daug čiuožiama, raumuo dirba lanksčiau nei ant kietos dangos. Ant jos kiekvienas žingsnis yra blokuojamas, koja sustoja. Sąnariai ir raumuo mažiau kenčia ant grunto. Ant kietos dangos mokytis geriau dėl atšokimų, bet sveikiau žaisti ant minkštesnių dangų“, – sutinka treneris.
Ir lauke, ir viduje
Lietuvoje populiariausios ir dažniausiai sutinkamos yra grunto bei kietos dangos. „Šios dangos populiariausios pasaulyje. Ant jų sudarytos geriausios sąlygos sportuoti ir Lietuvoje“, – pastebi R. Grušas.
Daugiausiai jų yra įsirengusi ir „SEB arena“. Didžiausiame uždarų teniso kortų centre Baltijos šalyse įrengta 14 kietos dangos teniso aikščių, 6 vidaus kiliminės dangos kortai, 4 lauko kietos dangos aikštės ir 4 lauko dirbtinės žolės kortai. Taip pat, čia yra įrengtos ir 4 skvošo aikštelės bei 4 badmintono kortai.
Vasaros sezono metu žaidėjams siūlomi papildomi 10 grunto kortų ir dvi dirbtinės žolės teniso aikštės Bernardinų sodo aikštyne.
Daugiau naujienų iš kategorijos Tenisas
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.