"Startavau dar rusų laikais"

86 metų Matas Ankudavičius – ne šiaip senolis. Veterano pažintis su bėgimu prasidėjo dar sovietmečiu. Šmaikščiais šūkiais ant marškinėlių išsiskiriantis bėgikas stiprybę demonstruoja kone visuose Lietuvos bėgimuose, neretai sąmoningai pirmuosiuose kilometruose į priekį praleisdamas jaunimą.

 

Ištikimasis „Citadele Kauno maratono“ dalyvis, ne kartą apdovanotas už pasiekimus savo amžiaus grupėje, su ironija žvelgia į sveikatos problemas, atvirauja apie įveiktus kilometrus, laisvės idėją ir išgyventą net 50 metų trukusią Lietuvos okupaciją bei tvirtina nenuleidžiantis rankų, nors ir neteko savo didžiausio gyvenimo malonumo.

 

Fotografai į mane visai dėmesio nekreipdavo, už mane kokiais 5 metais jaunesnius, bet žilus ir plikus fotografuodavo (juokiasi). Mano užrašai yra savotiška bėgimo propaganda – parodyti, kad tokio amžiaus žmogus gali bėgti ir būti stiprus. Daug kas klausia, ar man tikrai tiek metų, kartu fotografuojasi (šypsosi).

 

Dar rusų laikais bėgdavau varžybose, atstovaudavau įvairiems fabrikams. Pamenu, kad 1979 m., Naujametiniame bėgime Vilniuje bėgau 12 km ir finišavau priešpaskutinis.Buvau visiškai nepasiruošęs. Paskutinis atbėgęs turėjo gauti prizą, bet man nepavyko jo iškovoti (juokiasi). Nuo tada pradėjau treniruotis ir greičiau bėgioti.

 

Lietuvos laisvės idėja yra man be galo svarbi ir aš ja tikiu. Dabar galima laisvai gyventi ir skleisti bėgimo misiją, kareiviai iš paskos nevaikščioja. Rusų laikais mane KGB kareiviai persekiojo, nes mėgau daug fotografuoti, o prie Stalino tarnavau kariuomenėje. Saugojau kalinius labai atšiauriomis sąlygomis, 40 laipsnių šaltį išgyventi reikėjo. Bet tai mane užgrūdino ateičiai.

 

Jaučiu malonumą, kai finišuoju, kai visi ploja. O kai apdovanoja  – dar didesnė laimė būna. Pernai Kaune užėmiau antrą vietą ir buvau apdovanotas kaip vyriausias dalyvis. Maratone 5 km nubėgau greičiau nei per 45 minutes, tai vis tik dar bėgti galėjau (šypsosi).

 

Aš dalyvavau visuose „Kauno maratonuose“, bet šiais metais jau nežinia... Sveikatos problemų atsirado - draugauju su šeimos gydytoja, teko atsidurti ant operacinio stalo. Ir širdies ritmas buvo sutrikęs, bet aš nepasidaviau ir jį atstačiau (šypsosi).

 

Nelengva, bet sportas mane lydi kiekvieną dieną  – daug judu ir mankštinuosi. Esu tikras, kad bėgimas užgrūdino mano širdį. Jeigu ji nebūtų stipri, operacijos nedarytų mano amžiuje, daktarai sakytų „amen“ (juokiasi).

 

Sunku prognozuoti. Nebent į 1.5 km trasą, kur kūdikius su vežimėliais veža (juokiasi). Ten laikas neribotas, pėstute eidamas pasiekčiau finišą.

 

Aš per 2017 metus sudalyvavau 15 varžybų, nubėgau apie 84 km. Būdamas 85 m. įveikiau 10 km -  Lietuvoje turbūt daugiau tokių nėra.

 

Aš bėgdamas įvairių žaidimų prisigalvodavau. „Citadele Kauno maratone“ 2016 metais pamačiau stipriai atsilikusią moterį, tai beveik sustojau, palaukiau, kol ji mane aplenks ir lėtai iš paskos bėgau (juokiasi). Ir Kaune per Istorinės prezidentūros bėgimą leidausi aplenkiamas jaunų merginų, nors ir žinojau, kad galiu už jas anksčiau atbėgti (šypsosi).

 

Kad aš šio amžiaus sulaukiau su tokia sveikata, tai pati didžiausia laimė. Žinoma, be sporto laimė sumažėtų dvigubai (šypsosi).

 

Aš į lauką išeinu, paukščių čiulbėjimo pasiklausau, jaučiu vienybę su gamta. Esu užsiėmęs - vaikštau ir į Trečiojo amžiaus universiteto paskaitas, semiuosi sveikuoliškų patarimų.

 

Šeštasis „Citadele Kauno maratonas“ startuos Kauno Rotušės aikštėje, Senamiestyje, šių metų birželio 10 d. Didžiausio vasaros bėgimo šventės organizatoriai VšĮ „Kauno maratono klubas“ kviečia dalyvauti ne tik profesionalus, bet ir mėgėjus. Taip pat ragina aktyviai palaikyti bėgančius tiek prie starto linijos, kur vyks tradicinė sporto mugė, tiek trasoje išdėstytose sirgalių stotelėse.