Pamiršęs pralaimėjimo skonį

Pirmųjų olimpinių jaunimo žaidynių čempionas boksininkas Evaldas Petrauskas kibo į darbą ir pradėjo rengtis pagrindiniams kitų metų išbandymams – atrankos turnyrams į Londono olimpines žaidynes.

Po kovų Singapūre jis ilsėjosi gimtuosiuose Traksėdžiuose, Šilutės rajone. Pats sportininkas labai nustebo, kai jį Šilutėje pasitiko policijos palyda ir nuvežė į restoraną „Gilija“, kur Sporto mokykla bei rėmėjai jam bei treneriui Vincui Murauskui surengė pagerbimą.

Kiek vėliau, Evaldas su mama  išvyko į Airiją aplankyti savo brolio Arvydo, kuris anksčiau irgi boksavosi, ir trise praleido visą savaitę. „Spėjau tapti ir dėde, brolio šeimoje krykštauja dukrelė. Mūsų šeima gausėja, smagu“, – sakė Evaldas.

 LTOK gautą premiją (1200 Lt) už svarų pasirodymą Singapūre jis atidavė tėvams, kurie sūnui taupo pinigėlius tolesniam gyvenimui.

JAUSMAS. Į Vilnių E. Petrauskas sugrįžo tiktai rugsėjo pabaigoje ir Ozo vidurinėje mokykloje pradėjo lankyti vienuoliktą klasę. Draugai buvo pasiilgę Evaldo, jį pasveikino su didele sėkme Singapūre. „Dar kartą įsitikinau,  kaip smagu būti olimpiniu jaunimo čempionu. Tokį jausmą ne visada galima patirti. Buvau tapęs pasaulio jaunių vicečempionu, tačiau tas laimėjimas nublanko prieš dabartinę pergalę, kuri man yra bene pati svariausia sportinėje biografijoje“, - sakė Evaldas.

Kitais metais sportininkas yra pasirengęs pelnyti kelialapį Londono olimpines žaidynes.Kovo 19 d. jam sukaks 19 metų. Pirmosios atrankos varžybos vyks baigiantis vasarai per pasaulio čempionatą Baku (Azerbaidžanas), kur jis rungtyniaus mėgiamoje svorio kategorijoje iki 60 kg. Kelialapius pelnys 8 boksininkai.

Dar bus surengtas ir vienas atrankos turnyras, kuriame savo svorio kategorijoje būtinai reikės patekti į finalą. „Sunkoka, bet patekti į olimpines jaunimo žaidynes Singapūre buvo dar sunkiau, nes per pasaulio jaunimo čempionatą reikėjo patekti į trejetuką“, - teigė Evaldas, kurio stipriausios pusės – jėga, gynyba ir patirtis. Pastarosios jau yra sukaupęs pakankamai nemažai.

KOVOS. Ringe E. Petrauskas jau turėjo apie 200 kovų, iš kurių  tiktai 20 pralaimėjo. “Visą laiką stengiuosi nugalėti. Nemoku pralaimėti, labai išgyvenu nesėkmes, naktimis neužmiegu. Va, čia man trūksta patirties. Per pastaruosius trejus metus nesu pralaimėjęs nė vienos kovos. Per ketverius metus tiktai du varžovai už mane buvo pranašesni. Neįsivaizduoju, kaip dabar jausčiausi, ištikus nesėkmei“, – sako  boksininkas.

Nedidukas Evaldas (164 cm) jau priprato kovoti su gerokai už save aukštesniais varžovais. Kaip pats sako, iš visų 200 kovų buvo gal tiktai 15 varžovų, kurie buvo Evaldo ūgio. Gal tas nedidelis ūgis – savotiškas Evaldo pergalių užtaisas? „Galima ir taip sakyti. Aukštesni varžovai manęs gal neįvertina ir ... apsirinka“, – priduria.        

PRADŽIA. E. Petrausko sportinė karjera prasidėjo Šilutėje. Brolis Arvydas jį pakvietė ateiti pažaisti regbį, kurį, kaip ir futbolą, ypač mėgo jaunieji Šilutės boksininkai, vadovaujami trenerio Vinco Murausko. Po žaidimo treneris jam iš karto pasiūlė  pirmadienį ateiti į bokso treniruotę.  Evaldui tada buvo vos septyneri, jis lankė antrą klasę.

Sportininkas dabar atviras ir sako: jam boksas iš karto patiko. „Tačiau pirmuosius  bokso pagrindus gavau iš tėčio draugo, buvusio boksininko, kuris mane gal jau nuo ketverių penkerių mokė stovėsenos, smūgių. Kai pradėjau lankyti pratybas, už naujokus jau buvau visa galva pranašesnis“, - sako Evaldas.



Sportininko tėvelis nebuvo boksininkas, bet labai mėgo sunkiąją atletiką. Evaldui pabodo laukti trejus metus, kol jis pagaliau galėjo išeiti į ringą ir suremti pirštines su savo varžovais. Kai sukako 10 metų, šilutiškis jau pradėjo važinėti į varžybas. Debiutas įvyko Kėdainiuose, per varžybas vieną kovą jis laimėjo ir vieną pralaimėjo. Treneris V.  Murauskas liko patenkintas jauno sportininko ryžtu ir valia.

DRAUGAI. Dabar olimpinis jaunimo žaidynių čempionas negali tiksliai pasakyti, kiek jis tapo Lietuvos jaunučių, jaunių, jaunimo čempionu. Kaip pats sako, gal kokius 12 kartų. Svarūs jo pasiekimai tarptautiniuose ringuose: šių metų pasaulio jaunimo vicečempionas, 2009 m. Europos jaunimo čempionas,  2006 m. per Europos jaunučių čempionatą laimėjo bronzos medalį, 2007 m. tapo Europos jaunių vicečempionu, o 2008 m. – Europos jaunių čempionu.  

Prieš ketverius metus talentingas boksininkas jau treniravosi Lietuvos olimpiniame sporto centre. Jo treneriu tapo Vladimiras Bajevas. „Norėjau būti savarankiškas, rimtai treniruotis. Vos tiktai atvykau į Vilnių, susiradau daug gerų draugų, daugiau nei draugių“, – šypsosi Evaldas. Vieną draugę, savo kraštietę Dovilę jis jau turi, su ja rimtai draugauja apie porą metų. Dovilė mokosi dešimtoje klasėje, tačiau šiuo metu su tėveliais jinai yra išvykusi  į Airiją. „Anksčiau buvau mažakalbis, o dabar draugė išmokė ir kalbėti, ir būti geru berniuku“, – šypsosi Evaldas.

Olimpinis jaunimo žaidynių čempionas gyvena LOSC bendrabutyje, kur jam sudarytos geros sąlygos. „Kambaryje, kuriame gyvenu vienas, yra dvi lovos, televizorius, spinta, dušas, tualetas. Ko daugiau reikia? Tiesa, gaila, kad sugedo kompiuteris. Prie pat sporto salė, kurioje stiprėju fiziškai, net nereikia išeiti į lauką. Vietoje ir valgykla, kurioje būnu nemokamai maitinamas. Maistu nesiskundžiu, jo man pakanka“– sako Evaldas.

Iki „Sportimos“, kur pastaytas ringas, yra 8 maišai, veidrodžiai, irgi keli šimtai metrų. Problemų lyg ir nėra. A! Mokslas. Jį sunkoka derinti su sportu, bet, kai reikia, viskas įmanoma. Svarbiausia, kad mokykla sudaro visas sąlygas sportuoti. Tenka nemažai laiko praleisti prie knygų. Jo geriausiu draugu tapo graikų-romėnų imtynininkas Julius Matuzevičius, su kuriuo aptariamos visos slapčiausios svajonės.

TATUIRUOTĖ. Kai E. Petrauskas išeina į ringą, visi pastebi jo tatuiruotę ant dešiniosios rankos. Tai – 16-ojo gimtadienio mamos dovana. Evaldas tatuiruotės labai norėjo, ir nuvažiavo į Tauragę, kur salone jam ant rankos nupiešė Drakoną. „Tačiau ne jis man pergales atneša. Bet į Drakoną visi varžovai atkreipia dėmesį“, – teigia sportininkas.

Be sporto, čempionas labai domisi automobiliais, bet savo kol kas dar neturi. Kai tiktai išsilaikys teises, Evaldas pirksis automobilį ir sės už vairo. Laisvo laiko jis turi labai mažai, kaip pats sako,  nueina į parduotuvę, į „Akropolį“ ir pareina į bendrabutį. Kiekvieną dieną jis treniruojasi po du kartus, o prieš pačias svarbiausias metų varžybas – ir po tris kartus. Lapkričio 9 d. boksininkas žada dalyvauti tarptautiniame bokso turnyre Kanadoje.
 „Man dabar svarbiausia išlaikyti svorį iki 60 kg, kad prieš varžybas jo nereikėtų daug numesti. Singapūre teko „nusikratyti“ net 6 kg. Reikia nepersivalgyti, nepiktnaudžiauti maistu, nevalgyti bulvių, mažiau naudoti skysčių. Sportas reikalauja aukų“, – šypsosi Evaldas.