„Stiprybė slypi charakteryje“

Net trijų olimpinių žaidynių dalyvė, greičiausia stajere iš Europos tituluojama Rasa Drazdauskaitė – geležinės stiprybės pavyzdys. Ir ne todėl, kad Lietuvos karių tarpe jai lygių nėra. Nepaisydama itin sunkios kojos traumos, moteris kasdien nubėga po 20 km ir dar nedrąsiai, bet jau planuoja pasaulinio lygio startus.

 

Pirmasis išbandymas ilgų nuotolių bėgikės laukia birželį – Rasa sako pasitikrinsianti sportinę formą „Citadele Kauno maratone“.  Su „Kauno maratono klubo“ bėgike kalbamės apie geležinės valios paslaptis, motyvaciją ir tai, kas padeda nepalūžti sunkiausiomis akimirkomis bei siekti aukščiausių tikslų.

Reikėjo arba sportuoti, arba eiti dirbti (juokiasi). Pasirinkus tokią karjerą reikia bėgti labai greitai, kad pavyktų užsidirbti pragyvenimui. Mano buvęs treneris Česlovas Kundrotas gerai žinojo, kaip lavinti ištvermę, todėl 1500 m bėgimą iškeičiau į maratoną. Prabėgus pirmą maratoną man trūko 35 s iki olimpinio normatyvo, todėl teko bėgti dar vieną, kad papulčiau į Pekino olimpiadą 2008 m. (juokiasi).

 

Žinoma, geresnio atspindžio turbūt nerasčiau. Kad ir sunku, bet einu ir darau – čia reikalingas užsispyrimas, nes kitaip nieko nepavyktų pasiekti.

 

Užsispyrimas, charakteris, kurio niekaip neišeitų paslėpti. Visada siekiu savo tikslo – ir sporte, ir gyvenime.

Varžybose visada galvoju, kad bėgu ne tik už save, bet ir už Lietuvą. Jaučiu atsakomybę, nes visada galvoju, ką grįžusiai namo pasakys žmonės (juokiasi).

 

Buvo tokių minčių, kad negalėsiu tęsti karjeros. Ir dabar nesu dėl to garantuota. Bet traumą manęs nepalaužė ir aš nusiteikusi pozityviai (šypsosi).

Aišku, pilnu pajėgumu dar nebėgioju. Iki visiško atsistatymo dar nemažai reikia padirbėti. Dirbame su kineziterapeutu, bėgioju, nors ir šiek tiek mažiau: kasdien nubėgu apie 20 km, tačiau vietoje dviejų treniruočių kol kas treniruojuosi tik kartą per dieną.

 

Buvo liūdna, kai stipriai norėjau bėgti, bet pati nieko negalėjau padaryti. Visada įdomiau varžybose dalyvauti nei jas stebėti. Palaikiau komandą ir už ją džiaugiausi – gal tai padėjo lengviau susitaikyti, kad pati negalėjau sportuoti.

 

Kartais  pagalvoju – nusibodo, sunku, bet kitą dieną atsikeliu su šviesiomis mintimis ir skubu į trasą. Nusibosta tuos pačius pratimus jau virš metų daryti, bet viskas dėl mano gerovės (juokiasi).

 

Esu užsibrėžusi sau tikslą ir jo siekiu. Dabar mano tikslas yra greičiau pilnai atsistoti ant kojų, nes rugpjūtį Berlyne vyksiančiame Europos lengvosios atletikos čempionate norėčiau bėgti maratoną. Jeigu atsistatysiu, būsiu labai laiminga (šypsosi).

 

Eidama į kariuomenę norėjau išbandyti savo jėgas, charakterį. Iš pradžių buvau karė savanorė, vėliau atsilaisvino vieta profesionalioje kariuomenėje. Niekur nėra lengva, kur man įdomu (juokiasi).

 

Pagalvokite, kaip vaikinai jaučiasi, kai mergina juos lenkia (juokiasi). Jie bando nepasiduoti – stipresni mėgina bėgti šalia manęs (juokiasi).

 

Planuoju dalyvauti - jeigu ne kaip profesionalė, tai simboliškai bėgsiu. „Citadele Kauno maratonas“ labai smagi šventė, daug žmonių susirenka, puiki nuotaika visada tvyro (šypsosi).

 

Šeštasis „Citadele Kauno maratonas“ startuos Kauno Rotušės aikštėje, Senamiestyje, šių metų birželio 10 d.  Didžiausio vasaros bėgimo šventės organizatoriai VšĮ „Kauno maratono klubas“ kviečia dalyvauti ne tik profesionalus, bet ir mėgėjus. Taip pat ragina aktyviai palaikyti bėgančius tiek prie starto linijos, kur vyks tradicinė sporto mugė, bet ir trasoje išdėstytose sirgalių stotelėse.